Daiktų pristatymas į Lietuvą iš Olandijos numatytu laiku: Vadovas iš vidaus

Esu šioje srityje jau virš dvidešimt metų. Per tą laiktą esu matęs viską – nuo tada, kai vairuotojai nešiojo žemėlapius ir telefoninus su klientais iš taksofonų, iki šiandieninių GPS stebėjimų sistemų. Bet vienas dalykas visada lieka tas pats: klientas visada nori žinoti vienintelę dalyką – kada mano prekės bus pas mane? Daiktų pristatymas į Lietuvą iš Olandijos numatytu laiku yra mūsų kasdieninis duonas, tačiau užkulisiuose vyksta procesai, apie kuriuos jūs net nemanote. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena pagrindinių logistikos širdų Europoje, tačiau kelyje nuo Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus ar Klaipėdos daug kas gali pasikeisti.

Šiandien noriu jums papasakoti tai, kaip yra iš tikrųjų. Be rėmelių, be standartinių „klientų aptarnavimo“ atsakymų. Kaip veikia krovininių transportas, kodėl kartais vėluojame ir kaip užtikrinti, kad jūsų siunta nenuklyptų į Katovicus vietoje Kauno. Jei domitės krovinių gabenimu iš Olandijos, šis straipsnis jums padės suprasti, kur laikrodis „suka“ greičiau, o kur – lėčiau.

Kaip tai iš tikrųjų vyksta kelyje? (Praktinis požiūris)

Kiek realiai laiko užtrunka tas kelias iš Olandijos?

Dažniausiai klientai skambina ir klausia: „Važiuoju pats automobiliu, man užtenka 18 valandų, kodėl reikia trijų dienų?“. Tai klasika. Žiūrėkite, keleivinis automobilis važiuoja 130-140 km/val, sustoja degaliniose papieti ir važiuoja toliau. Krovininis sunkvežimis su 24 tonomis važiuoja 80-90 km/val (ir tai, jei vėjo nėra), o jo stabdymo kelias yra kaip lauko ritulio aikštė. Be to, mums tenka laikytis poilsio laiko taisyklių – vairuotojas turi privalomai ilsėtis 9 valandas per parą, o po 4,5 valandų vairavimo – 45 minutes. Todėl tas kelias, kurį jūs įveikiate per dieną, mums sukraustant ir iškraustant prekes, trunka 2-3 dienas. Standartinis terminas yra apie 48-72 valandas nuo užsakymo patvirtinimo, jei kalbame apie dalinį krovinį (LTL).

O kodėl tada kartais vėluojate, jei pažadėjote antradienį?

Čia prasideda įdomiausia. Daiktų pristatymas į Lietuvą iš Olandijos numatytu laiku priklauso ne tik nuo mūsų. Viskas prasideda Olandijoje. Jei jūsų tiekėjas (tą patį laiką vadinamas siuntėju) vėluoja paruošti prekes sandėlyje arba nesupranta, ką reiškia „krovininis liftas“, mes prarandame pusę dienos. Vėliau yra Vokietija. A2 autobanas ties Duisburgu arba Hanoveriu yra mūsų košmaras – ten stovi eisės po 20 kilometrų. Jei ten įvyksta avarija, mūsų grafikas lūžta. Ir dar vienas dalykas – muitinė. Nors Olandija ir Lietuva yra ES erdvėje, kartais muitinės pareigūnai gali sustabdyti automobilį patikrinimui. Tai užtrunka valandą, o kartais ir visą dieną. Todėl kai sakau „antradienis“, aš turiu omenyje „antradienis, jei pasaulis nenuvirs aukštyn kojomis“.

Ar galima kaip nors greičiau užsisakyti transportą?

Žinoma, galima. Tai vadinama „skubiu pervežimu“ arba ekspresiniu reisu. Tuo atveju mes skiriamas specialų sunkvežimį tik jums, jis nevažiuoja į kitus miestus paimti kitų siuntų. Tiesiog važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Olandijoje (pvz., iš Eindhoveno ar Tilburgo) į jūsų duris Lietuvoje. Tai yra brangiau, bet daiktų pristatymas į Lietuvą iš Olandijos numatytu laiku tuo atveju beveik 100% garantuotas per 24 valandas, jei nėra techninių problemų. Tačiau turėkite omenyje, kainos šiuo atveju gali šokti net du kartus, nes automobilis grįžta tuščias atgal – tai vadinama „furo“ kaina.

Kainos ir smulkmenos: ką reikia žinoti iš anksto

Kiek maždaug kainuoja atvežti vieną padėklą ar keletą?

Kainos kinta kaip biržoje, priklauso nuo degalų kainos ir sezono. Bet kad būtų aišku, vieno standartinio europadėklio (120x80cm) svorio iki 500kg atvežimas iš Olandijos (pvz., iš Roterdamo priemiesčio) į Vilniaus ar Kauno regioną šiuo metu kainuoja apie 150–220 eurų su PVM. Jei daugiau padėklų, pvz., 5 ar 6, kaina už padėklą mažėja. O jei reikia atvežti didelę partiją, pvz., 22 padėklus (pilna fura), tai susimauna į apie 1200–1600 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia ilgos priekabos (jei daugiau kaip 33 europadėkliai). Taip pat, jei prekės yra pavojingos (ADR) arba reikalauja specialios temperatūros (šaldytuvas), mokesčiai didesni.

Ar į tą kainą įeina iškrova Lietuvoje?

Dažnai tenka paaiškinti, kad ne. Standartinėje kainoje yra tas, kas vadinama „prieš duris“ – tai yra, vairuotojas atveža iki jūsų sandėlio ar namų vartų. Bet jei jūs neturitė krautuvo („roklių“) arba jūsų vartai per aukšti/neper platūs sunkvežimiui, tenka samdyti autokrautuvą. Olandijoje ir Vokietijoje beveik visur yra pakraunama ir kraunama sandėlių technika, tačiau Lietuvoje dažnai atvežame į privažiuojamąjį kelį prie namų, ir tada vairuotojas gali padėti tik rankomis (jei siunta nėra sunki). Geriau iš karto pasakykite, kad jums reikia „iškrovos su rankomis“ arba autokrautuvo, kad nesusidarytų nesusipratimų prieš vartus.

Ar galima apmokėti tik gavus prekes?

Nemanau, kad tokią paslaugą rasite profesionalioje kompanijoje. Mums reikia sumokėti degalams, vairuotojui, už kelių mokestį Vokietijoje ( kurie dabra milžiniška) ir Olandijoje. Be to, apmokėjimas iš anksto užtikrina, kad jūsų krovinys nebus „užšaldytas“ mūsų biure, laukiant, kol jūs susirinksite pinigus. Dirbame pagal sutartis ir išankstines sąskaitas-faktūras. Tačiau visada galime tartis dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitos išrašymo Lietuvoje, jei esate užsienio įmonė.

Dokumentai ir muitinė: kodij reikia tų popierių?

Aš perku iš „Marktplaats“ arba eBay Olandijoje, ar reikia muitinės deklaracijos?

Jei prekės keliauja iš vienos ES šalies į kitą, tai yra vidinė prekyba, ir muitinės deklaravimas (EX1) paprastai nereikalingas. Tačiau čia yra vienas „puikus“ momentas. Jei pirkėjas yra fizinis asmuo, o parduotojas – juridinis, viskas aišku. Bet jei prekės atkeliauja iš trečiosios šalies sandėlio (pvz., iš Kinijos) ir yra laikinai saugomos Olandijos „Customs Warehouse“ tipo sandėliuose, tuomet jas įvežant į Lietuvą reikia sumokėti PVM ir importo mokesčius Lietuvoje. Daiktų pristatymas į Lietuvą iš Olandijos numatytu laiku gali sustoti Lietuvos muitinėje, jei dokumentuose nėra nurodytas tinkamas mokesčių mokėjimo kodas. Tada reikia mokėti sandėliavimo mokestį, o jis nėra pigus.

Ką daryti, jei trūksta prekybos dokumentų arba jie neteisingi?

Tą matome dažnai, ypač kai klientai pirkdami mašinas ar statybines medžiagas pasitikimi tik žodžiu. Vairuotojas turi turėti CMR sąskaitą – tai yra pagrindinis krovinio bilietas. Be jo, jis negali važiuoti per sieną. Jei Olandijos tiekėjas išsiuntė prekes, bet neparuošė CMR, mums teks laukti. Kartais užtenka faksu arba el. paštu gauto PDF, tačiau oficialiai reikia originalo. Taip pat būtina sąskaita-faktūra (Invoice). Be šių dviejų dokumentų nei mums, nei jums niekas nebus pristatyta legaliai. Geriausia kuo skubiau nufotografuotų dokumentų kopijas ir atsiųst mums viberiu arba el. paštu, kad vairuotojas turėtų kopiją telefone.

Kas nutinka, jei siunta sugenda kelyje?

Esu matęs nukritusius paviršius, pabrūžšusias dėžes su indais ir netgi užsidegusius sunkvežimus. Bet dažniausiai tai nutinka dėl blogo pakavimo. Jei jūsų siunta yra pašarai, statybinės medžiagos ar baldai, jie turi būti užklijuota plastikine plėvele ir pritvirtinti prie padėklo. Mes turime atsakomybės draudimą (CMR draudimas), kuris paprastai dengia žalą iki 8,33 SDR (Specialiosios traukimo teisės) už kilogramą. Tai nėra milžiniška suma, todėl jei vežate brangius daiktus, pvz., elektroniką, verta pasidomėti papildomu draudimu. Pats svarbiausia – pažymėti žalą CMR dokumente prieš pasirašant už pristatymą. Jei pasirašote, kad viskas gerai, o paskui namuose randate sulaužytą stalą, draudimas nebegalioja.

Skambučiai ir keblumai: kas vyksta užkulisiuose?

Ar galite paskambinti vairuotojui dabar, kad jis pristatytų šiąnacht?

Tikrai ne. Pirmiausia, tai yra baudžiama. Antra, vairuotojas turi poilsio laiką – poilsio metu jis neturi teisės net dirbti su dokumentais. Trečia, jis gali būti Vokietijos automagistralėje, kur važiuoja 120 km/val, ir jo nebus galima priimti. Mes galime jam siųsti SMS pranešimus, kuriuos jis perskaitys sustodas. Taigi, nebėginkite mūsų dispečerių kviesti vairuotojo kiekvieną valandą – tai tik trikdo procesą. Geriau klauskite mūsų, mes žinome, kur jis yra pagal GPS.

Galiu išsiųsti sofabedą? Ar jis įlįs į sunkvežimį?

Štai klasika. Sofą, kurią nenuskleidžiate, į standartinę 13,6 metro priekabą įkrauti sunkiau, nes ten yra „europadėklių“ sistema. Reikia, kad būtų vietos aukščiai. Jei sofos aukštis yra 1 metras, ji gali nepraeiti pro tunelį arba užkliūti už kitų prekių. Geriausia, jei baldai yra supakuoti ir pamezzę. Ir prašau, nerašykite „keletas dėžių“, kai ten yra 30 dėžių po 20 kg. Vairuotojas gali nenuvažiuoti, jei jis tikėjosi 3 dėžių, o reikia 1 tonos krovinio. Viskas turi būti tiksliai surašyta.