Efektyvus logistikos organizavimas iš Olandijos į Lietuvą: vadovas iš vidaus

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Šiame straipsnyje nenoriu jums dėti mokslo, o tiesiog papasakosiu, kaip visa tai vyksta iš praktinio požiūrio, kadangi šioje srityje jau buvau beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo gėlių, kuriuos reikėjo vežti atšiauriu žiemos naktį, iki sudėtingų industrinių įrenginių, kurie užimdavo visą sunkvežimį. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ir čia vyksta didžiulis srautas. Tačiau, kai kalbame apie efektyvų logistikos organizavimą iš Olandijos į Lietuvą, dažnai susiduriame su tais pačiais niuansais, kuriuos verslininkai dažnai pamiršta arba juos ignoruoja iki pat paskutinio momento.

Kodėl šis maršrutas toks specifinis? Viskas prasideda nuo to, kad Olandija yra logistikos centras. Ten yra Rotterdamas – didžiausias uopa Europoje, o šalia jo išsidėstę tūkstančiai sandėlių. Dažnai lietuvių įmonės perka prekes iš Kinijos ar JAV, jos atplaukia į Roterdamą, ir toliau mums reikia jas nuvežti į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Tai reiškia, kad mes ne tik vežame iš Olandijos, bet ir esame grandis ilgoje grandinėlėje. Be to, olandai yra labai organizuoti, jie myli protokolus ir tikslius laikus, kas kartais sukelia stresą mūsų, labiau lanksčiai mąstančioms, vairuotojams ir ekspeditoriams.

Dar vienas dalykas, kurį visada primenu savo klientams, yra kelių infrastruktūra. Kelias Olandija – Vokietija – Lenkija – Lietuva yra pagrindinis, bet Vokietijoje ir Lenkijoje dažnai vyksta remontai ar yra didžiuliai spūstys, ypač prie A2 autostrados. Todėl efektyvus logistikos organizavimas iš Olandijos į Lietuvą neapsiriboja tik tame, kad paskambinsite brokeriui ir užsakysite mašiną. Tai yra kompleksinis procesas, reikalaujantis suprasti ne tik kainas, bet ir geografiją, muitinės procedūras bei vairuotojų darbo laiko apribojimus. Dabar, kai jau turime bendrą vaizdą, panagrinėkime konkrečiausius klausimus, kurius man dažniausiai užduoda verslo atstovai.

Kainodaros ir laiko niuansai

Kiek laiko realiai užtrunka tas krovinys atkeliauti?

Dažnai klientai sako: "Aš tai užsakiau prieš penkias dienas, kodėl jis dar čia nėra?" Žiūrėkite, standartiškai, jei tai yra pilna sunkvežimio mašina (FTL), kelionė iš Amsterdamo ar Roterdamo zonos iki Vilniaus užtrunka apie 18–24 valandas priklausomai nuo oro sąlygų ir eismo. Tačiau tai yra gryvas važiavimo laikas. Reikia prisidėti iškrovimą Olandijoje, kur gali užtrukti 3–4 valandas, jei ten nėra krautuvų ar jei dokumentai tvarkomi ne taip greitai. Taigi, realiausia situacija – turgus pasiekia po dviejų darbo dienų nuo to momento, kai gavome užsakymą. Jei laukiate ilgiau, tai reiškia, kažkas negerai su planavimu arba įvyko nenumatyta incidenta kelyje.

Kiek maždaug kainuoja viena platforma arba pilna mašina?

Kainos šiuo metu, kaip žinote, labai svyruoja dėl degalų kainų, bet pabandykime nubrėžti ribas. Jei vežate dalinį krovinią (LTL), tarkime, 1–2 euroletas, tai jums teks susimokėti maždaug nuo 120 iki 200 eurų už vietą, priklausomai nuo to, ar krovinys įeina į standartinę aukštį, ar yra per sunkus. Pilna mašina (13,6 metrų tentas) šiuo metu kainuoja nuo 1100 iki 1400 eurų vienam kryžiui, jei nėra jokių papildomų reikalavimų, tokių kaip šaldytuvas ar pristatymas su įrankiu. Žinoma, jei reikia vežti ADR krovinius arba ką nors ypatingai brangaus, draudimas ir priedugai pakels kainą.

Kodėl tiek ilgai reikia laukti dalinio krovinio surinkimo?

Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl klientai nusivyla. Daliniai kroviniai (konsolidacijos) paprastai surenkami didžiuosiuose sandėliuose, pavyzdžiui, Venlo ar Tilburge regionuose. Ten yra tokia tvarka: mašina atvažiuoja, turi surinkti prekes iš penkių ar dešimties skirtingų siuntėjų. Vienas siuntėjas vėluoja paruošti dokumentus, kitas neatsiliepia – ir jūsų krovinys stovi. Tas procesas gali užtrukti nuo vienos iki trijų dienų, kol sandėlis suformuoja pilną "knygą" keliui. Todėl jei jums skubu, geriau mokėti už pilną mašiną arba ieškoti ekspresinio siuntimo variantų, kurie brangiau, bet greičiau.

Ar kainos keičiasi priklausomai nuo sezono?

Be abejo, ir tai labai stipriai. Pavasarį, prasidedant statybų sezonui, kainos šuoliais aukštyn, nes visi pradeda vežti medžiagas, statybinę techniką. Taip pat rugsėjo–spalio mėnesiais, kai pradedamos vežti šventinės prekės ir maistas. Olandijoje dar yra specifinis dalykas – gėlių ir augalų sezonas. Per Motinos dieną ar Velykas, krovinių su gėlėmis yra tiek daug, kad sunkvežimių trūksta. Tada efektyvus logistikos organizavimas iš Olandijos į Lietuvą tampa iššūkiu, nes reikia užsakyti transportą savaitėmis iki iškilusios poreikio.

Popieriai ir nenušviesti kampai

Kokius dokumentai tikrai būtini, kad nešoktų muitinė?

Nors Olandija ir Lietuva yra ES šalys ir tai yra vidinė prekyba, dokumentų vis tiek reikia kaip duonos. Būtiniausias dalykas yra prekių siuntos kvitas (CMR), kurį turi pasirašyti ir vairuotojas, ir siuntėjas, ir gavėjas. Be to, jums reikės komercinės sąskaitos-faktūros (invoice) ir pakavimo sąrašo (packing list). Svarbiausia – sąskaitoje turi būti nurodytas tikslus prekių kodas (TN VED kodas) ir svoris. Jei kodas neteisingas, muitinė gali sustabdyti mašiną patikrinimui, o tai kainuos laiką ir pinigus.

Ar reikia bijoti muitinės, jei abi šalys yra Europos Sąjungoje?

Daugelis mano klientų galvoja: "Ką čia daugiau, važiuojam per sieną kaip per savo kiemą." Deja, taip nėra. Lietuvos muitinė labai aktyviai tikrina krovinius, važiuojančius iš Vakarų Europos, ypač jei tai yra prekės iš trečiųjų šalių (pvz., iš Azijos), kurios vos buvo perkrautos Olandijos sandėliuose. Jei CMR dokumentuose parašyta "Olandija", o faktinis prekių kilmės šaltinis yra Kinija, gali būti problemų su mokesčiais, jei nebuvo atliktas tinkamas importas į ES. Taigi, būkite tikri dėl savo prekių kilmės.

Kas yra EXW ir DDP ir kam man tai rūpi?

Tai labai svarbu, kadangi nuo to priklauso, kas kurį momentą atsakingas. EXW (Ex Works) reiškia, kad jūs pasiperkate prekę Olandijoje, bet jos neišvežate – tai jūsų rūpestis. Jūs turite rasti vairuotoją, jis turi atvažiuoti, užpildyti dokumentus, o jei kažkas sugenda – jūsų problema. DDP (Delivered Duty Paid) – tai kai Olandijos tiekėjas viską uždaro ir atveža jums tiesiai į sandėlį. Atrodo patogiau, bet DDP kaina dažnai būna padidinta 20–30 proc., nes tiekėjas uždirba ir ant logistikos. Mano patirtis rodo, kad geriau sutarti EXW arba FCA ir pasirūpinti transportu savarankiškai.

Efektyvus logistikos organizavimas iš Olandijos į Lietuvą: problemos ir sprendimai

Kas daryti, jei vairuotojas praleido iškrovimo laiką ir reikia skubiai išleisti mašiną?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į jūsų sandėlį penktadienį po pietų, o jūsų sandėlininkai jau išėję. Jis privalo laukti iki pirmadienio. Olandai arba vokiečiai už š�laitą nieko nemoka, tačiau jūsų sandėlis gali pareikalautti baudos už vėlavimą. Jei taip atsitiko, nedelsiant susisiekite su savo logistiku – kartais galima susitarti dėl "paleidimo" kitame sandėlyje arba pakeisti grafiką. Žinoma, geriausia viską suderinti iš anksto, bet jei jau įvyko – būkite kantrūs, bet reikalaukite, kad vairuotojas praneštų apie vėlavimą bent 4 valandas iki atvykimo.

Ar saugu vežti brangius daiktų, tarkim, elektroniką?

Olandijoje yra daug elektronikos distribucijos centrų, tačiau vagystės yra reali problema, ypač stovint poilsio zonose Vokietijoje ar netoli Lenkijos sienos. Efektyvus logistikos organizavimas iš Olandijos į Lietuvą šiuo atveju reiškia ne tik greitį, bet ir saugumą.