Daliniai kroviniai į Olandiją ir iš jos – kasdienės logistikos paslaptys

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasaulio prekyba pasikeitė neapibrėžtame greičiu. Vienas iš labiausiai judrių ir svarbiausių arterijų Europos logistikos žemėlapyje yra maršrutas, jungiantis Lietuvą ir Olandiją (Nyderlandus). Olandija – tai ne tik tulpių ir vėjo malūnų šalis, bet ir, galima sakyti, Europos logistikos širdis, kurioje sukažamas milžiniškas krovininių srautų ratas. Roterdamo uostas, vienas didžiausių pasaulyje, bei išvystyta kelių infrastruktūra daro šią šalį neatsiejama nuo bet kurios verslo sėkmės istorijos, besivystančios šiaurės Europoje.

Tačiau ne kiekvienas verslas turi tiek daug prekių, kad užpildytų visą sunkvežimį. Čia į sceną žengia daliniai kroviniai, arba LTL (Less than Truckload) pervežimai. Tai logistikos būdas, leidžiantis ekonomiškai ir efektyviai gabenti mažesnes prekių partijas, dalinant transporto išlaidas tarp kelių siuntėjų. Šiame straipsnyje aš pasidelsiu prie to, kaip veikia ši sistema kasdieniniame režime su Olandija, ką svarbu žinoti klientams, siekiantiems išvengti nereikalingų rūpesčių, ir kodėl profesionalus požiūris į konsolidaciją yra raktas į laiku atvykstančias siuntas.

Daliniai kroviniai į Olandiją ir iš jos – tai ne tiesiog važiavimas iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas orkestras, kuriam reikalingas tikslumas, žinojimas ir patirtis. Nesvarbu, ar gabenate metalo konstrukcijas į Eindhoveną, maisto pramonės žaliavas į Amsterdamą, ar baldus iš Utrechto – principai išlieka tie patys, tačiau detalės lemia sėkmę. Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo žinias, padėsiančias jums suprasti šį procesiškai ir psichologiškai, kadangi šiuolaikinėje logistikoje svarbu ne tik tai, kas vežama, bet ir kaip su kuo kalbama.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kas tiksliai yra dalinis krovinys (LTL) ir kodėl jis taip populiarius maršrutuose su Olandija?

Dalinis krovinys, profesionalioje kalboje vadinamas LTL (Less than Truckload), yra pervežimo tipas, kai vieno kliento siunta neužpildo 13,6 metro (standartinio tentinio sunkvežimio) erdvės. Paprastai tai būna nuo 1 iki 10 europaletų (EPAL) kiekiai arba kroviniai, svorio ir tūrio požiūriu ne užimantys visą sunkvežimį. Populiarumas maršrutuose su Olandija lemiamas dviem pagrindiniais faktoriais: ekonoma ir dažnumu.

Olandija yra labai tankiai apgyvendinta ir itin industrializuota šalis. Čia yra daugybė mažų ir vidutinių įmonių, kurios kuria arba parduoda produktais nedidelėmis partijomis. Visiškai nereikaluojant užpildyti viso sunkvežimio vienam klientui, būtų neproporcingai brangu. Dėl to logistikos kompanijos konsoliduoja – surenka – kelis tokius dalinius krovinius viename automobilyje. Kadangi prekybos srautai tarp Lietuvos ir Olandijos yra labai intensyvūs (mes tiekiame medieną, maisto produktus, techniką, o jie – chemiją, mašinas, pusgaminius), sunkvežimiai važiuoja beveik kasdien. Tai leidžia klientams gauti paslaugą „rytoj – poryt“ arba per 2-3 dienas, ne sumokėjus už pilną sunkvežimį. Mano patirtis rodo, kad tinkamai suplanavus maršrutą, dalinis krovinys gali būti net 3-4 kartus pigesnis už pilnąą, tuo pačiu išlaikant aukštą pristatymo greitį.

2. Kaip susiformuoja dalinio krovinio kaina ir nuo ko ji priklauso?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, ir ne veltui, nes kainodaros mechanizmas LTL pervežimuose yra sudėtingesnis nei tiesioginis „ už kilometrą“ skaičiavimas. Esu matęs, kaip klientai nustemba, gaudydami skirtingas pasiūlymus vienam ir tam pačiam kroviniai, todėl paaiškinsiu aiškiai.

Kaina formuojasi remiantis trimis pagrindiniais komponentais: keliais (nuotoliu), užimamą erdve (tūriu) ir svoriu. * Atstumas: Aišku, kuo toliau į Olandijos gilumą (pvz., į šiaurę į Groningeną ar pietus į Maastrichtą), tuo brangiau. * Užimama erdvė (LDM – Loading Meter): Svarbiausias rodiklis. Transporto kompanijoms ne visada svarbu, kiek svorio gabenate, bet kiek vietos jūs užimate grindyse. Jei turite lengvą, bet erdvų krovinį (pvz., putų polistirolo dėžės), jums teks mokėti už tai, kad kitų klientų siuntos netilps. * Svoris: Yra ribojimai – 40 tonų atėjo iš viso sunkvežimiui, o ne vien jūsų kroviniui. Jei jūsų 3 paletės sveria po toną, tai keičia sunkvežimio svorio centrą ir riboja galimybę priimti kitus, lengvesnius krovinius, todėla kaina gali padidėti.

Taip pat į kainą įeina kuro priedai, kurie svyruoja priklausomai nuo rinkos, ir vietinės pristatymo išlaidos Olandijoje. Olandijoje vietiniai pristatymai gali būti brangūs dėl griežtų aplinkos apsaugos reikalavimų („Zone“ – žaliųjų zonų) miestuose ir didelių užvažiavimo mokestių. Profesionalus brokeris visada paskaičiuoja „running meters“ arba praneša, kiek vietos jums reikia, kad nebūtų neaiškumų.

3. Kiek laiko užtrunka dalinio krovinio pristatymas į Olandiją?

Dirbant šioje srityje beveik dvi dešimtmetis, galiu drąsiai pasakyti: laikas yra svarbiausias resursas, tačiau su daliniais krovinais reikia būti realistu. Skirtingai nei pilname krovininyje, kur vairuotojas važiuoja tiesiai į paskirties vietą (arba paskirties sandėlį), daliniame krovininyje yra „konsolidacijos“ etapas.

Įprastas terminas LTL siuntai iš Lietuvos į Olandiją yra 2–4 darbo dienos. Kodėl tokis skirtumas? * 1 diena: Krovinių surinkimas Lietuvoje. Sunkvežimis važinėja po klientus, renka dalinius krovinius. * 2 diena: Kelionė ir konsolidacija. Dažnai sunkvežimiai važiuoja į tarpinę konsolidacijos aikštelę (pvz., Lenkijoje arba Vokietijoje) arba tiesiai į Olandiją, kur vėl perrūšiuojami krovinius, kad efektyviau išnaudoti vietą vietiniams pristatymams. * 3-4 diena: Pristatymas prie gavėjo durų.

Jeigu krovinys labai skubus, yra galimybė naudoti „ekspresinės“ linijas, kurios nustoja tik keliuose taškuose, tačiau tai kainuoja gerokai brangiau. Mano patarimas: planuokite atsargas ir siųskite dalinius krovinius ne paskutinę minutę – tai taupo nervus ir pinigus. Olandai yra labai punktualūs, tad vėlavimas gali būti baudžiamas ne tik moraliai, bet ir piniginėmis baudomis, įrašytomis sutartyse.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti daliniams kroviniams, kad jie neštų per sieną?

Nors Olandija yra ES narė ir siunčiant prekes į kitą ES šalį nėra muitinės procedūrų taip, kaip vykstant į Jungtinę Karalystę ar Šveicariją, dokumentacija yra gyvenimas mirtis. Esu matęs situacijų, kai brangūs kroviniai buvo užstrigę pasienyje arba terminaluose dėl neteisingai užpildytų dokumentų.

Būtini dokumentai yra: 1. Prekių siuntos vairuotojo sąrašas (CMR). Tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis transporto sutartį. Jame turi būti tiksliai nurodytas krovinio svoris, vietų skaičius, prekių pavadinimas (bent jau bendras, pvz., „plieno konstrukcijos“, o ne tiesiog „prekės“) ir apskritis. 2. Komercinė sąskaita-faktūra (Invoice). Nors ji nėra būtina paties pervežimo metui sienai kirsti, Olandijos klientas arba jo muitinės brokeris (jei prekės yra iš trečiosios šalies, pavyzdžiui, iš Kinijos atvežtos į Lietuvą ir persiunčiamos į Olandiją) jos gali reikalauti tiesiogiai nuo vairuotojo pristatymo metu. Be sąskaitos-faktūros gali būti atidėtas pristatymas. 3. Papildomi sertifikatai: Jei gabenate maisto produktus, gali reikėti sanitarijos pažymos; jei pavojingas krovinys (ADR) – specialūs leidimai. Reikėtų nepamiršti ir „EX1“ formų, jei prekės yra tiesioginės tranzito prekės.

Svarbiausia – visi šie dokumentai turi būti paruošti prieš vairuotojo atvykimą. Elektroninės sistemos leidžia mums siųsti juos iš anksto, tačiau vairuotojas visada turi turėti spausdintą kopiją rankose.

5. Kaip pasiruošti kroviniui (pakavimas), kad jis nenukentėtų?

Kiekvienas logistikos ekspertas galsėtų papasakoti istorijų apie tai, kaip blogai užfiksuotos prekės nukrito arba pakenkė važiuojant per Olandijos „bangas“ (keliai ten dažnai yra statių posūkių ir šaknų). Daliniuose kroviniuose rizika yra didesnė, nes krovinių manipuliavimo (krovimo ir iškrovimo) skaičius didesnis. Krovinys gali būti perkraunamas 2–4 kartus (į sunkvežimį Lietuvoje, galbūt perrūšiuojamas tarpinėje bazėje, iškraunamas paskirties vietoje).

Todėl pakavimas turi būti profesionalus: * Paletės: Naudokite tik standartines, tvirtas EPAL paletes. Senos, sulužusios paletės gali neišlaikyti keltuvo šakės spaudimo. * Fiksavimas: Prekės turi būti pritvirtintos prie paletės. Naudojame „ostrich“ plėvelę (aptraukiame į ją), o viršuje uždedame „viršutinę gobtuvą“ (cap). Tai apsaugo nuo drėgmės ir dulkių. * Etiketės: Kiekviena padėta turi turėti aiškiai matomą etiketę su gavėjo duomenimis, siuntos numeriu (jei yra) ir „FRAGILE“ (trapus) žyme, jei reikia. Prisiminkite – Olandijos sandėlininkai greitai dirba, jei paletėje nėra informacijos, ji gali nukeliauti į „nąšų“ kampą ir laukti savaitę. * Svorio pasiskirstymas: Utikrinkite, kad sunkiausios dalys yra apačioje, centre paletės. Tai išvengs paletės viršaus apgadinimo.

Investicija į kokybišką pakavimą (gera plastikinė juosta, tvirtos dėžės) visada atsiperka, nes apsaugo nuo prekių sugadinimo, kurio vertė dažnai viršija pačios transportavimo kainą.

6. Ar yra kokių nors specifinių apribojimų ar draudžiamų prekių, gabenant daliniais krovinais į Olandiją?

Taip, apribojimai yra, ir juos reikia žinoti, kad išvengtumėte didelių bėdų. Olandija yra labai griežta šalies aplinkosauginių standartų ir saugumo požiūriu. * Pavojingi kroviniai (ADR): Daliniai kroviniai, turintys ADR klases (pvz., degalai, chemikalai, aerozoliai), yra labai specifiniai. Ne kiekvienas dalinių krovinių sunkvežimis gali juos priimti. Reikia specialių leidimų, o vairuotojas turi turėti specialų sertifikatą. Jei planuojate siųti tokias prekes, praneškite apie tai iš karto. * Maisto produktai ir gyvūninės kilmės prekės: Jei gabenate mėsą, pieno produktus ar kiaušinius, reikalingas „Veterinarinis pasas“. Sunkvežimis, vežantis maistą, turi atitikti higienos reikalavimus (ATP sertifikatas – šaldymo sistemų patikrinimas). Negalima viename sunkvežimyje, nenaudojant atskirų dėžių, gabenti cheminių trąšų ir duonos. * Gyvos augalų ir sėklos: Čia taip pat gali reikėti fitosanitarinių sertifikatų. * Alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai: Juos vežti galima tik su akcizų dokumentais, ir tai dažnai reikalauja specialių leidimų bei uždaro (tampriame) tipo sunkvežimio, kad būtų išvengta vagysčių. * Atliekos: Olandija labai atsakingai žiūri į atliekų transportavimą, todėl net ir metalo laužo ivežimas gali būti apribotas be specialių leidimų.

Visada geriau iš anksto paklausti logistikos koordinatoriaus: „Ar šios prekės gali būti vežamos bendrame daliniame krovininyje?“

7. Kas vyksta, jei krovinys atkeliauja į Olandiją, o gavėjo nėra vietovėje arba jis atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus, su kuriuo retkarčiais tenka susidurti. Olandijoje verslo kultūra yra tokia, kad laikas yra pinigai, ir jei susitarta 14:00 val. pristatymui, vairuotojas turi būti ten laiku. Jei jo nėra – prasideda problemos.

Jei gavėjo nėra, vairuotojas gali laukti apie 1 valandą (standartinis laisvalaikis). Vėliau kiekviena valanda kainuoja pinigus – „wait time“ mokestis. Jei gavėjo neįmanoma susisiekti, krovinys gali būti grąžintas atgal (kurso mokestis už kliento sąskaitą) arba nukreiptas į sandėlį Olandijoje laikinai saugoti. Sandėliavimas Olandijoje nėra pigus, todėl tokių situacijų reikia vengti kaip ugnies.

Jei gavėjas atsisako priimti siuntą dėl to, kad prekės yra sugadintos ar netinkamos, vairuotojas privalo sudaryti defektų aktą (su nuotraukomis). Be šio akto mes negalime reikalauti kompensacijos iš draudimo. Todėl, jei jūsų klientas telefonuoja ir sako, kad priėjimo kelias neužkastas sniegu (žiema), o vairuotojas neturi grandinių, geriau iš anksto suorganizuoti alternatyvų sprendimą, nei laukti grėsmingo atsitikimo. Mano patirtis rodo, kad komunikacija yra geriausia priemonė: jei žinote, kad gavėjas gali pavėluoti, praneškite vairuotojui iš anksto – jis gali pristatyti anksčiau arba derinti laiką.

8. Kaip vežia krovinius iš Olandijos atgal (importas į Lietuvą)? Ar yra skirtumų?

Iš esmės procesas yra toks pat, tačiau yra vienas svarbus dalykas, dėl kurio dažnai kyla nesusipratimų – tuščias važiavimas („empty run“). Olandija yra importuojanti šalis (daugiau prekių atveža negu išveža), todėl daug sunkvežimių atvyksta į Olandiją pilni, o išvyksta tušti arba beveik tušti.

Mums, klientams iš Lietuvos, tai yra gera naujiena. Kadangi transporto kompanijos nori išvengti tuščio važiavimo atgal į Lietuvą (arba rytų kryptimi), importo kainos iš Olandijos dažnai yra žymiai mažesnės nei eksporto. Kartais galima susitarti dėl labai palankios kainos, jei jūsų krovinys tinkamai užpildo vietą ir „užkerta“ kelią atgal į Lietuvą.

Skirtumas taip pat gali būti terminuose.