Dalinio krovinio pervežimas į Olandiją: sutaupykite lėšų efektyviai

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena: logistika niekada nesibaigia tiesiog vairuotoju ir sunkvežimiu. Per tą laiką mačiau viską – nuo gėlių, kuriuos teke vežti per visą Europą, kad neišblėstų, iki sunkiųjų metalo konstrukcijų, kurias buvo įmanoma įkrauti tik su specialiu įranga. Bet dažniausiai susiduriu su vienu ir tuo pačiu klausimu iš smulkių ir vidutinių verslininkų Lietuvoje: kaip nuvežti prekes į Olandiją be to, kad reikėtų išsinuomoti visą sunkvežimį? Ča tik vienas atsakymas – dalinio krovinio pervežimas į Olandiją. Tai ne tik būdas sutaupyti pinigų, bet ir protingas sprendimas tiems, kurie nori save išlaisvinti nuo galvos skausmo susijusio su pilnu fūru.

Kodėl aip tai taip svarbu? Olandija yra vienas didžiausių logistikos centrų Europoje, o Roterdamo uostas – tai širdis, per kurią praeina tūkstančiai tonų krovinių kasdien. Tačiau mūsų lietuvių eksportuotojams dažnai tenka vežti 3, 4 arba 6 europaletes. Užsisakyti 20 tonų sunkvežimį vos kelioms paletėms būtų tiesioginiai pinigų švaistymas, kuris suvalgo visą maržą. Būtent todėl grupiniai pervežimai, arba vadinamasis „part load“ bei „LTL“ (Less than Truckload) metodas, tapo pagrindiniu ramsčiu mūsų verslui. Šiame straipsnyje aš nešiosiu ne sausas teorijas iš vadovėlių, o praktinę patirtį, kaip tai veikia realiame gyvenime, ką tikėtis iš kainos ir kaip išvengti tipiškiausių klaidų, kurias pastoviai matau darbe su klientais.

Pinigai, terminai ir tai, kaip visa tai veikia

Kodėl dalinis krovinys kainuoja mažiau už pilną fūrą?

Viskas čia paprasta kaip ir matematika, bet su logistikos niuansais. Kai užsakote pilną sunkvežimį, jums tenka mokėti už degalus, vairuotojo darbo užmokestį, kelionių mokesčius Vokietijoje ir Lenkijoje bei grįžimo tuščiu reisu, nes vairuotojas turi grįžti namo. Dalinio krovinio pervežimas į Olandiją leidžia suskirstyti šias išlaidas tarp kelių klientų – vienam sunkvežimiui gali būti 4 ar 5 skirtingi siuntėjai, todėl kiekvienas sumoka tik už užimtą vietą arba metrus grindų. Taigi jūs nebekompensuojate tuščio kelio, o dalijatės išlaidomis su kitais, kas leidžia sumažinti kainą net 50–70 proc. palyginus su ekskursiniu reisu.

Kiek laiko užtrunka toks krovinys pasiekti paskirties vietą?

Čia nereikėtų laukti stebuklo, nes grupiniai pervežimai nėra greitieji siuntai, kaip „Express“ kurjeriai. Paprastai į Olandiją važiuojama 2–4 dienas, priklausomai nuo to, kiek kitų krovinių reikia surinkti maršruto metu. Vairuotojas gali užeiti į Kauną, paskui į Vilnių, vėliau į Panevėžį, o tik tada važiuoti per Lenkiją ir Vokietiją link Amsterdamo ar Eindhoveno. Jei skubate labai kritiškai, gali tekti papildomai sumokėti už prioritetinį įkrovimą, bet standartiškai reikia kantrybės, nes mes čia taupome pinigus, o ne minutes.

Ar yra kokia nors minimali siuntos vertė ar dydis?

Praktiškai beveik visada imame nuo vienos europaletes, jei ji yra tinkamai supakuota ant grindų. Tačiau būna situacijų, kai klientas atveža vieną dėžę su svarbia detale, ir tada mums tenka ieškoti kurjerio, nes įkrauti 40 tonų sunkvežimį vienai dėžei yra neekonomiška nei mums, nei klientui. Maždaug nuo 300 kg arba 1–2 europalečių prasideda tas ribos, kuriems dalinio krovinio pervežimas į Olandiją tampa finansiškai prasmingu sprendimu. Žemiau to – geriau ieškoti pašto ar kurjerių paslaugų, kurie specializuojasi siuntinėliuose.

Kaip susiformuoja galutinė kaina – kas į ją įeina?

Kainą lemia ne tik atstumas nuo jūsų sandėlio iki gavėjo durų, bet ir krovinio sunkis bei tūris, nes vietą sunkvežimyje matuojame metrais (LDM). Taip pat įtakos turi tai, ar krovinys reikalauja specialių manipuliavimo priemonių – pavyzdžiui, jei neturite keltuvo ir mums reikia atvežti sunkvežimį su „hidraulika“ (pakėlimu galine ašimi), tai papildomai brangiau. Neužmirškite ir apie mokesčius už užsakymo apdorojimą, kurį kartais vadina logistics fee, tai būna maždaug 15–30 eurų, bet jis leidžia išvengti nesusipratimų vėliau.

Dokumentai, rizikos ir saugumas

Kokius dokumentus būtinai reikia paruošti išvykimo dienai?

Geriausia, kai klientas ateina ne su tuščiomis rankomis, o su paruošta komercine sąskaita (invoice) ir pakavimo sąrašu (packing list), kurie nurodo tikslią prekių svorį ir vertę. Be šių dokumentų vairuotojas negalės užpildyti CMR konosamento, kuris yra pagrindinis vežimo dokumentas visoje Europoje. Jei vežate ką nors specialaus, pavyzdžiui, maisto produktus ar chemines medžiagas, būtinai reikės deklaracijų ar sertifikatų, kitaip ant sienos Lenkijoje ar Vokietijoje galite likti ilgai.

Ar man reikia drausti siuntą, ar ji apsaugota automatiškai?

Tai vienas dažniausių mitų, su kuriuo susiduriu – žmonės galvoja, kad jei pasirašė sutartį, tai tų 10 tūkstančių eurų vertės prekių draudimas jau yra įskaičiuotas. Deja, standartinis vežėjo atsakomybės draudimas pagal CMR konvenciją siekia tik kelias eurus už kilogramą, kas dažnai nesudengia net dešimtosios dalies prekės vertės. Aš visada patariu pasidaryti papildomą „All risk“ draudimą, kuris kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės, ypatingai kai dalinio krovinio pervežimas į Olandiją vyksta kartu su kitais smulkesniais krovinais.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigo sienoje ar sugedo technika?

Esu matęs viską – nuo padangų plyšimo Vokietijos autobane iki ilgų eilių Lenkijos muitinėje, kurios šiuo metu, tiesa sakant, nėra tokios griežtos kaip anksčiau, bet techniniai patikrinimai vyksta. Jei įvykia tokia situacija, mūsų dispečeriai nedelsdami susisiekia su klientu ir praneša apie vėlavimą, nes mes turime GPS stebėjimo sistemas visose mašinose. Negaliu pasakyti, kad vėlavimai yra kasdienybė, bet kartą per mėnesį kažkas panašaus įvyksta, todėl visada verta turėti rezervą savo planuose.

Ar galiu siųsti brangų elektroniką tokiu būdu?

Galima, bet turi būti itin gerai supakuota ir apdrausta, o dar geriau – jei tai yra labai brangus siuntinys, pavyzdžiui, 10 tūkst. vertės serveriai, vertėtų svarstyti dedikuotos mašinos variantą. Grupiniame pervežime krovinys kelis kartus perkraunamas sandėliuose (tranzito terminaluose) prieš išvykstant į galutinę paskirties vietą, todėl yra didesnė rizika, kad dėžė gali būti pastumta arba nukritusi. Jei visgi nuspręsite vežti, įsidėkite į dėžę smėlio arba šokinėjimo jutiklius, kad žinotumėte, kas vyksta.

Olandijos specifika ir praktiniai patarimai

Į kokias Olandijos miestas dažniausiai važiuojate ir ar tai įtakoja kainą?

Mes važiuojame visur – nuo gigantiško Roterdamo uosto zonos iki mažų miestelių prie Belgijos sienos, tačiau dažniausiai maršrutai susiformuoja į didžiuosius logistikos centrus kaip Tilburgas, Venlo arba Amsterdamas. Jei jūsų gavėjas yra kažkur toli nuo pagrindinių autostradų, pavyzdžiui, Šiaurės Olandijos kaimo vietovėje, kaina gali šiek tiek padidėti dėl papildomo laiko, kurio reikia nuvažiuoti ir grįžti atgal. Tačiau Olandijoje keliai puikūs, tad retai kada tenka mokėti už „užkliuvimą“.

Ar galiu vežti maisto produktus arba gėrimus?

Taip, bet čia yra griežčiausios taisyklės, nes maistui reikalingi šaltkraičiai arba mažmeninės prekybos standartus atitinkantys sunkvežimiai. Negalima tiesiog įmesti kelių dėžių su sūriu tarp metalo detalių, nes vėliau gautumėte baudą arba prekės būtų sunaikintos muitinėje. Jei planuojate eksportuoti maistą, praneškite mums iš karto, nes dalinio krovinio pervežimas į Olandiją maisto grupėms reikalauja specialių leidimų ir švarios dokumentacijos (HPFS).

Kas yra tas „groupage“ ir kaip jis skiriasi nuo paprasto dalinio krovinio?

Iš tiesų tai tas pats dalykas, tik profesionalioje kalboje vartojamas angliškas terminas „groupage“, reiškiantis krovinių grupavimą. Procesas toks pat – surinkame keletą mažesnių siuntų iš skirtingų klientų, sujungiame juos vienoje mašinoje ir vežame į vieną šalį, o ten išskirstome. Skirtumas gali būti tas, kad kartais groupage reiškia didesnius sandėliuose, kur kroviniai gali praleisti naktį prieš išvykstant, tad svarbu tiksliai nurodyti, ar prekės yra jautrios šalčiui ar drėgmei.

Ar galite padėti su krovinio įkėlimu, jei aš neturiu keltuvo?

Žinoma, mes nuolat tvarkome situacijas, k klientas tiesiog turi prekes garaže be jokios technikos. Tokiu atveju mes užsakome vairuotoją su „autokrautuvu“ (kuriame yra įmontuotas keltuvas galiniame rėme) arba su atsparinėmis rankomis (tail-lift), kurios leidžia pakelti krovinį žemyn ant žemės.