Daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą: Kiek laiko tikrai užtrunka ir nuo ko priklauso?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, sužinojai vieną pagrindinę tiesą: klientams laikas – ne tik pinigai, tai ramybė. Kai žmogus laukia siuntos iš Olandijos – būt tai naujų baldų iš „Marktplaats“ pirkėjas, verslininkas, laukiantis prekių partijos, ar tėvai, siunčiantys dovaną vaikams – jis nori tikslumo. Tačiau logistika yra gyvas organizmas, kurį veikia šimtai veiksnių. Olandija (Nyderlandai) yra vienas artimiausių ir svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, todėl krovininių maršrutai tarp šių šalių yra kaip arterijos – nuolat judamos, tačiau ne visada panašios į automagistralę be kliūčių.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, išsamiai aptarsime, kiek laiko realiai užtrunka daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą. Nepasakysime paprasto „2–4 dienos“, nes tai nepasako visos tiesos. Mes pažvelgsime giliau į procesą, atskleisdami, kodėl viena siunta atvyksta per 48 valandas, o kita užtrunka savaitę. Suprasite, kas lemia greitį, kaip pasirinkti tinkamiausią transporto tipą ir nuo ko priklauso jūsų krovinio kelionės trukmė.

Įvadas

Atstumas tarp Olandijos (pavyzdžiui, Roterdamo ar Amsterdamo) ir Lietuvos (Vilniaus ar Klaipėdos) automobilių keliais siekia apie 1600–1800 kilometrų. Atrodo, kad šiuolaikinis sunkvežimis, kurio vidutinis greitis yra apie 80–90 km/h, turėtų įveikti šį atstumą per 20 valandų. Tačiau praktikoje taip nebus, ir dėl to nėra kaltas vairuotojo noras lėtai važiuoti.

Tarptautiniai pervežimai yra reglamentuoti griežtais taisyklėmis, o pats maršrutas eina per kelias šalis (Vokietiją, Lenkiją), kur kiekviena kilometrą gali paveikti statybos, eismo įvykiai ar meteorologinės sąlygos. Be to, labai didelę įtaką turi tai, koks būtent pervežimas jums reikalingas. Ar tai pilna sunkvežimio puspriekabė (FTL), ar tai dalinis krovinys (LTL), kai viename automobilyje yra kelios dešimtys skirtingų siuntų?

Esu matęs, kaip klientai, gaudami pasiūlymus, stebisi skirtumais. Vienas ekspeditorius sako „3 dienos“, kitas – „5 dienos“. Kodėl? Pirmasis galbūt siūlo tiesioginį reisą su pilna mašina, o antrasis kalba apie susidėjimo terminaluose. Norint suprasti laiko sąnaudas, būtina suprasti ir logistikos mechanizmą. Šiame straipsnyje mes išsklaidysime visus abejones ir atsakysime į klausimus, kurie dažniausiai kyla planuojant pervežimą iš vakarų į rytus.

Svarbiausia prisiminti vieną dalyką: Olandija yra vienas efektyviausių logistikos centrų Europoje. Čia puikiai išvystyti uostai (Roterdamas – didžiausias Europoje), o keliai paprastai yra puikios būklės. Problemas dažniausia sukuria tranzitinės šalys arba pati krovinio rūšis. Todėl, žinant specifiką, galima tiksliai numatyti terminus ir išvengti nereikalingo streso.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiame išsamius atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su daiktų pervežimo trukme iš Olandijos į Lietuvą. Čia rasite ne tik sausus skaičius, bet ir profesionalų aiškinimus, padėsiančius suprasti procesą.

1. Koks yra greičiausias įmanomas daiktų pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Jei kalbame apie absoliutų rekordą ir idealias sąlygas, tai greičiausias įmanomas laikas yra 24–30 valandų. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei užsakote ekspresinį pervežimą (dedicated transport). Tai reiškia, kad sunkvežimis išvyksta iš jūsų siuntėjo sandėlio Olandijoje ir važiuoja tiesiai į jūsų adresą Lietuvoje be jokių sustojimų tarpiniuose miestuose be reikalo. Tokiu atveju vairuotojai važiuoja pamainomis, arba mašinoje yra du vairuotojai, kad važiavimas nebūtų stabdomas poilsio reikalavimų. Tačiau tokia paslauga kainuoja gerokai brangiau ir dažniausiai naudojama tik labai skubioms, brangioms ar tūkstančius kilometrų nebegalančioms siuntoms (pvz., gamybos įrenginių dalys). Standartinis „skubus“ pervežimas paprastai trunka apie 2 dienas.

2. Kiek laiko užtrunka standartinis dalinio krovinio (LTL) pervežimas?

Dalinis krovinys (Less than Truckload) yra dažniausias pasirinkimas mažesnėms siuntoms, kai jūsų daiktai užima tik dalį sunkvežimio erdvės. Čia laikas svyruoja nuo 3 iki 6 darbo dienų. Kodėl tiek ilgiau? Nes prieš išvykstant į Lietuvą, mašina turi užpildyti puspriekabę kitais krovinais Olandijoje arba aplinkinėse šalyse. Vėliau, atvykus į Lietuvą, dažnai tenka važiuoti į susidėjimo terminalą (pavyzdžiui, Kaune ar Vilniuje), iškrauti dalį krovinių, o tik tada važiuoti prie galutinio gavėjo. Be to, tokiame reise vairuotojas sustoja kituose miestuose (Vokietijoje, Lenkijoje) iškrauti/pakrauti kitas siuntas. Jei jūsų siunta yra „paskutinė“ maršrute, laukimas gali trukti ilgiau, tačiau tai yra ekonomiškiausias sprendimas.

3. Ar keliais skirsi pervežimo laikas tarp atskirų Olandijos miestų (pvz., Amsterdamo vs. Maastrichto)?

Taip, skirtumas yra, tačiau jis nėra dramatiškas. Olandija – kompaktiška šalis. Nuo šiauriausio taško iki pietinio mažiau nei 300 km. Tačiau logistikoje svarbu ne tik atstumas iki Lietuvos sienos, bet ir vietos logistikos mazgai. Jei siunta surenkama Roterdamo ar Eindhoveno aplinkalyse (kur yra daug sandėlių), ji gali būti paruošta greičiau dėl didesnio transporto srauto. Jei siunta yra atokiame ūkyje šalies šiaurėje, vairuotojui gali prireikti papildomos pusės dienos tik tam, kad pasiektų siuntėją. Taigi, skirtumas gali būti nuo 0,5 iki 1 dienos, priklausomai nuo to, kaip patogiai įsileisti vairuotoją prie sandėlio (ar reikia specialios leidimų knygelės, ar galima stovėti gatvėje).

4. Kokios įtakos trukmei turi vairuotojo poilsio laikas ir darbo taisyklės?

Tai vienas svarbiausių veiksnių, apie kurį klientai dažnai pamiršta. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės: vairuotojas gali vairuoti 4,5 valandas, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų), o po savaitės privalo ilgas poilsį (45 valandų). Kelionė iš Olandijos į Lietuvą užima apie 18–20 valandų gryno važiavimo. Tai reiškia, kad vairuotojas paprastai neįveikia kelionės per vieną dieną be sustojimo. Jis privalo sustoti nakvynei. Dažniausiai nakvyne pasirenkama vieta Vokietijoje (prie Berlyno arba po Azenų). Tai prideda papildomą 10–11 valandų neaktyvaus laiko (nakties) prie bendro termino. Todėl net ir tiesioginis reisas be jokių kitų kliūčių fiziškai negali būti atliktas greičiau nei per 1,5 dienos.

5. Ar sezono metu (pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasarą) pervežimas užtrunka ilgiau?

Absoliučiai taip. Logistika turi savus „pikus“ metus. Prieš Kalėdas (lapkričio viduo – gruodžio pradžia) ir vasaros atostogų pradžioje (birželis–liepa) eismas keliais išauga keliskart. Olandijoje ir Vokietijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai, yra eismo spūstys. Be to, šiais laikotarpiais sunkvežimių parkai yra apkrauti 100 proc. – vos tik mašina atvyksta į terminalą, ji iš karto pakraunama ir siunčiama toliau. Dėl to gali kilti sunkumų rasti laisvą vietą konkrečiam reisui. Vasarą taip pat didelę įtaką darja karščia – kai temperatūra viršija 30 laipsnių, sunkvežimai su šaldymo agregatais negali važiuoti toliau, jei agregatas sugenda, arba vairuotojai privalo dažniau ilsėtis. Planuodami pervežimą šiais laikotarpiais, visada verta numatyti 1–2 dienas atsargą.

6. Kiek užtrunka baldų ar ilgių daiktų pervežimas iš Olandijos?

Baldų pervežimas turi savą niuansą. Jei tai paprasta siunta (pvz., sofa ar spinta), ji keliauja kaip įprastas krovinys. Tačiau jei tai yra „kelių kraičių“ siunta (kai perkate visus buto baldus iš Olandijos), tai reikalauja specialios logistikos. Tokiu atveju dažnai tenka naudoti mažesnes mašinas su „keliamomis galinėmis dalimis“ (liftu), nes Olandijoje ir Lietuvoje griežtai reglamentuojama, kiek gali svoriu būti pakelta į trečią aukštą be lifto. Be to, krovimas baldų gali užtrukti 2–4 valandas Olandijoje (jei baldai surenkami vietose) ir dar tiek pat Lietuvoje. Todėl, jei matote skelbimą „baldų pervežimas 3–4 dienos“, tai dažniausiai reiškia, kad pati kelionė trunka tiek, o visas procesas nuo užsakymo iki iškrovimo gali užtrukti iki savaitės, dėl krovimo grafikų suderinimo.

7. Ar muitinės procedūros Lietuvos ar Olandijos gali prailginti laiką?

Kadangi abi šalys yra Europos Sąjungos (ES) narės, formalios muitinės patikros (kaip anksčiau) nėra. Siena nebuvo stabdoma nuo 2003 metų. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentai nėra tikrinami. Jei pervežate prekes, kurios yra apmokestinamos (pavyzdžiui, alkoholis, tabakas, ar didelės vertės siuntos, neesančios asmeninio naudojimo), gali būti taikomos fiskalinės kontrolės procedūros. Taip pat, jei krovinys keliauja ne tiesiogiai, o per tarpines šalis, gali kilti klausimų dėl kilmės dokumentų. Paprastiems asmeniniams daiktams ar įprastoms prekėms muitinė neįtakoja terminų, tačiau jei trūksta komercinės faktūros ar CMR dokumentai yra neteisingai užpildyti, mašina gali būti sulaikyta patikrai. Tai retas atvejis, bet jį verta turėti omenyje.

8. Kaip vežimo laiką veikia kelių būklė Lenkijoje ir Vokietijoje?

Maršrutas iš Olandijos į Lietuvą beveik visada eina per Vokietiją (A2 autostrada) ir Lenkiją (S8 ar A2 autostrados). Vokietijoje eismo spūstys yra kasdienybė, ypač ties Ruhro sritimi arba statybų vietomis. 50 km spūstis gali atimti 2–3 valandas. Lenkijoje situacija pagerėjo pastaraisiais metais pastačius naują autostradą „Via Baltica“, tačiau vietomis dar yra greičio apribojimų ir blogesnės kokybės ruožų. Be to, Lenkijoje dažnai vyksta policijos kontrolės, kurios tikrina sunkvežimių techninę būklę. Jei mašina sustojama tokiai patikrai, tai prideda papildomo laiko. Todėl net ir geriausiu atveju 1–2 valandų delsimas dėl kelių sąlygų yra laikomas normaliu variantu.

9. Ką daryti, jei siunta vėluoja, ir kada pradėti nerimauti?

Pirmiausia – neskubėkite panikuoti. Profesionalių ekspeditorių taisyklė sako: jei terminas nurodytas „5 dienos“, o praėjo 6 – dar ne viskas prarasta. Vairuotojai gali turėti techninius gedimus, gali užstringti eisme arba tiesiog pavėluoti dėl ilgo iškrovimo prieš tai buvusiame kliente. Verta pradėti domėtis, jei vėluojama daugiau kaip 24 valandos nuo planuoto laiko, arba jei sekimo sistemoje (tracking) mašina nejudėjo ilgiau kaip 12 valandų (nepaisant nakties poilsio). Tuomet reikia skambinti ekspeditoriui. Dažniausiai priežastis yra banali – vairuotojas negalėjo išsinuomoti „keliamosios galinės dalies“ (lifto) iškrovimui ir laukia kito artimiausio laiko.

10. Kaip sumažinti pervežimo laiką ir užtikrinti skubų pristatymą?

Greičiausiai būdas pasiekti tikslą yra užsisakyti pilną mašiną (FTL) arba ekspresinį reisą. Tačiau jei jums reikia dalinio krovinio, galite daryti keletą dalykų, kad pagreitintumėte procesą. Pirmiausia, užpildykite visus dokumentus (prekių sąrašą, vertę, svorį) iš anksto be klaidų. Antra, pasirūpinkite, kad siuntėjas Olandijoje būtų pasirengęs išduoti siuntą nurodytu laiku – dažniausiai delsimas ne dėl vairuotojo, o dėl to, kad sandėlio darbuotojas „nėra vietoje“ arba „kranas užimtas“. Trečia, jei siunta didelė, pasirūpinkite iškrovimo komanda Lietuvoje – vairuotojas negali dirbti kroviku. Greitas iškrovimas leidžia jam išvykti į kitą užsakymą ir užtikrina, kad jūsų siunta nebus „užšaldyta“ lauke, jei vairuotojas turi skubėti.

Išvada

Apibendrinant, daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą nėra tiesiog atstumo matavimas.