Dalinių krovinių siuntimas į Olandiją: Laiko terminai, eigos tvarka ir svarbiausi niuansai

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mažai ką galiu vadinti „paprasta“ tiesa. Vienintelis dalykas, kuris išlieka pastovus, tai tai, kad kiekvienas krovinys turi savo istoriją, o kiekvienas klientas nori žinoti vienintelį dalyką – kada jo prekės bus tiesiogiai prie jo durų. Kai kalbame apie prekybą su Olandija (Nyderlandais), situacija yra ypatinga. Šalis yra vienas pagrindinių logistikos mazgų visoje Europoje, čia susikerta keliai iš viso žemyno, o „Roterdamo“ uostas veržiasi kaip širdis, pumpuojanti prekes į Britaniją ir toliau į pasaulį.

Tačiau daugelis Lietuvos verslininkų, kurie tik pradedsi eksportuoti ar importuoti, susiduria su vienu ir tuo pačiu klausimu: „Kiek laiko užtruks dalinis krovinys pasiekti Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną?“ Atsakymas niekada nėra vienas žodis. Mano patirtis rodo, kad čia neapsieinama be gilaus procesų supratimo. Dalinių krovinių (angliškai vadinamų LTL – Less than Truckload) logistika skiriasi nuo pilnos mašynos krovinių (FTL) tuo, kad čia reikia suderinti ne tik vairuotojo darbo laiką, bet ir sandėliavimo, konsolidacijos bei kitų klientų krovinių grafikus.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis ir praktiniu patirtimi, padėdamas jums suprasti, kas tiksliai lemia siuntos trukmę. Mes ne tik aptarsime vidutinius terminus, bet ir išsiaiškinsime, kodėl kartais siunta „užstringa“ sienoje, kaip režimas „Express“ skiriasi nuo standartinio, ir ką jums, kaip klientui, reikia žinoti, kad procesas vyktų kuo sklandžiau. Nes rūpintis tik kaina – tai pusiaukelė; rūpintis laiku ir procesu – tai profesionalumo požymis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai planuodami siuntas į Olandiją. Atsakymai paremti ilgamečiu darbu ir realiomis situacijomis.

1. Koks vidutinis dalinių krovinių siuntimo laikas iš Lietuvos į Olandiją?

Bendra taisyklė, kurios aš laikauosi jau daugelį metų, yra tokia: standartinis dalinio krovinio siuntimas į Olandiją paprastai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tačiau tai yra labai apibendrinta statistika. Jei krovinys yra konsoliduojamas Vilniaus ar Kauno sandėliuose pirmadienį ar antradienį, o vairuotojas išvyksta antrąją savaitės pusę, tikėtina, kad jis Olandijoje bus penktadienį arba sekmadienį (nors sekmadienis Lietuvoje nėra darbo diena, Olandijoje sandėliai gali dirbti kitaip, arba krovinys gali būti iškraunamas pirmadienį ryte).

Svarbu skirti „tranzito laiką“ nuo „viso proceso trukmės“. Tranzitas, t. y. paties vairuotojo važiavimo laikas nuo išvežimo iki pristatymo, užtrunka maždaug 24–30 valandų, priklausomai nuo maršruto (per Vokietiją ar per Lenkiją). Tačiau visas procesas, įskaitant krovinių surinkimą (konsolidaciją) Lietuvoje ir išskirstymą Olandijoje, užima šį minėtą 3–5 dienų laikotarpį. Jei klientas skubia, mes siūlome sprendimus, kai šis laikas gali būti sutrumpintas iki 48 valandų, tačiau tai jau kaina brangesnis pasiūlymas.

2. Kodėl daliniai kroviniai (LTL) trunka ilgiau nei pilni automobiliai (FTL)?

Tai vienas pagrindinių nesupratimų šioje srityje. Kai užsakovas nuveža pilną furgoną (FTL), jis „pirma“ kelią. Vairuotojas atvažiuoja, pakrauna ir važiuoja tiesiai į tikslą. Jis nestoja tarpiniuose taškuose, nebent tai reikalingas poilsis ar degalų įpilimas. Situacija su daliniais krovinais visiškai kita.

LTL (Less than Truckload) sistema remiasi konsolidacija. Tai reiškia, kad tą pačią mašiną reikia užpildyti keliais skirtingų klientų krovinais. Jei jūsų siunta atkeliauja į mūsų terminalą antradienį, bet mašyna į Olandiją planuojama tik ketvirtadienį (kadangi laukiame kito kliento siuntos iš Klaipėdos), jūsų prekės lauks. Mes negalime važiuoti su tuščia arba puse tuščios mašinos, nes tai padarytų pervežimą nerentabiliu, o kas nors tą kainą turėtų sumokėti. Be to, Olandijoje taip pat vyksta atvirkštinis procesas – krovinys atkeliauja į konsolidacinį sandėlį (pavyzdžiui, Roterdame ar Venlo regione, kuris yra didžiausias logistikos centras), ten jis iškraunamas, persortuojamas ir tik tada perduodamas „paskutinės mylios“ kurjeriui pristatyti prie gavėjo durų. Šie papildomi sandėliavimo etapii ir sukuria tą laiko skirtumą.

3. Ar maršrutas (per Vokietiją ar per Lenkiją) įtakoja siuntos trukmę?

Absoliučiai taip. Nors atstumas geografiškai gali pasirodyti panašus, logistiniai maršrutai skiriasi. Paprastai, važiuojant į vakarus, mums tenka kirsti vieną iš dviejų pagrindinių koridorių. Tradiciškai maršrutas eina per Lenkiją (Vašuva–Poznanė) ir toliau per Vokietiją. Tačiau Vokietijoje, ypač „Ruhr“ srityje (Esenas, Dortmundas), kuri yra prieš pat Olandijos sieną, vyksta didžiuliai automagistralių remontai ir visada yra didelės eismo spūstys.

Jei vairuotojas užstringa Vokietijos autostradose dėl avarijos ar kinietiškų švenčių (kai Vokietijoje taip pat yra poilsio dienos), tai gali atidėlioti pristatymą mažiausiai per pusę dienos. Kartais, siekiant išvengti spūsčių, vairuotojai renkasi šiaudesnį maršrutą per šiaurinę Vokietiją (Kylį arba Hamburgą), tačiau tai gali būti ilgiau, bet stabilesnės eigos. Esu matęs atvejų, kai optimalus maršruto pasirinkimas leido išgelbėti kritiškai svarbą siuntą, kuri turėjo būti fabrike tam tikrai valandai. Todėl, planuodami laiką, visada vertiname ir eismo situaciją Vokietijoje, nes tai yra mūsų „butelio kaklelis“.

4. Kaip Olandijos geografinė padėtis lemia pristatymo laiką?

Olandija yra nedidelė šalis, tačiau jos logistinis tankumas yra milžiniškas. Jei krovinys keliauja į Roterdamą ar Amsterdamą, procesas paprastai vyksta greičiau dėl didelių terminalų ir nuolatinės mašinų apykaitos. Tačiau jei gavėjas yra toliau šiaurėje (pvz., Groningene) ar pietuose (Mastrichte), laikas gali padidėti viena diena.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad Olandijoje labai giliai išvystyta vidaus logistika. Jei mūsų partnerio sandėlis yra Venlo (didžiausias „tranzito“ sandėlių parkas prie sienos su Vokietija), o krovinys turi vykti į Hagę, tai gali užtrukti papildomą valandą ar dvi, nes vietiniai kurjeriai Olandijoje taip pat turi savo grafikus. Be to, Olandijoje labai griežtai laikomasi darbo laiko ir pristatymo „langų“ (time windows). Jei vairuotojas atvyksta į sandėlį ne laiku (nors jis ir vairavo visą naktį), jis gali būti nepriimtas ir privalės laukti rytojaus. Tai realybė, su kuria susiduriame dažnai, ir ji gali sustabdžti siuntą ne dėl mūsų kaltės, o dėl gavėjo sandėlio tvarkos.

5. Ar dokumentų tvarkymas gali prailginti siuntimo laiką?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES narės ir prekyba tarp jų yra laisva, tai nereiškia, kad dokumentų nereikia arba jie nėra tikrinami. Esu matęs ne vieną kartą, kai neteisingai užpildytas prekių vadovas (CMR važtaraštis) arba trūkstami PVM mokėjimo duomenys sustabdė krovinį sienoje arba sandėlyje.

Olandijos muitinė ir mokesčių inspekcija yra viena iš technologijškai pažangiausių Europoje. Jei jūsų siunta atrodo įtartai (pvz., deklaruojama vertė neatitinka rinkos kainos, ar tai yra akcizuojamos prekės), ji gali būti sulaikyta patikrai. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mano patirtis rodo, kad 99% atvejų viskas vyksta sklandžiai, jei CMR sąlygos aiškios, o faktūros pateiktos laiku. Tačiau jei klientas vėluoja pateikti originalius dokumentus arba juose rašo „vėliava“ (pvz., nurodo blogą prekės kodą – HS kodas), tai gali sukelti dideliausių nesklandumų. Todėl visada primenu klientams: „Dokumentai – tai jūsų krovinio pasas. Klaida pasauje reiškia delay“.

6. Kokį įtaką turi metų laikas ir oro sąlygos?

Žiema Vakarų Europoje nėra tokia kaip Lietuvoje, tačiau ji gali būti problematiška kitaip. Rudenį ir žiemą Vokietijoje ir Olandijoje dažnai vyksta rūkas. Esu matęs, kaip autostradą A1 ties Hanoveriu ar Olandijos A2 uždaro dėl tanko rūko, ir eismas sustoja valandomis. Tai natūraliai prailgina siuntos terminą.

Taip pat reikia prisiminti apie vairuotojų poilsio laiką. Žiemos tamsa ir blogos oro sąlygos verčia vairuotojus važiuoti lėčiau, kas reiškia, kad jie gali nebesuspėti į planuotą iškrovimą prieš tam tikrą laiką ir privalo sustoti poilsio. Pagal ES reguliavas, vairuotojas negali važiuoti 24 valandas iš eilės. Jei dėl oro sąlygų jis pavėlavo valandą, gali atsitikti, kad į paskirties vietą jis atvyks tik po privalomo 45 minučių (ar 9 valandų) poilsio. Todėl žiemą visada rekomenduoju klientams planuoti siuntą su 1–2 dienų rezervu.

7. Kas nutinka, jei reikalingas „Express“ arba skubus pervežimas?

Standartinis LTL režimas yra ekonomiškas, bet lėtesnis. Jei klientui reikia, kad krovinys Olandijoje būtų jau rytoj, mes negalime laukti, kol užpils mašyna. Tokiu atveju naudojame „Express“ arba „Partial Express“ sprendimus.

Tai reiškia, kad krovinys gali būti vežamas dalimi mašinos, kuri yra skirta skubiesiems kroviniams, arba netgi atskira mašyna, jei krovinys yra pavojingas (ADR) ar labai brangus. Tokiu atveju laikas gali sumažėti iki 24–48 valandų. Tačiau štai čia atsiranda mano kaip eksperto įspėjimas: skubus pervežimas kainuoja 2–3 kartus brangiau. Be to, ne visada galima pristatyti skubiai į bet kurį Olandijos miestą, nes reikia suderinti vietinio kurjerio laiką. Jei sakote „skubu“, aš visada klausiu: „Ar jūsų skubumas lygus dvigubai kainai?“. Dažniausiai klientai po suskaičiavimų nusprendžia laukti standartinio termino.

8. Ar kaina priklauso nuo to, kaip greitai reikia pristatyti?

Tiesiogiai ir netiesiogiai – taip. Dalinių krovinių kainodara formuojasi pagal tai, kiek vietos krovinys užima mašinoje (m³ arba tona) ir kiek toli reikia vežti. Tačiau yra ir laiko kintamasis. Jei klientas pageidauja garantuoto pristatymo tam tikru laiku (pvz., „iki antradienio 12:00 val.“), logistikos kompanija turi imti papildomą riziką.

Jei mes pažadame tokį terminą ir dėl eismo jo neįvykdome, mes dažnai turime grąžinti pinigus arba mokėti baudą. Todėl tokios siuntos yra brangesnes. Be to, yra specialių krovinių (pvz., šaldytų, pavojingų), kurie reikalauja specialios įrangos, o jų pervežimas Olandijoje yra brangesnis dėl griežtesnių aplinkos apsaugos reikalavimų. Taigi, kuo „platesnis“ laiko langas (pvz., 3–5 dienos), tuo pigiau kainuoja siunta. Jei norite greičio – turite sumokėti už užtikrintumą.

9. Kaip klientas gali sumažinti riziką delėjimo?

Pagal mano ilgą patirtį, didžioji dalis vėlavimų ne dėl kelių, o dėl komunikacijos trūkumo. Klientas gali daryti keletą dalykų, kad siunta nueitų sklandžiai. Pirmiausia, tiksliai užeikite apie krovinius: matmenys turi būti tikslūs (ne „apie 1 metras“, o „1,12 m“). Antra, pateikite teisingus gavėjo kontaktus – telefono numerį, kurį galima paskambinti, ir el. paštą.

Trečia, o galbūt svarbiausia – pasirūpinkite iškrovimo galimybe. Kartais Olandijoje sandėliai neturi pakeliamo tiltelės („shunt truck“), o mūsų vairuotojas atvažiuoja su paprasta furgonu. Jei gavėjas nėra pasirūpinęs, kad būtų kur kasinėjama arba kad būtų forksą (vilkiko su keltuvu), laukimas gali trukti valandomis. Geriausias klientas yra tas, kuris iš anksto pasako: „Žinau, kad jų sandėlis užsidaro 16:00, prašome, kad vairuotojas būtų ten 15:00“. Toks planavimas išvengia 90% nesklandumų.

10. Kaip sužinoti, kur yra mano siunta dabar?

Šiuolaikinėje logistikoje „juodosios dėžės“ nebėra. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku. Tačiau GPS rodo tik mašiną, o ne konkretų krovinį jo viduje. Todėl svarbu turėti asignavimo numerį (LRD numero arba order ID).

Dauguma patikimų pervežėjų (tarp jų ir mūsų kompanija) suteikia galimybę sekti siuntą būseną: „Kraunama“, „Tranzite“, „Atvyko į terminalą“, „Išduota pristatymui“. Jei matote, kad būsena pasikeitė į „Atvyko į terminalą Olandijoje“, tai reiškia, kad greitai (1 dienos bėgyje) ji bus išduota vietiniam kurieriui. Aš visada raginu klientus nebijoti klausti: jei praėjo 4 dienos, o siuntos nėra – skambinkite dispečeriui. Geras ryšys su klientu leidžia mums greičiau reaguoti, jei atsiranda nesklandumų pvz., su dokumentais.

Išvada

Dalinių krovinių siuntimas į Olandiją yra sudėtingas, tačiau gerai suorganizuotas procesas. Mano daugiau kaip dvidešimt metų patirtis šioje srityje moko vieno: nėra dviejų vienodų siuntų, tačiau yra vienodi principai, kuriais vadovaujantis galima pasiekti tikslą. Vidutinis terminas 3–5 dienos yra realus tikėtinas laikas, tačiau jis priklauso nuo konsolidacijos grafikų, maršruto pasirinkimo, Olandijos sandėlių tvarkos ir, žinoma, oro sąlygų.

Kadangi Olandija yra logistikos širdis, ten dirbantys partneriai yra profesionalūs ir reikalaujantys to paties iš mūsų. Sekmės paslaptis glūdi ne tiesiog greičiame, o tikslume ir planavime. Tikslūs duomenys apie krovinius, teisingi dokumentai ir supratimas, kaip veikia LTL modelis, leis jums ne tik išvengti nemažų nervų, bet ir efektyviau planuoti savo verslo procesus.

Logistika nėra tik prekių vežimas iš taško A į tašką B. Tai yra rizikos valdymas ir laiko optimizavimas. Tikėdamiesi, kad šis straipsnis padės jums geriau suprasti, kas vyksta „uš uždarų durų“, ir leis jums jaustis ramiau, kai jūsų krovinys keliauja per Vokietijos autostradas link Olandijos pakrančių. Profesionalumas prasideda ne tada, kai krovinys atvažiuoja, o tada, kai jis dar tik pakraunamas, ir mes žinome, ką daryti, kad jis atvyktų laiku.