Efektyvūs mikroautobusų maršrutai iš Olandijos reguliariai: Logistiko profesionalo žinios

Sveiki, esu logistikos srityje beveik dvidešimt metų, per tą laiką esu matęs viską – nuo gėlių, kuriuos reikėjo pristatyti rytoj, iki industrinių įrenginių, kurie neįfeisiodavo į standartinę priekabą. Šiandien noriu pasikalbėti apie tai, kaip vyksta efektyvūs mikroautobusų maršrutai iš Olandijos reguliariai, nes tai yra vienas judriausių ir reikliausių segmentų rinkoje. Olandija (Nyderlandai) yra logistikos širdis, ir mums, lietuviams, tai yra antra namai, kai kalbame apie prekybą, tačiau dauguma klientų vis dar neturi pilno vaizdo, kaip tas procesas atrodo iš vidaus.

Kai sakau „reguliariai“, tai nereiškia, kad turiu tvarkaraštį kaip autobusų stotyje – 08:00 išvyksta, 12:00 atvyksta. Tarptautiniuose pervežimuose viskas priklauso nuo krovinių konsolidacijos, tačiau dėl didelio prekybos srauto tarp Lietuvos ir Nyderlandų, mūsų mažieji krovininiai mikroautobusai (tipas Ford Transit ar Mercedes Sprinter) keliauja beveik kasdien. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad jūsų siunta iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno pasiektų Vilnių ar Klaipėdą greičiau nei didelysis sunkvežimis, kuriam reikia surinkti pilną 20 tonų priekabą.

Šiame straipsnyje nieko nedengiu ir pasakysiu taip, kaip yra – be paslėptų mokesčių ir nerealistiškų pažadų. Jei domina, kaip suformuojamas kainodaros, kodėl keliaujame būtent pro Vokietijos autobanus, arba ką daryti, jei siunta užstrigo sienoje, skaitykite toliau. Dalinsiuosi savo patirtimi apie tai, kaip sudarome efektyvius maršrutus, kad jūsų verslas neistotų.

Kaip formuojami maršrutai ir planavimas

Ar tikrai važiuojate reguliariai, ar tai tik reklaminis triukšmas?

Mus dažnai klausia, ar „reguliarus reisas“ yra tik gražus žodis, bet atsakymas yra paprastas – taip, važiuojame tiek dažnai, kiek tik leidžia keliai. Mūsų mikroautobusai paprastai išvyksta iš Lietuvos pirmadieniais ir trečiadieniais, o sugrįžta iš Olandijos trečiadieniais ir penktadieniais, tačiau tai yra labai lankstus grafikas. Esu matęs, kaip didelės ekspeditorių kompanijos suka suktukus dėl vienos dėžės, o mes, turintys lankstų automobilių parką, tiesiog įtraukiame tą siuntą į artimiausią išvykimą. Žinoma, yra ir tyliausių savaičių, kai reikia laukti, bet 90 proc. atvejų į Olandiją vaziuruojame kas 2-3 dienas.

Kur dažniausiai užsukate surinkti siuntas Olandijoje?

Nors visiems į galą kyla Roterdamo uostas, realybėje dauguma siuntų yra ne jūroje, o sandėliuose viduryje šalies. Labai aktyvus yra Venlo regionas – tai didžiausias logistikos mazgas šiaurės vakarų Vokietijos ir Olandijos pasienyje, ten sutinkame daugybės Lietuvos ir lenkų vežėjų. Taip pat dažnai važinėjame į Eindhoveną (High Tech kampus), Almerę (didelių sandėlių zona) ir, žinoma, į pačią Amsterdamą bei jo apylinkes, kur daug smulkaus verslo. Jei jūsų siunta yra kažkur giliuose Nyderlandų kaimuoliškose vietovėse, pavyzdžiui, netoli Fryzijos, ten taip pat nuvažiuojame, tik tai kainuoja šiek tiek brangiau dėl papildomo laiko.

Kiek laiko užtrunka tas kelias iki Lietuvos?

Teoriškai atstumas nuo Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1700 km, kurį vairuotojas be poilsio gali įveikti per maždaug 18 valandų, tačiau realybėje viskas vyksta kitaip. Reguliarias reisas atliekame per 2-3 dienas atsižvelgiant į tai, kad turiu užtikrinti saugumą ir laikytis poilsio režimo. Dažniausiai schema tokia: pirmadienį naktį išvykstame, antradienį važiuojame pro Vokietiją (Polijos automagistralės dabar mokesčiais „pamušusios“, tad tenka sukti pro kelių), trečiadienį ryte jau būname Lietuvoje ir pradedame iškrauti. Svarbiausia nenukrypti nuo grafiko, nes vėlavimas vienam klientui reiškia problemą kitiems penkiems.

Ar tiksliai laikotės tų H1 terminų, kada siunta bus pas mane?

Apie tai galiu kalbėti valandomis – terminų laikymas yra mano profesionalinis garbės klausimas. Kai sutariame dėl efektyvių mikroautobusų maršrutų iš Olandijos, aš visada priduodu „saugos laiką“, t.y., sakau, kad atvešime iki ketvirtadienio vidurdienio, nors žinau, kad galim būti antradienį vakare. Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai ar eismo įvykiai, todėl geriau promise less and deliver more (pažadėti mažiau, o duoti daugiau). Jei būna kritinė situacija, pvz., siunta reikalinga gamybai, kad sustotų cechas, tuomet radome būdų skubinti netgi per naktį.

Kainos, paslaugos ir techniniai niuansai

Kiek maždaug kainuoja viena vieta ar kubinis metras tokiame maršrute?

Kainodara yra sudėtinga dalykas, nes ji svyruoja priklausomai nuo degalų kainos, kurią stebiu kas rytą. Vidutiniškai, jei kalbame apie standartinę 1 eurupaletę (80x120 cm) svorio iki 500 kg, kaina svyruoja nuo 150 iki 220 eurų, atsižvelgiant į tai, ar tai yra „iš durų į durys“ ar reikia važiuoti į atokius rajonus. Mažesnėms siuntoms, pvz., 3-4 dėžutėms, kainos formuojamos pagal užimamą vietą – tai gali būti nuo 50 eurų. Aš visada patariu klientams susikonsoliduoti siuntas, jei įmanoma – išsiųsti viena didesnę partiją pigiau nei po trys mažas savaitę.

Ar galiu siųsti brangią elektroniką ar vaistus?

Taip, tai mūsų specifika – mikroautobusai yra saugesni nei dideli sunkvežimiai, nes krovinių skyrius yra uždaromas ir dažniau prižiūrimas vairuotojo, kuris miega tame pačiame kabinote. Esu gabenęs serverius, medicinines priemones netgi menukus paveikslus. Svarbiausia yra CMR draudimas, kurį turime užtikrinti, tačiau rekomenduoju ir papildomą draudimą labai brangiems daiktams. Mūsų vairuotojai yra instruktuoti, kad tokius krovininius mikroautobusus reikia stovėti tik saugiose aikštelėse, o ne prie keleivio kelio krašto.

Kaip vyksta muitinės procedūros tokiu atveju?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, tai dažniausiai yra tik vidinis ES krovinys, be išsamių muitinės patikrinimų sienoje. Tačiau, jei prekės yra iš trečiųjų šalių (pvz., atvežtos iš Azijos į Olandijos sandėlį ir tik turi būti pergabentos į Lietuvą), tuomet reikia tvarkyti TIR knygeles ar EMCS procedūras (jei tai yra akcizinės prekės). Čia mano patirtis praverčia – aš žinau, kurioje muitinėje (pavyzdžiui, Kybartuose ar Medininkuose) eiga bus greičiausia, kadangi kai kurios postų komandos yra greičiau dirbančios su dokumentais nei kitos. Niekada nesiūlau klientams bandyti „praslysti“ be dokumentų – tai baigiasi baudomis, kurios užgožia visą pervežimo kainą.

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą, o ne sunkvežimį?

Pagrindinis privalumas – greitis ir lankstumas. Dideliam sunkvežimiui reikia 2-3 savaites surinkti pilną krovinių kiekį, kad važiuotų pelningai, o mūsų mikroautobusas gali važiuoti jau esant 4-5 europalėtėms. Be to, Olandijos miestuose, pvz., Amsterdamo centre, sunkvežimis su priekaba tiesiog neįvažiuos į siautus gatvelės prie parduotuvių ar biurų, o mikroautobusą vairuotojas privažiuos tiesiai į rampą. Tai sutaupo daug laiko ir pinigų, kai reikia skubaus pervežimo.

Kas dar turėtų žinoti klientas

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda arba susiduria su avarija kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jį taip pat reikia numatyti. Per 20 metų esu patyręs viską – nuo padangų plyšimo Vokietijos autobane iki variklio gedimų. Mūsų sistema sukurta taip, kad turime partnerių visame kelyje – nuo Lenkijos iki Vokietijos, kurie gali padėti su technine pagalba arba net suteikti pakeitimo transportą. Klientui nereikia panikuoti – jei įvyko gedimas, aš asmeniškai paskambinu ir pranešu, kad bus vėlavimas, ir siūlau sprendimus. Niekada neįsivaizduoju situacijos, kad klientas sužino apie vėlavimą tik tada, kai siuntos nėra.

Ar reikia mokėti už pristatymą „iki pat durų“ Lietuvoje?