Daliniai kroviniai į Olandiją: Visiškas gabenimo sąlygų, taisyklių ir procesų vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų industrijoje, daugybę kartų teko girdėti vieną ir tą patį klausimą: „Ką tiksliai reiškia gabenamas dalinis krovinys, ir kokia yra konkreti procedūra, kai prekės keliauja į Olandiją?“ Nyderlandai, arba kaip mes įpratę sakyti – Olandija, yra vienas pagrindinių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Šalis su savo giliavandeniu uostu Roterdame, išvystyta kelių infrastruktūra ir geografinė padėtis tampa traukos centru prekybai. Tačiau būtent dėl šio intensyvaus srauto, gabenimo sąlygos čia yra ypatingai griežtos ir specifinės, ypač kalbant apie dalinius krovinius (angliškai žinomus kaip LTL – Less than Truckload).

Dalinis krovinys – tai krovinių gabenimo būdas, kai vieno kliento prekės neužpildo visos sunkvežimio priekabos (puspriekabės). Tokiu atveju viena transporto priemonė gabenama kelų skirtingų siuntėjų prekės, kurios keliauja į vieną ar panašius regionus. Tai ekonomiškas sprendimas, tačiau jis reikalauja daugiau organizacinių žinių nei paprastas „taškas A į tašką B“ pervežimas pilnu sunkvežimiu (FTL). Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktine patirtimi, išsamiai aptarsime visas sąlygas, kurios lemia sėkmingą dalinių krovinių gabenimą į Olandiją, nuo pakavimo iki galutinio pristatymo gavėjo sandėlyje.

Svarbu suprasti, kad Olandija nėra tik „užsienio šalis“ – tai šalis, kurioje logistika yra valstybės prioritetas. Čia veikia vieni griežčiausių standartų kelių transporte, o vairuotojų darbo ir poilsio laikas yra kontroliuojamas itin atidžiai. Be to, šalies geografija – tankiai apgyvendinta teritorija su daugybe kanalų ir tiltų – narodo savo sąlygas. Todėl, norint, kad Jūsų krovinys pasiektų paskirties vietą laiku ir be pažeidimų, būtina ne tik pasirinkti patikimą pervežėją, bet ir patiems suprasti procesą. Šiame straipsnyje mes išsklaidysime visus abejones ir pateiksime aiškų veiksmų planą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje surinkome dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su dalinių krovinių gabenimu į Nyderlandus. Atsakymai parengti taip, kad suteiktų maksimalią naudą ir praktinę vertę.

1. Kas tiksliai yra laikomas daliniu kroviniu (LTL) ir kada verta jį rinktis?

Dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload) yra logistinė paslauga, kurios metu vienoje sunkvežimio priekaboje yra gabenama keletas skirtingų siuntų, priklausančių skirtingiems klientams. Šis pasirinkimas yra optimalus tada, kai Jūsų siuntos tūris arba svoris nėra pakankamas, kad užpildytumėte visą 13,6 metro ilgio puspriekabę (arba 33 europinius paletus). Paprastai, jeigu Jūsų krovinys užima nuo 1 iki 15 europinių paletų vietų, tai yra klasikinis dalinio krovinio atvejas.

Iš praktinės pusės, rinktis šį būdą verta dėl ekonominių priežasčių. Vietoj to, kad mokėtumėte už visą sunkvežimį, net jei jis tuščias, Jūs mokate tik už užimamą vietą (pavyzdžiui, už 3 metrus ilgio vietą arba 2 paletas). Tačiau čia yra ir savas niuansas – daliniai kroviniai dažniau yra surinkiami (konsoliduojami) terminaluose. Tai reiškia, kad Jūsų prekės gali būti pakrautos į sunkvežimį Lietuvoje, nuvežtos į surinkimo terminalą Lenkijoje ar Vokietijoje, ten perkrautos į kitą, didesnį sunkvežimį, važiuojantį į Olandiją, ir tik tada atkeliauja į gavėją. Todėl, jei Jūsų krovinys yra itin skubus, reikia atidžiai vertinti tranziko laikus, tačiau standartinėms prekėms tai yra efektyviausias ir pigiausias būdas pasiekti olandišką rinką.

2. Kokios yra maksimalios leidžiamos dalinio krovinio dimensijos ir svoris?

Čia mes dažnai susiduriame su nesusipratimais, nes klientai mano, kad jei tai nėra pilnas sunkvežimis, tai galima vežti bet ką. Tačiau standartinės LTL transporto priemonės turi griežtus techninius limitus, kurie yra nustatyti ne tik pervežėjo, bet ir Bendrijos reglamentais.

Standartinės aukštos („dryvan“) puspriekabės vidinis aukštis dažnai svyruoja nuo 2,70 iki 3,00 metro. Jeigu Jūsų prekės aukštis viršija 2,70 metro (pvz., aukšta technika arba surinkta ant ypatingai aukštų statomųjų lentų), gali kilti problemų, nes tokiame aukštyje nebegalima krauti kitų krovinių viršuje, o tai keičia kainos apskaitimą. Ilgis atvežime yra svarbus tada, kai krovinys yra ilgas (pvz., 6 metrų sijos ar vamzdžiai). Tokiu atveju reikia užtikrinti, kad krovinys užimtų ne daugiau kaip 4 metrus ilgio vietą grindyse, jei mokate už 4 metrus, kitaip reikės mokėti už visą sunkvežimio ilgį.

Svarbiausia yra svorio pasiskirstymas. Standartinė ašinė apkrova Europoje negali viršyti 40 tonų bendro svorio. Esant daliniam kroviniui, labai svarbu, kad Jūsų krovinys nebūtų pernelyg sunkus mažame plote (pvz., viena 2 tonų paleta gali sukelti problemų, jei ji nėra tinkamai padėta). Jeigu krovinio svoris viršija 1000 kg vienai paletai, būtina tai iš anksto pranešti, kad vairuotojas galėtų tinkamai išdėstyti krovinius priekaboje, išvengiant perpildymo vienoje pusėje. Olandijoje svorio kontrolė ant kelių yra labai dažna, todėl neteisingai supakuotas krovinys gali baigtis baudomis.

3. Kaip formuojama kaina už dalinių krovinių gabenimą į Olandiją?

Kainodara šioje srityje yra kompleksinė ir nėra tiesiog „kiek už kilometrą“. Esu matęs, kaip klientai nustemba, gaudę skirtingas kainas panašiems siuntimams. Kainą formuoja keturi pagrindiniai veiksniai: užimamas tūris (kubometrai), svoris, atstumas ir papildomos paslaugos.

Pirma, yra nustatyti „mokėjimo užimamai vietos“ (LDW – Loading Dimension Weight). Pavyzdžiui, 1 EUR paleta (120x80cm) standartiškai užima 0,4 kubo (m3) vietos aukštyje. Jeigu Jūsų krovinys yra lengvas, bet stambus (pvz., putŗs plastikai), mokėsite pagal tūrį, o ne pagal svorį. Atvirkščiai, jeigu tai yra metalo laužas, mokėsite pagal svorį. Taigi, kainos skaičiavimas visada remiasi didesniu rodikliu (tūris ar svoris).

Antra, didelę įtaką turi rūšis. Pavojingi krovinii (ADR), šaldomi krovinii (pervežami šaldytuvais) arba krovinii, reikalaujantys ypatingos priežiūros (pvz., brangios prekės, reikalaujančios palydos), visada brangesni. Trečia, Olandija yra šalis, kurioje yra daugiau nei 40 mln. gyventojų, todėl „paskutinis mylios“ (last mile) pristatymas gali brangti, jei gavėjas yra mažame miestelyje arba užmiestyje, kur reikia naudoti mažesnę transporto priemonę. Taip pat, Olandijoje yra griežti aplinkosaugos reikalavimai, todėl transporto priemonėms, įvažiuojančioms į miestus (pvz., Amsterdamą, Roterdamą), gali būti taikomi papildomi mokesčiai už „Euro 6“ standarto atitikimą.

4. Kokius dokumentus būtina parengti dalinio krovinio gabenimui?

Dokumentacija yra logistikos kraujas. Per 20 metų patirties nemažai kartų matyau, kaip puikiai supakuoti kroviniai užstringa pasienyje arba terminaluose dėl blogai užpildytų dokumentų. Nors Olandija yra ES narė ir siunčiant prekes iš Lietuvos tai yra vidaus rinkos prekyba, formalumų negalima ignoruoti.

Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntimo kvitas (CMR). Jis turi būti užpildytas lietuviškai arba angliškai (angliškai pageidaujama, nes vairuotojai dažnai yra tarptautiniai). CMR turi tiksliai nurodyti siuntėją, gavėją, krovinių skaičių, svorį ir, labai svarbu, prekių pavadinimus. Vengiama bendrinių terminų kaip „prekės“ arba „dalys“. Turi būti nurodyta, kas tiksliai yra (pvz., „medinės kėdės“, „plieninės konstrukcijos“).

Be CMR, būtinos yra komercinės sąskaitos (invoice). Jos reikalingos ne tik mokesčių inspekcijai, bet ir gavėjui Olandijoje, kad jis galėtų atlikti apskaitą. Jeigu krovinys yra dalinis, labai svarbu, kad kiekvienos siuntos būtų aiškiai atskirtos sąskaitose arba prie jų pridėtas pakavimo sąrašas (packing list). Jeigu krovinys keliauja ne iš ES (pavyzdžiui, atvežamas iš Lietuvos, bet prekės yra iš trečiosios šalies), gali prireikti TIR carneto arba eksporto deklaracijos kopijos. Visada patariu klientams dėl dokumentų konsultuotis su savo logistikos brokeriu, kad išvengtumėte laukimo terminaluose.

5. Kiek laiko trunka dalinio krovinio gabenimas į Olandiją?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Skirtingai nei pilnas sunkvežimis, kuris gali važiuoti tiesiai iš Jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį be sustojimų, dalinis krovinis turi savo „ritmą“.

Standartinis tranziko laikas Lietuvos – Olandija maršrutu, kai kalbame apie dalinius krovinius, svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Kodėl toks ilgas? Kaip jau minėjau, vyksta konsolidacija. Pirmą dieną krovinys yra paimamas iš Jūsų. Antrą dieną jis gali būti vežamas į terminalą (pavyzdžiui, Kaune, Vilniuje ar net užsienyje). Trečią dieną vyksta krovinio perkrovimas (krovinio sujungimas su kitais į vieną didelį sunkvežimį). Ketvirtą dieną sunkvežimis vyksta į Olandiją. Penktą dieną vyksta iškrovimas Olandijos terminaluose ir pristatymas prie gavėjo (arba vietinio kurjerio).

Tačiau šie laikai gali keistis dėl eismo sąlygų, savaitgalių ar švenčių. Olandijoje labai didelis eismo intensyvumas, ypač aplink Randstadą (Amsterdamas, Roterdamas, Haga, Utrechtas), todėl vairuotojams dažnai tenka važiuoti naktimis, kad išvengtų spūsčių. Jeigu Jūsų krovinys ypač skubus, reikia ieškoti „ekspresinio“ LTL sprendimo, kur gali būti naudojami tiesioginiai maršrutai be tarpinių perkrovimų, tačiau tai kainuos brangiau.

6. Ar yra specifiniai pakavimo reikalavimai daliniams kroviniams?

Tai yra vienas kritiškiausių aspektų, kurį, deja, dažnai nepaisoma. Esu matęs, kaip brangios elektronikos dėžės, nepažymėtos ir nepriraišytos, virto griuvėsiais po to, kai ant jų buvo padėtos 2 tonų sunkios metalo konstrukcijos. Daliniame krovinio gabenime Jūsų siunta keliauja kartu su kitais krovniais, todėl ji turi būti pasiruošusi išlaikyti svorį, slėgį ir vibraciją.

Pirmiausia, kiekviena siunta turi būti padėta ant paletų. Geriausiai tinka standartinės EUR (120x80 cm) arba FIN (120x100 cm) paletos. Paletos turi būti tvirtos, be lūžių. Krovinių, stovinčių ant grindų, gabenimas LTL formatu yra draudžiamas arba labai apribotas, nes tai trukdo krauti kitus krovinius viršuje arba šalia.

Antra, būtinas pakavimas. Paletos turi būti apvyniotos stipria plėvele (stretch filmu). Rekomenduojama naudoti „skersines“ juostas (viršuje ir apačioje), kad prekės neišslystų. Jeigu krovinys yra trapus (stiklas, keramika), būtina naudoti kampų apsaugas ir pažymėti specialiais ženklais („Trapus“, „Do not stack“ – nestatyti viršuje). Jeigu krovinys gali būti padėtas ant kito krovinio, o tai Jums netinka, būtina aiškiai pažymėti CMR dokumente ir ant paletos, kad viršuje negalima krauti. Be to, kiekviena paleta turi turėti unikalų numerį (pvz., 1 iš 3, 2 iš 3, 3 iš 3), kad vairuotojas galėtų lengvai patikrinti, ar viskas atvyko.

7. Kaip vyksta krovinio sekimas ir kas atsitinka, jei vairuotojas negali pristatyti?

Modernioje logistikoje informacija yra tiek pat svarbi, kaip ir patys kroviniai. Dirbant su daliniais krovinais, sekimas gali būti šiek tiek sudėtingesnis nei įprasta, nes krovinys gali keisti transporto priemones terminaluose.

Patikimi pervežėjai suteikia galimybę sekti krovinius internetiniu portalu arba per mobiliąją aplikaciją. Jūs galite matyti, kada krovinys buvo paimtas, kada atvyko į terminalą, kada išvyko iš terminalo ir kur dabar yra transporto priemonė. Tačiau reikia suprasti, kad realiu laiku stebėti vietą gali būti sudėtinga, kai krovinys yra „viduje“ kitos puspriekabės.

Dažna problema Olandijoje yra pristatymo apribojimai. Daugelis sandėlių Olandijoje dirba tik pagal išankstines paskyras (time slots). Jeigu vairuotojas atvyksta be paskyros, jis gali būti nepriimtas. Taip pat, yra daug vietų, kur sunkvežimai gali įvažiuoti tik tam tikromis dienomis arba valandomis. Jeigu vairuotojas negali pristatyti (pvz., gavėjas uždarytas, arba neatitinka techniniai reikalavimai), krovinys gali būti grąžintas į terminalą arba paliktas sandėliavimui. Tai sukelia papildomų išlaidų (laikinasis sandėliavimas, antrinis pristatymas), kurias dažniausiai tenka mokėti siuntėjui arba gavėjui, priklausomai nuo susitarimo (Incoterms). Todėl būtina iš anksto užtikrinti, kad gavėjas yra pasiruošęs priimti krovinius.

8. Ar yra kokių nors specialių taisyklių, susijusių su vairuotojų darbo laiku Olandijoje?

Olandija yra viena iš šalių, kurioje transporto inspekcija (CIJB) yra labai aktyvi. Tai tiesiogiai veikia dalinių krovinių gabenimo sąlygas, nes vairuotojai turi griežtai laikytis poilsio laiko taisyklių.

Europos Sąjungos reglamentai dėl vairuotojų darbo laiko (tachografas) yra standartiniai, tačiau Olandijoje jų laikymasis yra intensyviau tikrinamas. Vairuotojai negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o savaitinis poilsis turi būti imamas. Tai reiškia, kad jeigu Jūsų krovinys yra skubus, o vairuotojui artėja poilsio laikas, jis privalo sustoti. Negalima „spausti“ vairuotojo pažeisti taisyklių, nes tai ne tik pavojinga, bet ir baigiasi didelėmis baudomis, kurias gali gauti ne tik vairuotojas, bet ir pervežėjo įmonė.

Be to, Olandijoje yra griežtos taisyklės dėl vairuotojų poilsio vietų. Sunkvežimiai negali būti statomi bet kur poilsio paimti. Taip pat, yra apribojimų važiavimui sekmadieniais ir šventėmis tam tikrose vietovėse. Visa tai reiškia, kad dalinio krovinio gabenimo grafikas turi būti suplanuotas taip, kad atsižvelgtų į šiuos legalius apribojimus.