Dalinių krovinių pervežimas į Olandiją: efektyvūs sprendimiai ir dažni reisai

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų industrijoje, mačiau, kaip pasikeitė Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) prekybiniai ryšiai. Anksčiau tai buvo epizodiniai reisai, o šiandien – tai intensyvi, gyvenatinga arterija, kuria kasdien srūva tūkstančiai tonų prekių. Olandija, būdama viena svarbiausių logistikos krypčių visoje Europoje, yra ne tik „Roterdamo uosto“ šalis, bet ir mūsų verslininkų langas į pasaulį.

Kai verslas auga, atsiranda poreikis siųsti prekes ne tik pilnomis mašinomis. Dažnai įmonėms reikia pervežti tik kelias paletes, mažą kiekė įrangos ar dalis į gamyklą. Tokiu atveju renkamasi dalinių krovinių pervežimus (angliškai žinomus kaip LTL – Less than Truckload). Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip efektyviai organizuoti tokius pervežimus, ką reikia žinoti apie „Olandijos kryptį“ ir kodėl dažni reisai yra raktas sėkmingai logistikai.

Įvadas

Kodėl dalinių krovinių pervežimas į Olandiją taip populiarus? Atsakymas paprastas: ekonomika ir lankstumas. Mano praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai klientas neturi pakankamai prekių, kad užpildytų visą 33 tūkstančių eurų vertės sunkvežimį (pavaruotoją), tačiau prekes reikia pristatyti skubiai. Užsisakyti pilną mašiną būtų neprasminga finansiškai – tai padidintų vieno prekės vieneto savikainą keliskart.

Čia į žaidimą įsijungia grupiniai arba daliniai pervežimai. Principas paprastas: kelios skirtingos įmonės dalijasi vienos mašinos talpa. Kiekviena įmonė moka tik už užimtą vietą (pvz., už vieną ar kelias paletes). Esu dirbęs su šia kryptimi nuo tada, kai Lietuva tik atgavo nepriklausomybę, ir galiu pasakyti, kad Olandijos kryptis yra viena geriausiai organizuotų. Dėl didelio prekybos tūrio, krovininiai automobiliai į Olandiją važiuoja beveik kasdien, o dažnai net kelis kartus per dieną.

Tačiau, nepaisant to, kad tai atrodo paprasta – „įdėti prekę į mašiną ir vežti“ – profesionalus logistikos ekspertas žino, kad čia slypi daugybė niuansų. Nuo teisingo krovinio pakavimo iki dokumentų tvarkymo – kiekvienas etapas lemia, ar prekės atvyks laiku ir nepažeistos. Olandija yra šalis, kurioje laikas pinigus vertina labai aukštai, o vėlavimai ar sugadinti kroviniai gali sugriauti ilgalaikius verslo santykius. Todėl šiame straipsnyje mes detaliai išnagrinėsime visus šios paslaugos aspektus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Dirbdamas su klientais, girdžiu tą patį rinką klausimų. Žemiau pateikiamus atsakymus suformulavau remdamasis daugiau kaip dvidešimties metų praktine patirtimi, siekdamas padėti jums išvengti dažniausių klaidų.

1. Kas yra dalinis krovinys (LTL) ir kuo jis skiriasi nuo pilno krovinio (FTL)?

Dalinių krovinių pervežimas (angl. Less than Truckload – LTL) tai logistikos paslauga, kurios metu vienoje mašinoje vežami kelių skirtingų siuntėjų kroviniai. Priešingai, pilnas krovinys (angl. Full Truckload – FTL) reiškia, kad visa mašina, pradedant priekiu ir baigiant gale, yra užpildyta vieno kliento prekėmis.

Mano patirtyje, LTL paslauga yra ideali smulkiajam ir vidutiniam verslui (SMB), kuriam nereikia 80–90 kubinių metrų talpos. Skirtumas ne tik tūryje, bet ir organizacijoje. FTL atveju mašina nuo siuntėjo važiuoja tiesiai į gavėją (arba per vieną tarpinę stotelę). LTL atveju maršrutas yra sudėtingesnis: mašina surenka krovinius iš įvairių siuntėjų, dažnai juos konsoliduoja sandėlyje, o paskui paskirsto įvairiems gavėjams. Olandijos atveju, dėl labai tankaus prekybos tinklo, LTL maršrutai yra itin efektyvūs, nes tenka mažai tuščios važiavimo atkarpų.

2. Kodėl Olandija laikoma viena pagrindinių logistikos krypčių Lietuvai?

Olandija yra ne tik šalis, tai – Europos logistikos „širdis“. Roterdamo uostas didžiausias Europoje, o Schipholo oro uostas – vienas didžiausių keleivių ir krovinių hubų. Be to, Olandija turi vieną tankiausių kelių ir automagistralių tinklų pasaulyje.

Esu daug kartų važiavęs šia kryptimi ir galiu pasakyti, kad infrastruktūra ten leidžia judėti be stabdžių. Dėl šios priežasties daugelis tarptautinių kompanijų savo centrinius sandėlius įsirengia būtent Olandijoje. Lietuvos importuotojai dažnai užsako prekes iš Azijos ar Amerikos, kurios atkeliauja būtent į Roterdamą. Todėl krovinio gabenimas iš toliau į Lietuvą dažnai prasideda nuo jo pervežimo iš Olandijos sandėlio. Dėl tokios koncentracijos, dalinių krovinių maršrutai čia yra „užpildyti“ ir labai konkurencingi kainų atžvilgiu.

3. Kaip susiformuoja kaina už dalinio krovinio pervežimą?

Kainodara LTL pervežimuose yra sudėtingesnė nei tiesioginis atstumas sumuojant su kuro kaina. Pagrindiniai komponentai yra trys: krovinio svoris, užimamas tūris (kubatura) ir atstumas.

Tačiau yra vienas dalykas, apie kurį dažnai pamiršta klientai – „užimamieji kroviniai metrai“ (LDM – Loading Meter). Standartinis sunkvežimis turi apie 13,6 metro ilgio kėbulo dugną. Jei jūsų krovinys užima 2 metrus ilgio pločio juostą, jums mokama už 2 iš 13,6 metrų.

Taip pat į kainą įeina papildomos paslaugos: krovimo darbai (jei reikia „uodegos“ (tail-lift) keltuvo), pristatymas „pirmame aukšte“ arba „paskutiniai kilometrai“ sunkiai pasiekiamose vietovėse (pvz., Amsterdamo centro zonose, kur reikia specialių leidimų). Olandijoje darbo rankų kaina yra aukšta, todėl rankinis krovimas gali žymiai padidinti sąskaitą.

4. Kaip dažnai vyksta reisai į Olandiją ir ar tai įtakoja pristatymo laiką?

Dabar, kai rinka po pandemijos stabilizavosi, reisai į Olandiją vyksta itin dažnai – kasdien, o kartais net ir kelis kartus per dieną didžiausiems hubams (pvz., Roterdamas, Eindhovenas, Tilburgas). „Dažni reisai“ reiškia, kad jūsų krovinys neturi laukti, kol susirinks pilna mašina.

Esu matęs, kaip anksčiau, kai reisai buvo retesni (pvz., 2-3 kartus per savaitę), krovinys galėjo „štampuoti“ sandėlyje 3-4 dienas. Dabar, kai maršrutai yra „linijiniai“ (shuttle), krovinys, patekęs į mašiną Lietuvoje, dažnai jau kitą dieną yra Olandijos konsolidacijos centre. Standartinis pristatymo laikas Lietuvos – Olandijos maršrute su daliniu kroviniu svyruoja nuo 24 iki 72 valandų, priklausomai nuo to, ar reikia įvykdyti papildomus iškrovimo-užkrovimo veiksmus tarpiniuose punktuose.

5. Kokius krovinius galima vežti daliniu būdu, o kuriuos geriau vežti pilna mašina?

Daliniais pervežimais galima vežti beveik viską: paletizuotas prekes, dėžes, mašinų dalis, baldus, tekstilę. Sąlyga viena – krovinys turi būti tinkamai supakuotas ant paletės arba į dėžes, kad negriūtų ir netrukdytų kitiems kroviniams.

Tačiau yra išimčių. Jei krovinys yra labai lengvas, bet didelis tūriu (pvz., putų polistirenolas, vata), gali būti, kad pilnos mašinos nuoma pigiau, nes LTL kainos dažnai skaičiuojamos pagal tūrį (volumetrinis svoris). Taip pat, jei krovinys yra labai jautrus šlumui arba brangus (pvz., vaistas, brangūs elektronikos komponentai), rekomenduoju pilną mašiną arba specialiai užrakintą skyrių (LTL su „Box“ tipu), kad išvengtumėte galimo trukdžių ar pažeidimų kraunant kitus krovinius.

6. Kokia yra krovinio pakavimo reikšmė ir ką reiškia „tvirtinimas ant paletės“?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį kalbu kiekvienam klientui. Daliniame pervežime mašina yra kraunama ir iškraunama kelis kartus. Jūsų krovinys gali būti viršuje, apačioje arba viduryje.

Tinkamas pakavimas: prekės tūrėtų būti uždengtos plėvele (stretch filmu) ir tvirtai pritvirtintos prie paletės. Nerekomenduoju naudoti senų, sugedusių paletės – jos gali lauztis kranui pakeliant mašiną. Aš asmeniškai visada patariu naudoti „EUR“ (Euro) paletes, nes jos yra standartinio dydžio (120x80 cm) ir idealiai tinka į europinius sunkvežimius. Jei prekės yra minkštos (pvz., drabužiai), būtina naudoti dėžes, kad jose neįsibrauktų kitų krovinių kampai. Blogai užfiksuotas krovinys gali nukristi per posūkį ir sugadinti brangią importuoto prekę.

7. Ar reikia muitinės deklaravimo vežti prekes į Olandiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos (ES) narės, prekių judėjimas tarp šalių laikomas vidine ES prekyba. Tai reiškia, kad nėra muitų ir standartinio eksporto/importo muitinės patikros pasienio punktuose.

Tačiau čia yra vienas „bet“. Jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., atvežtos iš Kinijos į Lietuvą, o mokėjimas vyksta iš Olandijos arba atvirkščiai – iš JAV į Olandiją, o vėliau į Lietuvą), gali kilti PVM (Pridėtinės vertės mokestis) ir akcizo klausimų. Be to, nors vizualinė muitinės patikra pasienyje nėra atliekama, krovinys visada turi būti įformintas CMR važtaraščiu, o prie jo pridėta prekių sąskaita-faktūra (Invoice). Mano patirtyje, Olandijos kontrolės tarnybos gali sustabdyti mašiną ir patikrinti, ar krovinys atitinka dokumentus (pvz., ar nėra tabako ar alkoholio be akcizų ženklų), todėl dokumentacija turi būti idealiai tvarkinga.

8. Kas atsitinka, jei krovinys sugenda arba dingsta? Kokia atsakomybė?

Tai nepageidaujama, bet reali situacija. Tarptautinių vežimų sutartys (CMR konvencija) reglamentuoja vežėjo atsakomybę. Standartiškai, jei krovinys sugenda dėl vežėjo kaltės, atsakomybė apribota – dažniausiai tai apie 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vieną už kilogramą svorio. Tai reiškia, kad jei dingsta 1000 kg vertės krovinys, kompensacija gali siekti tik keletą tūkstančių eurų, nors krovinio vertė gali būti dešimtis kartų didesnė.

Todėl, aš visada patariu savo klientams susidomėti papildomu krovinio draudimu. Ypatingai svarbu tai tiems, kurie veža brangią elektroniką, vaistus ar unikalią įrangą. Profesionalus logistikos brokeris visada siūlys draudimo pasirinkimus. Daugeliu atvejų, ilgamečiai partneriai turi „viskas įskaičiuota“ (All Risk) tipo draudimus, kuris apima ir netvarkingą iškrovimą, ir naktinius vagystes iš stovėjimo aikštelės. Neteisingai manyti, kad „vežėjas visada atsako už viską“ – teisinė praktika rodo kitaip.

9. Kaip vyksta krovinio stebėjimas (tracking) realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, stebėjimas buvo „skambinimas vairuotojui į telefoną“, kas dažnai būdavo neįmanoma dėl prasto ryšio. Šiandien situacija kitokia.

Dauguma profesionalių transporto kompanijų naudoja GPS stebėjimo sistemas. Jums kaip klientui turėtų būti suteikta galimybė sekti savo krovinio padėtį internete arba per mobiliąją programą. Nors daliniai kroviniai gali „būti neaktyvūs“ (t.y., mašina stovi konsolidacijos sandėlyje), sistema paprastai rodo statusą: „Kraunamas“, „Tranzite“, „Iškraunamas“. Mano patirtis rodo, kad klientas, kuris mato savo prekių judėjimą, yra ramesnis ir labiau pasitiki paslauga. Jei jums sako, kad stebėjimo nėra – tai didelis raudonas vėliavėlė, rodo, kad bendrovė neinvestuoja į technologijas.

10. Kokius dokumentus reikia parengti, kad pervežimas vyktų sklandžiai?

Dokumentų tvarka – tai pusė sėkmės. Pirmiausia, tai yra CMR važtaraštis. Jis yra pagrindinis įrodymas, kad sandėra sudaryta. Jame turi būti tiksliai nurodytas krovinio svoris, vietų skaičius, prekių pavadinimas (nepakanka parašyti „prekės“, reikia specifiko, pvz., „plastikiniai vamzdžiai“), siuntėjo ir gavėjo duomenys.

Antra, Prekių sąskaita-faktūra (Invoice). Ji reikalinga ne tik apmokėjimui, bet ir galimoms muitinės ar policijos patikroms. Sąskaitoje turi būti nurodyta HS kodas (prekės tarifinis kodas), jei to reikalauja specifiniai siuntimai (pvz., chemija). Jei prekės yra pavojingos (ADR), būtina pateikti specialų pavyzdžių lapą ir įgaliojimus. Negaliu priminti, kaip dažnai vėluojame dėl to, kad klientas užmiršta pasirašyti arba neteisingai užpildo CMR (pvz., nurodo svorį 500kg, o iš tikrųjų yra 2 tonos – tai sukelia problemų tiesiog kelyje, nes mašina perpildyta).

Išvada

Dalinių krovinių pervežimas į Olandiją yra ne tik tiesioginis prekių perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistikos procesas, reikalaujantis tikslumo, patirties ir geros partnerystės. Per savo 20 metų karjerą mačiau, kaip ši rinka subrendo.