Dalinių krovinių pervežimas į Olandiją kasdien ir greitai: kaip tai veikia iš vidaus?

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau beveik dvi dešimtmetis. Per tą laiką mačiau viską – nuo padegto vilkiko Lenkijoje iki tobulai suplanuotos logistikos, kai prekės pasiekia gavėją greičiau nei paštas. Bet dažniausiai klientus domina vienas dalykas: kaip tai padaryti efektyviai, jei turiu ne pilną furgoną, o tik kelias paletes? Šiandien kalbėsime apie tai, kas vyksta užkulisiuose, kai organizuojamas dalinių krovinių pervežimas į Olandiją.

Olandija (arba Nyderlandai) yra viena pagrindinių logistikos širdų Europoje. Roterdamo uostas, milžiniški sandėliai Eindhovene ar Tilburge, tankus kelių tinklas – visa tai sukuria puikias galimybes, bet ir reikalauja ypatingo žinojimo. Daugelis mano klientų klausia: „Kodėl brangu?“ arba „Kodėl ne vakar?“. Atsakymai slypi detalėse, kurias paprastai nemato platusis vartotojas. Čia nėra tik apie vairuotoją, kuris sėda ir važiuoja. Čia yra apie konsolidaciją, dokumentus, kelių eismo taisykles ir tai, kaip išvengti nereikalingų laukimo terminų pas sienoje ar iškrovos vietoje.

Kai kalbame apie dalinių krovinių pervežimą į Olandiją, svarbu suprasti, kad mes ne tiesiog vežiame daiktus A į B. Mes sudedame mozaiką. Vienoje mašinoje gali būti 15 skirtingų siuntų į 15 skirtingų adresų. Tai reiškia, kad logistika turi būti geležinė. Viena klaida dokumentuose gali užstrigti visą mašiną, o tai laukia ne tik vienas klientas, bet ir visi kiti. Todėl patirtis čia nėra tuščias posakis – tai būtinybė, kad prekės pasiektų paskirties vietą laiku ir saikiai.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką išmokiau per šiuos metus. Neparašysiu sausų vadovėlių, o papasakosiu taip, kaip kalbėčiau su savo ilgamečiu partneriu prie kavos puodelio. Išgirsite realių situacijų, praktinių patarimų ir atsakymų į klausimus, kuriuos dažniausiai užduodate telefonu.

Kas vyksta kelyje ir sandėliuose?

Kiek laiko tikrai užtrunka tas jūsų "greitas" pervežimas?

Visada klausiu: „Jums svarbu laikas ar kaina?“, nes tai du skirtingi planetų gyventojai. Jei kalbame apie dalinių krovinių pervežimą į Olandiją, standartinis terminas, į kurį aš orientuojuosi, yra 2–3 darbo dienos nuo krovos paimimo. Tačiau tai yra idealus pasaulis. Realybėje tai priklauso nuo to, kur iš tikrųjų esate. Jei esate Vilniuje, tai puse reikalo – vairuotojas užsuka, pakrauna ir važiuoja. Bet jei esate Telšiuose ar Utenoje, jam reikia sudaryti maršrutą, aplankyti kitus klientus. Vakarų Lietuvoje dažnai tenka laukti, kol vairuotojas apžiūri visą Lietuvą, prieš pasiekdamas Kauną ir tada jau važiuodamas link Lenkijos. Olandija yra toli, apie 1500–1700 km viena kryptimi, tad vien važiavimas užima maždaug 18–20 valandų vairuotojo darbo laiko, atsižvelgiant į poilsio laikus. Taigi, jei jums sako „rytoj bus“ – tikrinkite, ar jūsų krovinys jau nebuvo prieš tai paruoštas mūsų konsolidaciniame sandėlyje.

Ar tikrai kasdien išvyksta mašinos į Nyderlandus?

Stengiamės, kad taip būtų. Mūsų verslas priklauso nuo tolimesnių ryšių. Olandija yra didelė rinka, todėl mašinos ten važiuoja beveik kasdien, o dažnai ir po kelias per dieną. Bet čia yra vienas „bet“. Kasdien išvyksta mašinos iš Lietuvos į Olandiją, bet tai nereiškia, kad ji turi vietos jūsų dviem paletėms būtent šiandien. Kartais mašina yra pilna jau savaitę prieš išvykimą. Tada mes dedame jūsų siuntą į eilę kitai mašinai, kuri, pavyzdžiui, išvyksta rytoj. Tas „kasdien“ reiškia, kad reguliarumas yra aukštas, o ne kad mes stebuklingai suspaudžiame 30 tonų į 20 tonų mašiną. Jei jums skubama, mes randame sprendimus – pvz., perduodame krovinį partneriui, kuris turi tuščią vietą „paskutinėmis minutėmis“, bet tai kainuoja brangiau.

Kas tas dalinis krovinys iš tikrųjų, kai kalbame su vairuotoju?

Vairuotojui tai yra galvos skausmas, o man – kasdieninė duona. Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) reiškia, kad jis neveža vieno kliento prekių iš A į B tiesiai. Jis turi maršrutą, kuriame yra 10 sustojimų. Jis gali pradėti nuo Klaipėdos, paimti statybinės medžiagos, važiuoti į Kauną, paimti maisto produktus, turi įsivažiuoti į Lenkiją paimti chemiją, ir tik tada važiuoti į Olandiją. Viskas turi būti supakuota taip, kad neišsiristų, nes kiekvienas iškrovimas yra rizika. Dalinių krovinių pervežimas į Olandiją reikalauja, kad vairuotojas būtų ir logistikas, ir krovikas. Jis turi žinoti, kurią paletę iškrauti pirmą, kad neiškristų tos, kurios skirtos Amsterdamui, kai dar esame Tilburge.

Kaip suskaičiuojate kainą, jei aš turiu tik 300 kg?

Čia daugelis suklysta. Mano klientai sako: „Aš turiu tik vieną padangą, ji sveria 30 kg, kodėl kaina tokia didelė?“. Kaina nebegriežtai susieta su svoriu, kaip tai yra pašte. Tarptautiniuose pervežimuose mums svarbiau erdvė – tūris. Jei tūs 300 kg užima 1 Europos paletę vietos mašinoje (1,2m x 0,8m), tą vietą jums užima ir niekas kitas negali ten padėti savo prekių. Taigi, mokate už užimtą grindų plotą (LDM – running meter) arba už užimtą tūrį (CBM). Be to, yra fiksuoti išlaidos: kuras, vairuotojo atlyginimas, mokesčiai keliuose Vokietijoje ir Belgijoje (Eurovinietės), kurios nepadidėja, jei mašina tuščia, arba pilna. Todėl kaina už mažą kiekį visada bus didesnė už vieneto kainą, jei vežtumete pilną furgoną.

Ar galiu sekti, kur yra mano prekės, ar tai tik pasakojimas?

Technologijos pažangėjo, bet ne visada taip, kaip vaizduoja filmuose. Didžioji dalis mūsų vairuotojų turi GPS stebėjimo sistemas, kurias matome biure. Galime pamatyti, kad mašina stovi prie Kauno prekybos centro ar važiuoja A9 autostrada Vokietijoje. Bet realaus laiko sekimas klientams kartais būna apribotas dėl duomenų perdavimo brangumo arba to, kad vairuotojas tiesiog užmiršta įjungti terminalą. Tačiau jei skambate man ir klausiate, „kur mano krovinys?“, aš pažiūriu į ekraną ir galiu pasakyti: „Jis jau perėjo sieną su Vokietija, po 4 valandų bus pasienyje su Olandija“. Tai nėra tikslus koordinatės iki metro, bet logistikai pakanka.

Dokumentai, pinigai ir "pavojingi" dalykai

Kokius dokumentų mišinį reikia suruošti, kad nešoktų sienose?

Olandija yra ES šalis, taigi, formalios sienos kontrolės nėra, kaip buvo anksčiau, bet dokumentų tvarka griežta. Jums nereikia eksporto deklaracijos (jei nevežate prekių iš ES arba į ES trečiąsias šalis), bet CMR važtaraštis yra šventasis gralis. Be jo, niekur nepraeisi. Be to, būtina komercinė sąskaita-faktūra (Invoice). Ji turi būti tiksliai surašyta: kas, kiek, kokia kaina, svoris. Olandai yra labai tikslūs dėl HS kodų (prekių tarifinio kodavimo). Jei ant dokumentų parašysite „įrankiai“ ir nenurodysite tikslaus kodo, gali būti problemų su muitinės tikrinimu, nors tai ir vidinė rinka. Geriau daugiau laiko praleisti prie kompiuterio rašant dokumentus, nei vėliau mokėti baudas už mašinos stovėjimą.

Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta olandų sandėlį, o jis uždarytas?

Tai klasika. Olandai dirba tiksliai pagal grafiką. Jei jums nurodytas laikas 14:00 – 15:00, ir atvykstate 13:50, vartų nebeatidarys. Olandų logistika yra automatizuota iki tokio lygio, kad vairuotojas tik privažiuoja prie vartų, skenuoja bilietą, ir vartai atsidaro automatiškai tik tuo laiku. Jei vėluojate dėl eismo rūgšties Vokietijoje, privalote iš anksto pranešti. Kitu atveju mašina stovi ir laukia. O laukimas Olandijoje nėra pigus – stovėjimo mokesčiai viename didžiausių Europos sandėlių rajonų gali įkąsti į piniginę. Todėl visada primenu vairuotojams: skambinkite iš anksto, jei pavėluojate.

Ar galima vežti maistą ar chemiją kartu su drabužiais vienoje mašinoje?

Griežtas ne. Čia veikia tarptautinės taisyklės, o ne mūsų norai. Maisto produktai turi būti vežami mažiausiai 20 laipsnių šaltyje, jei tai šaldyti produktai, arba sausoje vietoje, jei tai sausi produktai. Chemija (ADR kroviniai) turi savo griežtas pakavimo taisykles. Negaliu dėti degtukų ir skysčių, kurie gali užsiliepti, šalia drabužių. Vienintelė išeitis – specializuotos mašinos. Jei jūsų prekė yra pavojinga (pvz., degiosios aerozolės), privalome tai žinoti iš karto. Nuslėpti tokį krovinį – tai ne tik bauda, tai ir kriminalinis veiksmas, jei įvyksta avarija. Aš asmeniškai visada patikrinu pakuočių etiketes.

Ką daryti, jei prekės atvyksta sugadintos? Kas moka?

Tai blogiausia diena logistiko gyvenime. Pirmiausia, tikriname CMR važtaraštį. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovos vietą ir gavėjas pastebi, kad paletės apvirto ar dėžės sutrūkinėjo, jis privalo ant važtaraščio užrašyti pastabas „su defektu“. Jei parašo „viskas gerai“ ir pasirašo, o vėliau skambina, kad trūksta pusės prekių – mums padėti sunku, nes įrodymų nėra. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris padengia žalą, bet jis nebegalioja, jei klientas pats blogai supakavo. Esu matęs, kaip klientai deda brangų elektroniką į plonas dėžes be užpildo. Tai nelogiška. Pakavimas turi atlaikyti 1500 kelionių su vilkiku.

Kas yra „paskutinio kilometro“ problema Olandijoje?

Olandija maža šalis, bet tankiai apgyvendinta. Važiuoti per miestus, tokius kaip Amsterdamas ar Utrechtas, sunku. Dažnai mažos siuntos (kurjerinės) atkeliauja į didelį hubą, pavyzdžiui, į Roterdamą, o ten jos persiunčiamos vietiniam kurjeriui. Tas „paskutinis kilometras“ – brangiausia dalis. Jei jūsų siunta yra didelė, mes ją vežame tiesiai į sandėlį. Jei maža – gali tekti laukti, kol vietinis partneris ją susirinks. Todėl, kai kalbame apie dalinių krovinių pervežimą į Olandiją, visada tikslinamas adresas. Ar tai pramoninis rajonas, kur gali užeiti vilkikas, ar tai senamiestis, kur reikia mažesnės transporto priemonės? Tai keičia kainą ir terminus.

Išvada

Galiausiai, dalinių krovinių pervežimas į Olandiją nėra tik fizinis prekių perkėlimas per geografinę ribą.