Daliniai kroviniai iš Olandijos: greitas atvykimas ir logistikos paslaptys

Sveiki, draugai. Šiandien norėčiau pakalbėti apie tai, kas kasdien sukelia daugiausia galvos skausmo tiek importuotojams, tiek ir mums, logistikos specialistams. Esą šioje srityje jau virš dvidešimties metų – per tą laiką mačiau viską: nuo gėlių, kuriuos reikėjo pristatyti anksčiau nei prasidėjo Velykos, iki sudėtingų industrinių įrengimų detalių, užstrigusių pasienio punktuose. Olandija (Nyderlandai) yra viena pagrindinių prekybos sričių, su kuria dirbame, bet specifika čia ypatinga.

Kai klientas skambina ir sako: „Man reikia atvežti prekes iš Roterdamo, bet aš pavėlavau su užsakymu“, aš iš karto suprantu, kad ne kalbos eina apie standartinį procesą. Čia prasideda tikrasis logistikos menas. Dažnai klaudama: „Ar įmanomas dalinių krovinių iš Olandijos greitas atvykimas?“ Atsakymas paprastas: taip, įmanomas, jei žinai, kaip tai suorganizuoti. Visgi, čia nėra stebuklų, tik geras planavimas ir žinojimas, kurios vietos reikia vengti, o kurias – naudoti. Pabandykime išsiaiškinti, kaip tas visas mechanizmas veikia iš vidaus, ko tikėtis ir ką daryti, kad jūsų sandėlyje prekės pasirodytų laiku.

Kaip tai veikia iš vidaus ir kiek laiko tikrai užtrunka

Šioje skiltyje aptarsime praktinius dalykus – laiką, maršrutus ir tas mažas smulkmenas, kurios lemia sėkmę.

Kiek laiko užtrunka krovinys iš Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Jei viskas vyksta pagal planą, t. y. krovinys surenkamas (konsoliduojamas) iš kelių siuntėjų Olandijoje ir iškeliauja antradienį ar trečiadienį, tai Lietuvoje jis gali būti jau penktadienį arba šeštadienį ryte. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra daliniai kroviniai (LTL), todėl vairuotojas turi sustoti prie kitų klientų, iškrauti, įkrauti. Realiai kalbant, nuo užsakymo patvirtinimo iki pristatymo praeina nuo 3 iki 5 darbo dienų, jei nėra nenumatytų kliūčių kaip antai eismo įvykiai A1 autostradoje Vokietijoje ar ilgos laukimo eilės prie Lenkijos pasienio.

Ar tikrai įmanomas tas greitas atvykimas, jei aš vėlai pateikiau užsakymą?

žinoma, kad įmanoma, bet čia jau reikia kalbėti ne apie standartinę grupinę vežiojimo liniją, o apie ekspresinį transportą arba dalinio krovinio iš Olandijos greitą atvykimą naudojant „part load“ schemą. Jei skambinate man pirmadienio vakare ir sako, kad prekės jau pasiruošusios Eindhovene, galiu mesti iššūkį vairuotojui, kuris važiuoja tuščiomis arba turi vietos. Tačiau čia kaina bus kitokia. Esu matęs situacijų, kai dėl vienos dienos delsimo klientas neteko didelio kontrakte, todėl ekspresas apsimoka. Taigi, vėluoti galima, bet tai kainuoja.

Kur dažniausiai užstringa kroviniai kelyje iš Olandijos?

Pagal mano patirtį, „butelio kakleliais“ dažniausiai tampa ne patys pasienio punktai, o Vokietijos keliai, ypač ruožai aplink Duisburgą ir Oberhauzeną. Tenka susidurti su milžiniškais spūstimis, kurios gali atidėlioti atvykimą net 12 valandų. Be to, dažna problema yra netiksli dokumentacija pačiame Olandijos sandėlyje – jei vadybininkas ten parašo neteisingą svorį ar neteisingai pažymi prekių kodus, muitinėje gali užstringti ne valandai, o dienoms. Todėl visada primenu savo klientams: du kartus patikrinkite prekių sąrašą (packing list), kol jis dar nenuvažiavo toli.

Kainodaros ir mokėjimai: ko tikėtis iš piniginės

Pinigai visada skauda, bet logistikoje jie yra tiesioginis atspindis to, kiek darbo reikia įdėti.

Kiek vidutiniškai kainuoja vienos paletės pristatymas iš Olandijos?

Noriu būti nuoširdus – kinta kasdien. Priklauso nuo degalų kainos Europoje, sezono (prieš šventes brangsta) ir euro kurso. Tačiau jei imtume vidurkį, tai už vienos standartinės (EUR paletės) transportą iš vidurio Olandijos (pvz., Utrechtas) iki Vilniaus turėtumėte numatyti nuo 150 iki 250 eurų. Jei krovinys yra sunkus, viršijantis 1000 kg, arba yra „pavojingas“ (ADR), kaina šokteli aukštyn. Būna, kad klientams atrodo brangu, bet kai suskaičiuojate, kiek sutaupote laiko ir nervų palyginti su tuo, jog patys važiuotumėte su furgonu, kaina atrodo labai protinga.

Kodėl daliniai kroviniai kartais brangiau už pilną sunkvežimį?

Tai atroba paradoksalu, tiesa? Bet pažiūrėkime logiškai. Pilnas sunkvežimis (FTL) važiuoja iš taško A į tašką B ir sustoja vieną kartą. O daliniai kroviniai reiškia, kad vairuotojas turi apvažiuoti penkių ar dešimties skirtingų siuntėjų sandėlius Olandijoje, sukrauti, o Lietuvoje – apeiti penkis ar dešimt gavėjų. Tas laikas, kurį vairuotojas praleidžia manevruojant sandėliuose, stovėdamas rampose, laukiant dispečerio, yra taip pat mokamas. Todėl vieno kvadratinio metro kaina daliniame krovinys visada bus aukštesnė – jūs mokate ne tik už važiavimą, bet ir už kompleksinį aptarnavimą.

Ar galima mokėti tik tada, kai prekės atvyksta?

Profesionalioje logistikoje tai retas atvejis, tačiau esu susidūręs su ilgalaikiais partneriais, su kuriais dirbame pagal atidėtą mokėjimą (POSTPAID). Tačiau standartinė praktika yra tokia, kad transporto kompanija turi gauti avansą arba užtikrinimą prieš tai, kai krovinys iškeliauja iš bazės. Kodėl? Nes aš galiu pristatyti jūsų prekes į Vilnių, o jūs neatsiliepti telefonu arba pradėti ginčytis dėl smulkmenų. Tada vairuotojas liktų įstrigęs su pilnu sunkvežimiu be pinigų degalams. Mums, kurie dirbame su daliniais krovinių iš Olandijos, greitas atvykimas yra prioritetas, bet saugumas – pirmiausia.

Dokumentacija ir Olandijos specifika

Olandai yra labai tvarkingi žmonės, ir jų biurokratija gali būti kietas riešutas.

Kokie dokumentai būtini, kad neliktume pasienyje?

Minimalus reikalavimas – tai prekių siuntos kvitas (CMR), sąskaita-faktūra (Invoice) ir pakavimo sąrašas (Packing List). Jei prekės yra kilmės sertifikatuojamos (maistas, augalai, chemija), reikalingi atitinkami sertifikatai. Dažnai klientai pamiršta nurodyti HS kodus (tarifinius skyrius), kas sukelia nemažai problemų. Pats svarbiausias dalykas – visi dokumentai turi būti pateikti anglų kalba (arba lietuvių, jei siuntėjas gali). Esu matęs, kai vokiškai rašyti dokumentai Vokietijos pasienio pareigūnams sukeldavo juoką, bet mums – nelygęs skausmą verčiant juos aiškinti.

Ar reikia ašties riešų (vadybininko) Olandijoje?

Jeigu jūsų krovinys yra standartinis – ne, nereikia. Mums, logistikos brokeriams, užtenka gerų kontaktų su vietinėmis ekspedijavimo kompanijomis. Tačiau jei statote gamyklą ir reikia atvežti 40 konteinerių specialios technikos, tada vietinis atstovas padės išvengti nesusipratimų su vietiniais uosto darbuotojais arba sandėlių administratoriais. Olandai kalba puikiai angliškai, tačiau vietiniai papročiai, kaip pavyzdžiui, „kavos pertraukėlės“ tiksli laikas, gali nustebinti nepasiruošusius.

Kas dėl Ex1 dokumentų, jei prekės ne iš ES?

Olandija yra didelis tranzitinis centras. Dažnai klientai gauna prekes iš Azijos, kurios atkeliauja į Roterdamo uostą. Tuomet reikia tvarkyti T1 tranzito dokumentus. Tai paprastas procesas profesionalui, bet jei bandysite tai padaryti patys be patirties, gali užtrukti dienomis. Mums tai kasdienybė – užregistruojame T1, krovinys važiuoja į Lietuvą, o čia jį uždarome vietinėje muitinėje. Svarbiausia – nepamiršti, kad prekės negali būti „pamirštos“ tranzite, nes baudos už vėlavimą yra gana aštrios.

Krovinio saugumas ir pakavimas

Jei nėra užtikrintas saugumas, greitas atvykimas neturi jokios reikšmės, jei atvyksta sulaužytos prekės.

Ar reikia specialiai įpakavoti prekes daliniame krovinys?

Absoliučiai taip. Turėkite omenyje, kad daliniame krovinys sunkvežimys yra kaip „Tetris“ – ten viskas stumiama, tempiama, kartais net priverčia krauti ant kitų dėžių, jei jos stiprios. Jei jūsų siunta yra brangūs elektronika ar stiklas, jūs privalote užtikrinti, kad ji stovi ant tvirtos paletės, o ne ant minkštų dėžių, ir yra užfiksuota (apvyniota) plėvele. Aš kartą gavau skambutį iš kliento, kuris siuntė vaizdo kameras paprastose dėžėse be paletės – rezultatas tragiškas. Užtikrinkite pakavimą Olandijos sandėlyje, kol mes dar neatvykome juos pasiimti.

Kas nutinka, jei krovinys sugadintas kelyje?

Pirmiausia – neskubėkite panikuoti. Mes turime krovinio draudimą, kuris dažniausiai dengia žalą nuo 0 iki 1,5 SDR (Special Drawing Rights) vienam kilogramui, o tai yra apie 2 eurus už kg. Jei prekės brangesnės, reikia deklaruoti tikrąją vertę. Jei įvykė pastebite tik gavęs prekes – nedelsdami sužymėkite defektus CMR dokumente ir nufotografuokite. Be šių ženklų draudimo kompanija atsisakys mokėti kompensaciją. Per 20 metų esu padaręs dešimtis tokio pobūdžio pranešimų, ir 90% atvejų viskas išsprendžiama civilizuotai, jei dokumentai tvarkingi.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais tai būtina, ne galimybė. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti, kur yra sunkvežimis. Tačiau nereikėtų kiekvieną valandą skambinti vairuotojui – jis vairuoja, o ne kalbėja telefonu. Geriausia prašyti savo vadybininko (manęs) atnaujinti informaciją. Paprastai aš pats rašau klientui: „Vairuotojas prasilenkė Varšuvos, po 4 valandų bus Lietuvoje“. Taip jūsų daliniai kroviniai iš Olandijos, greitas atvykimas kurį taip laukiate, tampa kontroliuojamas be nereikalingos stresos.

Išvada

Dirbti su tarptautiniais pervežimais yra ne tik verslas, bet ir gyvenimo būdas. Reikia kantrybės, gebėjimo spręsti problemas akimirką ir, svarbiausia, sąžiningumo su savo klientais. Klientas turi žinoti, ką laukti, o ne girdėti tuščius pažadus.

Daliniai kroviniai iš Olandijos, greitas atvykimas ir sklandus procesas – tai ne atsitiktinis rezultatas, o kruopštaus darbo ir ilgametės patirties vaisius. Jei planuojate importuoti prekes, nebijokite klausti patyrusių specialistų patarimų dar prieš pasirašydami sutartis su tiekėju Olandijoje.