Detalus perkraustymo procesas į Olandiją – be rūpesčių

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti viena: keliai yra neprognozuojami, o žmonės – dar labiau. Per tą laiką mačiau viską – nuo baldų, kurie vos netilpo į liftą, iki tokių spūsčių Vokietijos autobanuose, kurioms pasibaigus vairuotojas vos spėdavo į terminolą. Tačiau vienas dažniausiai pasitaikantis maršrutas, kurį įveikiu beveik su užmerktomis akimis, yra kelias iš Lietuvos į Olandiją. Žinoma, „su užmerktomis akimis“ tai tik metafora, nes realybėje perkraustymas į Olandiją reikalauja itin didelio dėmesio ir smulkmenų kontrolės.

Kodėl šis kelys toks populiarus? Lietuviai jau dešimtmečiais keliauja dirbti į Nyderlandus, o pastaraisiais metais vis daugiau ne tik sezono darbininkų, bet ir šeimų, kurios nusprendžia persikelti visam laikui. Su jomis keliauja ir visi jų gyvenimo turtas. Dažnai klientai klausia: „Ar sudėtinga persikelti į vakarus?“ Atsakymas paprastas: jei viską suplanuojate iš anksto, tai ne sudėtinga, o tiesiog reikalauja organizacijos. Šiame straipsnyje neapsiriboju sausomis faktais, o dalinuosi tuo, ką išmokau iš tūkstančių kelių kilometrų. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip įkrauti dėžę, bet ir apie tai, ką daryti, jei pasibaigia diena, o sunkvežimis dar važiuoja per A2 autostradą.

Svarbiausia žinoti, kad sėkmingas perkraustymas į Olandiją neprasideda tada, kai atvažiuoja vairuotojas, o tuomet, kai pradedate galvoti apie pakavimą. Olandija yra specifinė šalis jos infrastruktūros ir statybų požiūriu, tad čia susiduriama su iššūkiais, kurių nėra Lietuvoje. Vienas tokių yra „amsterdamo laiptai“ – tokos siauros ir stačios, kad net kėdės pro juos nepraeis. Bet apie viską iš eilės. Štai pilnas procesas, supaprastintas tiek, kiek įmanoma, kad jausčiatumės ramiau.

Kaip visa tai vyksta logistiškai?

Ar ilgas važiavimas į Olandiją?

Įprastai kelionė Lietuva – Olandija trunka apie 18–20 valandų važiavimo grynu laiku be poilsio, tačiau su visais sustojimais ir poilsiu tai užtrunka maždaug dieną ir pusę ar dvi dienas, priklausomai nuo to, kurį miestą tenkina pasiekti. Jei reikia važiuoti į gilumą, pavyzdžiui, į Mastrichtą ar prie Vokietijos ribos esančias vietoves, tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau nei į Amsterdamą ar Roterdamą. Viskas priklauso nuo maršruto – dažniausiai važiuojame per Lenkiją ir Vokietiją, kuriose eismo sąlygos gali staigiai pasikeisti dėl construction works arba avarijų.

Ką reiškia „kubatura“ ir kodėl tai svarbu?

Kubatura – tai tūris, kurį užima jūsų daiktai sunkvežimyje, ir mums ji svarbiau nei svoris, nes dažniausiai pervežami baldai yra lengvi, bet dideli. Priklausomai nuo to, ar tai vieno kambario butas, ar didelis namas, gali tekti rinktis tarp 3,5 tonų sunkvežimio („krovininio keleivinio“) arba 20 tonų tentinio sunkvežimio. Jei suklystate su apskaičiavimu ir daiktų atsiranda daugiau nei planavote, gali tekti organizuoti antrą reisą, kas akivaizdžiai brangina visą perkraustymas į Olandiją procesą. Todėl visuomet rekomenduoju daryti išsamų daiktų sąrašą.

Ar galiu važiuoti savo daiktais?

Taip, dažnai klientai renkasi važiuoti kartu su vairuotoju, tačiau tai turi savo niuansų – tarptautiniai reisai yra ilgi ir reikalauja atsparumo, be to, jei kelionė trunka ilgiau nei vieną dieną, reikia susirūpinti nakvyne vairuotojui, o ne tik keleiviui. Esu matęs atvejų, kai žmonės nori sėdėti gale su sofos, bet dėl saugumo taisyklių tai neleidžiama – keleiviai turi sėdėti sėdynėse su saugos diržais. Jei norite lydėti krovinį, tai įmanoma, bet reikia tai sutarti iš anksto, nes mums reikia užtikrinti, kad viskas atitinka transporto priemonės techninę apžiūrą ir draudimo reikalavimus.

Kokiu automobiliu važiuosime?

Viskas priklauso nuo jūsų turimo turto kiekio – jei tai tik kelios dėžės ir lova, užtenka mažesnio „Luton“ tipo automobilio su liftu, kuris lengviau manevruoja miesto gatvėse. Jei persikeliate visa šeima su visais baldais iš namo, reikės didelio 90 kubinių metrų tentinio sunkvežimio, kuris gali priimti didžiulę krovinių masę. Olandijos miestų centrai, ypač Amsterdamas, yra labai ankšti, todėl kartais tenka iškrauti daiktus į mažesnį automobilį miesto ribose (tai vadinama „last mile“ paslauga), kad sunkvežimis galėtų stovėti didesnėje aikštelėje.

Biurokratija, kainos ir pinigai

O kainos kaip? Ar brangu?

Kainos svyruoja labai plačiai – paprastas perkraustymas į Olandiją mažu automobiliu gali kainuoti nuo 800–1000 eurų, o didelis namų perkraustymas su dviem vairuotojais gali siekti 2500–4000 eurų ir daugiau. Būtina suprasti, kad kainą formuoja ne tik degalai, bet ir mokesčiai už važiavimą Vokietijos keliais, mokesčiai už įvažiavimą į Olandijos miestus (Utrecht zone fee) bei vairuotojų darbo užmokestis. Visada geriau kreiptis dėl tikslios sąmatos, pateikiant daiktų sąrašą, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų pabaigoje.

Ką daryti su dokumentais?

Svarbiausias dokumentas yra daiktų sąrašas (inventorius), kuris turi būti pasirašytas abiejomis pusėmis – tai jums reikės muitinėje, jei kils klausimų, o mums – įkrovos ir iškrovos metu. Taip pat būtinai patikrinkite asmens dokumentus – jei vykstate kartu su krovininiu automobiliu, turite turėti pasą ar ID kortelę. Jei pervežate brangius daiktus (pvz., paveikslus, antikvariatą), rekomenduoju turėti vertinimo dokumentus, nors tai retai būna būtina paprastiems perkraustymams.

Ar reikia mokėti už muitą?

Jei pervežate asmeninius daiktus, kuriais naudojotės mažiausiai 6 mėnesius ir persikeliate gyventi į Olandiją daugiau nei metams, dažniausiai išleidžiame TSL dokumentą (Transfer of Residence), kuris leidžia atsisakyti mokesčių (PVM ir muito). Tai labai palengvina gyvenimą, nes nereikia mokėti mokesčių už savo seną automobilį ar baldus, kuriuos nešate į naująjį gyvenamąjį. Viską tvarkome per „Agrikiport“ portalą, tai standartinė procedūra, kurią atliekame be jūsų įsikišimo, jei pateikiate reikalingus duomenis.

Kada reikia apmokėti paslaugą?

Įprasta praktika yra ta, kad imamas nedidelis avansas (apie 20–30 proc.) užsakyti paslaugai ir užtikrinti datą, o likusi suma sumokama tada, kai krovinys pasiekia paskirties vietą arba yra paruoštas išvežti iš Lietuvos. Niekada nerekomenduoju mokėti 100 proc. iš anksto, nes tai neleidžia jums kontroliuoti situacijos, jei atsirastų nesklandumų su terminais. Mums svarbu, kad klientas būtų ramus, todėl mokėjimo sąlygas visada deriname individualiai.

Olandijos specifika ir smulkmenos

Ar galima sustoti prie namo pačiame Amsterdame?

Tai viena sudėtingiausių dalių, nes Olandijos miestuose yra griežtos apribojimos sunkvežimams – daugelyje vietų negalima važiuoti be specialios leidimo (ontheffing), o aikštelės yra labai brangios. Prieš atvykstant mes visada tikriname vietinę savivaldybę ir jei reikia, užsakome leidimą sustoti arba radome artimiausią didelę aikštelę, iš kurios daiktus galima perveži mažesniu transportu. Nepaisyti taisyklių rizikuojate gauti didelę baudą, kurią teks mokėti klientui, todėl šiuo klausimu niekada nebesikliaujame „atsitiktinėms“ vietoms.

Kaip su elingais ir laiptais?

Olandijoje labai daug namų yra su staigiais ir siaurais laiptais, į kuriuos neįmanoma įvežti standartinės sofos ar šaldytuvo. Todėl visuomet turime su savimi kėlimo įrankius – juostas (nešimo juostas) ar net specialius kranus, jei reikia daiktus pakelti pro langą. Jei jūsų butas yra aukštame aukšte be lifto, perkraustymas į Olandiją gali tapti tikras iššūkis, kurį reikia apibrėžti dar prieš atvykstant, kad paimtume papildomą vairuotoją pagalbai.

Ar saugu palikti daiktus naktį?

Saugumas mums yra prioritetas nr. 1 – visi mūsų sunkvežimiai yra apsaugoti GPS stebėjimo sistemomis, o daiktai užfiksuojami vaizdo įrašuose įkrovos metu. Jei reikia pristatyti daiktus rytoj, o vairuotojas atvyko vakare, mes užrakiname tentą ir stovime apsaugotoje aikštelėje (pvz., „Truckpark“ tipo vietose Vokietijoje ar Olandijoje). Niekada nepaliekame neapsaugotų daiktų miesto centre naktį, nors per 20 metų incidentų beveik nebuvo, nes gerai žinome, kur stovėti saugu.

Ar galite surinkti baldus?

Taip, tai mūsų kasdienybė – vairuotojai turi su savim įrankius (šratus, atsuktuvus, grąžtus) ir gali greitai surinkti ar išardyti baldus tiek Lietuvoje, tiek Olandijoje. Svarbiausia yra tai, kad klientas turi nurodyti, kur baldai turi stovėti, o mūsų komanda jau sužino, kaip tai padaryti greitai ir be jokių bruožų ant grindų. Ypatingai dėmesį skiriame virtuvėms ir spintoms, kurios dažnai yra sudėtingos surinkimo prasme.

Kas daryti, jei kažkas pasidaužo?

Nors stengiamės važiuoti taip, kad kiaušinis neislūžtų, gyvenimas yra neprognozuojamas, todėl visi mūsų kroviniai yra apdrausti. Jei atsitinka nelaime, t.y. sudužo stiklas ar atsirado įbrėžimas ant sofos, mes sudarome „protokolo“ dokumentą ir, priklausomai nuo draudimo sąlygų, kompensuojame žalą. Svarbiausia – apie tai pranešti iš karto, kai pastebite defektą, o ne po savaitės, kadangi vėliau bus sunku įrodyti, kad tai atsitiko pervežimo metu.

Ar galima perveži augalus ir maistą?

Augalus pervežti galima, tačiau griežtai rekomenduoju jų nepervežti žemės, nes griežtai draudžiama vežti dirvožemį į ES šalis iš trečios šalies (nors Lietuva ir ES, bet keliaujant per Vokietiją gali būti patikrinimų). Maisto produktus (neperdirbtus mėsos, pieno produktus) taip pat geriau nevežti, o jei jau nešite, tai turi būti uždaryti ir su etiketėmis. Esu matęs, kaip muitinė atima dešrą, nes nebuvo etiketės, todėl geriau valgyti viską kelyje arba nusipirkti naujai Olandijoje.

Išvada

Galiausiai, po visų šių metų darbo, galiu pasakyti, kad sėkmingas perkraustymas į Olandiją – tai ne apie tai, kokia gera yra technika, o apie tai, kiek gerai suprantame kliento poreikius. Mes ne tik pervežiame dėžes iš taško A į tašką B, mes padarome viską, kad jūsų šeimos narys ar verslas pradėtų gyventi naujoje vietoje be streso. Nuo to, kaip užfiksuosime daiktų sąrašą, iki to, kaip išvengsime spūsčių prie Roterdamo tilto – viskas yra detalių dalis.

Nebijokite klausti ir reikalauti aiškumo, nes jūsų ramybė yra mūsų darbo rezultatas. Olandija yra nuostabi šalis, o su gerai organizuota logistika, kelias turi būti malonus pradžios taškas, o ne košmaras. Tikėkimės, kad šis vadovas padės jums pasijusti tikrai saugiai ir suprasti, kas laukia tolimame kelyje.