Efektyvus laiko valdymas į Olandiją: be jokių vėlavimų

Sveiki, draugai. Šiame srityje jau begyvenu daugiau kaip dvidešimt metų, per tą laiką esu matęs viską – nuo padegtų vilkikų Lenkijoje iki tokių Olandijos muitinėj eilių, kad užtektų apsukti Žemę aplink. Dažnai klientai ateina pas mane ir klausia: „O kiek tai užtruks?“. Ir kai aš sakau „dvi dienas“, jie nustemba. Kodėl? Nes jie įsivaizduoja, kad vairuotojas tiesiog paspaudo dujas ir važiuoja. Tačiau tikrasis efektyvus laiko valdymas į Olandiją: be jokių vėlavimų yra kaip šachmatų partija – vienas neteisingas žingsnis ir jūsų krovinys užstringa kažkur prie Vokietijos sienos arba dings Amsterdame „uždarame“ prekybos centre.

Kas yra tas „efektyvus laiko valdymas“? Tai ne tik greitis. Tai planavimas, kuris prasideda ne tada, kai fura išvažiuoja iš Vilniaus sandėlio, o dar prieš savaitę, kai tik susiformuoja užsakymas. Aš čia ne apie kokius nors abstrakčius teorinius dalykus kalbėsiu, o apie tai, kaip tai atrodo iš vidau – iš mano, kaip logistikos vadybininko, ir vairuotojų perspektyvos. Mes matome tuos kelius, miegomis poilsiaujančius vairuotojus, muitinės pareigūnus, kurie turi blogą dieną, ir klientus, kurie pamiršo parašyti vieną skaičių sąskaitoje faktūroje.

Šiandien Olandija yra vienas aktyviausių logistikos mazgų visoje Europoje. Tenkas Roterdamo uostas, milžiniški sandėliai Eindhovene, prekybos centrai aplink Amsterdamą. Kiekvienas valandas tenka brangiau nei akmens. Jei mes vėluojame, klientas praranda pinigus, o mes prarandame reputaciją. Todėl, norint užtikrinti efektyvų laiko valdymą į Olandiją, reikia žinoti ne tik maršrutą, bet ir tų šalių specifiką, per kurias važiuojame. Lietuva, Latvija, Estija – tai tik pradžia. Toliau seka Lenkija su jos „banditų keliais“ (kaip juos mes vadiname), Vokietija su jos griežtais taisyklėmis ir pagaliau pati Olandija, kur viskas vyksta pagal laikrodį, bet tik jei turi tvarkingus dokumentus.

Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo patirtį, paaiškinsiu, kodėl kainos kyla ir nukrenta, ir atsakysiu į tuos klausimus, kuriuos jūs bijote užduoti, nes atrodo, kad jie per paprasti. Mes kalbėsime apie tai, kaip išvengti tų nemalonių nustebimų, kai vairuotojas telefone sako: „Neįmanoma patekti laiku“. Pasiruoškite, čia bus be jokių lakštų, tik gilaus, „šaltos“ logistikos tiesos.

Kas tik lemia pristatymo terminą?

Dauguma žmonių mano, kad atstumas nulemia laiką. Taip, iš Vilniaus iki Roterdamo yra apie 1600 kilometrų. Teoriškai fura, važiuojanti 90 km/h greičiu, įveiktų tai per maždaug 18 valandų. Bet mes gyvename realiame pasaulyje. Ten yra poilsio laikai, techniniai pertraukimai, ir, svarbiausia, krovinio įkėlimo bei iškrovimo procedūros. Efektyvus laiko valdymas į Olandiją: be jokių vėlavimų prasideda nuo tikslaus supratimo, kiek laiko užtrunka pats „rankinis“ darbas.

Paimkime pavyzdį. Vairuotojas atvažiuoja į pirkėjo sandėlį vidurdienį. Olandai yra disciplinuoti, jie turi pietų pertrauką nuo 12:00 iki 13:00. Jei vairuotojas atvyksta 12:05, jis privalo laukti valandą. Tai ne jūsų, ne mano, o jų taisyklės. Ar tai yra vėlavimas? Techniškai ne, bet klientui, kuris laukia prekių, atrodo, kad taip. Todėl aš visada sakau savo vairuotojams: jei nori būti laiku, būk vietą valanda anksčiau. Tai tas „buferis“, kuris gelbėja nervus.

Be to, yra ir techniniai dalykai. Vokietijoje, pavyzdžiui, yra griežti apribojimai sunkiasvorioms transporto priemonėms sekmadieniais ir šventėmis. Jei blogai suskaičiuosite ir vairuotojas „ušoks“ į Vokietiją šeštadienio vakare prieš vidurnaktį, jis gali būti priverstas stovėti iki pirmadienio ryto. Toks vėlavimas kainuoja tūkstančius eurų. Tad tas laiko valdymas nėra tik apie vairavimą, tai yra apie taisyklių žinojimą ir jų įtraukimą į grafiką. Dar vienas dalykas – tai „žaliasios juostos“ miestuose. Amsterdame ar Utechte be tam tikros kategorijos transporto priemonės (Euro 6 ir aukštesnis) tiesiog neįsileis į miesto centrą. Jei reikės važiuoti aplinkkeliu, tai pridės valandą, dvi.

Taigi, kai mes kalbame apie terminus, mes kalbame apie kompleksinį procesą. Nuo to, kaip greitai klientas mums pateiks duomenis, iki to, kaip greitai vairuotojas gaus užsakymą savo planšetėje. Šiuolaikinėje logistikoje informacija keliauja greičiau nei krovinys, ir jei informacija vėluoja, krovinys automatiškai vėluoja. Aš dažnai matau, kaip didelės kompanijos praranda sutartis ne dėl to, kad jų transportas blogas, o dėl to, kad jų dokumentų apdorojimas yra lėtas. Olandijoje dokumentas be vienos parašo ar antspaudo gali sustabdyti visą vilkikų koloną.

Kas daro įtaką kainai ir greičiui?

Daugelis klausia: „Kodėl pervežimas į Olandiją kainuoja tiek, kiek kainuoja?“. Atsakymas paprastas: rizika ir laikas. Kainą formuoja ne tik degalai, kurie, tiesa sakant, Vokietijoje ir Olandijoje yra vieni brangiausių Europoje, bet ir tas pats laiko valdymas. Jei jums reikia, kad prekės būtų ten rytoj, tai reiškia, kad mums reikia surasti vairuotoją, kuris šiuo metu yra tinkamoje vietoje, ir jis turi važiuoti be ilgos pertraukios.

Taip pat yra ir sezoniniai svyravimai. Prieš Kalėdas arba vasaros atostogų pradžią Olandijoje susikaupia didžiuliai kroviniai. Tada kainos šuoliais kyla aukštyn, nes laikas turičiaus brangsta. Vairuotojai turi savo darbo laiko apribojimus – tachografai neapsukami. Jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Jei reikia skubinti, reikia organizuoti dviejų vairuotojų komandą, kas iš karto padvigubina darbo užmokestį. Tai yra tas momentas, kai efektyvus laiko valdymas į Olandiją: be jokių vėlavimų tampa tiesiog klausimu pinigų.

Dar vienas nematomas dalykas – draudimas. Krovinių draudimas Olandijoje yra griežtai kontroliuojamas. Jei gabenate brangius elektronikos arba vaistus, reikia specialių draudimo polisų, kurie taip pat įeina į galutinę kainą. Aš visada sakau klientams: geriau sumokėti šimtą eurų daugiau už gerą draudimą ir patikimą pervežėją, nei vėliau gailėtis prarasto krovinio, kurio vertė – tūkstančiai.

Negaliu nepaminėti ir muitinės. Nors Olandija yra ES šalis, jei krovinys ateina iš trečiųjų šalių arba yra tranzitu, muitinės procedūros gali užtrukti. Esu matęs atvejus, kai dėl klaidingo HS kodo (prekių kodas) krovinys buvo sustabdytas savaitai. Tas laikas niekam neatsimoka. Todėl mūsų darbas yra iš anksto patikrinti visus dokumentus, užtikrinti, kad jie atitinka ne tik Lietuvos, bet ir Olandijos reikalavimus. Tai yra tas darbas, kuris vyksta „ užkulisiuose “ ir kuris klientui atrodo nematomas, bet be jo niekas neveiktų.

Kas nutinka, kai kažkas nueina ne taip?

Net ir geriausias planas gali sužlugti. Aš prisimenu vieną atveją prieš penkerius metus. Klientas turėjo labai svarbus siuntą į gėlių aukcioną Alsmerą. Viskas buvo suplanuota iki minučės. Tačiau Lenkijoje, netoli Lodzės, atsitiko eismo įvykis – vilkikai užsidaro „knygą“. Eismas stovėjo 12 valandų. Kas tuomet darome? Efektyvus laiko valdymas į Olandiją: be jokių vėlavimų tokiu atveju tampa kriziniu valdymu.

Mes nedėjėmės rankų. Iš karto perskaičiavome maršrutą, nukreipėme vairuotoją pro Vroclavą, nors tai buvo ilgiau, bet leido išvengti spūsčių. Informavome klientą ne su žinia „mes vėluojame“, o su planu „mes pakeisime maršrutą ir atvyksime tik 2 valandas vėliau“. Klientas buvo patenkintas, nes matė, kad mes kontroliuojame situaciją. Olandijoje laikas yra pinigas, bet sąžiningumas ir komunikacija vertinami dar brangiau.

Dar kartą buvo su dokumentais. Klientas nusiuntė sąskaitą faktūrą angliškai, bet ten bura nurodytas svoris kilogramais, o ne kilogramais (t.y. buvo padaryta klaida nuliu). Muitinėje sistemą tai metė raudoną šviesą. Vairuotojas stovėjo pasienyje. Mums teko skambinti klientui vidurnaktį, prašyti pataisyti ir siųsti naują dokumentą. Viskas užtruko 4 valandas. Jei mes būtume laukę ryto, vairuotojas būtų pavėlavęs prie iškrovos. Tokios smulkmenos lemia sėkmę.

Galiausai, orai. Olandijoje oras gali pasikeisti per valandą. Stiprus vėjas arba rūkas gali uždaryti tiltus arba apriboti judėjimą keliais. Mes stebiame orų prognozes ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, ir Olandijoje. Jei matome, kad artėja audra, siunčiame instrukcijas vairuotojams važiuoti lėčiau arba sustoti saugioje vietoje. Geriau vėluoti valandą dėl saugumo, nei neišvažiuoti iš viso. Saugumas visada pirmiau už bet kokius terminus, nors ir žinome, kad klientams tai nepadarys malonumo.

Kas daro įtaką kelyje?

Kiek laiko tikrai užtruks? Standartiškai, jei tai pilna fura iš Vilniaus į Roterdamą, tai apie 18-20 valandų gryno vairavimo, bet su poilsiais tai išsiplečia iki dviejų dienų. Tačiau reikia atsiminti, kad tai nėra lenktynės, o reguliaraus transporto procesas.

Ar eismas Vokietijoje nebus kliūtis? Vokietija yra didžiausia kliūtis, ypač Ruhr srityje, kur eismas stovi net ir naktį.