Daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą: Kiek laiko tai užtrunka ir nuo ko priklauso?

Pervežimo iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą klausimas yra vienas dažniausiai užduodamų mano klientų, kurie bent kartą susidūrė su tarptautinėmis logistikos problemomis. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu matęs viską – nuo idealiai suderintų, kaip laikrodis, reisų iki tokių situacijų, kai kelionė užtrunka kelias savaites dėl vienos nerealios detalės. Olandija yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, o tai reiškia, kad kasdien tarp šalių važiuoja šimtai sunkvežimių. Tačiau, nors atstumas atrodo tikras ir įveikiamas, laiko skaičiavimas nėra taip paprastas kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kai klientas klauso „kiek tai užtruks“, jis dažnai nori girdėti konkretų skaičių, pvz., „dvi dienas“. Tačiau kaip profesionalas turiu pasakyti tiesą: standartinio atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo to, ką pervežame, kaip tai supakuota ir kokiomis sąlygomis vyksta transportavimas. Šiame straipsnyje aisi detaliai išnagrinėsime visus aspektus, lemiančius krovinio atvykimo laiką, padėsiantys jums suprasti procesą ir geriau planuoti savo veiklą.

Svarbu suprasti, kad Olandija – tai ne tik tulpių ir vėjaračių šalis, bet ir vienas didžiausių logistikos centrų Europoje. Roterdamo uostas yra vartai į kontinentą, todėl daelis krovinių iš Lietuvos į Olandiją ir atgal yra susiję ne tik su tiesioginiu važiavimu, bet ir su jūriniu transportu. Tačiau kalbėdami apie tiesioginį krovininių automobilių pervežimą, mes dažniausiai turime omenyje maršrutą, kuris eina per Vokietiją ir Lenkiją. Tai yra pagrindinė „aortą“, jungianti šalis, ir būtent šio maršrto būklė dažniausiai lemia, ar jūsų daiktai atvyks laiku.

Straipsnyje mes ne tik aptarsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir atsakysime į sudėtingesnius klausimus apie vairuotojų darbo laiką, oro sąlygas, krovinių tipus tai, kaip netikėtai iškilusios kliūtys gali padidinti pristatymo terminą. Mano tikslas – suteikti jums žinių, kurios leis jaustis saugiai ir suprasti, kas vyksta toje kelionėje, kol jūsų krovinys vaziuoja iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis daiktų pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis, idealiai suplanuoto ir be jokių nesklandumų vykstančio pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą svyruoja nuo 2 iki 4 dienų. Jeigu kalbame apie pilną krovininį automobilį (FTL – Full Truck Load), kuris važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be sustojimų tarpinėse vietose, tai idealiu atveju trukmė gali siektė net 32–40 valandas. Tačiau praktikoje retai kada įmanoma važiuoti be sustojimų. Reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką, galimas užstatas ant kelių, technines apžiūras ir kitas neplanuotas situacijas. Todėl daugiau kaip 20 metų patirtis leidžia man sakyti, kad saugesnis ir realesnis laiko įvertinimas yra 3 dienos.

Jei kalbame apie dalinį krovinį (LTL – Less than Truck Load) arba krovininių suskirstymą (groupage), laikas ilgėja. Tokiu atveju sunkvežimis turi surenkamosiose vietose (sandėliuose) susirinkti krovinius iš keliasdešimties skirtingų klientų, prieš išvykdamas į Lietuvą. Tai gali užtrukti papildomą 1–2 dienas Olandijoje, o prieš atvykdamas į Lietuvą vairuotojas gali sustoti panašiose bazėse Lenkijoje ar Vokietijoje. Taigi, dalinių krovinių atveju vertėtų planuoti 4–5 dienų terminą.

2. Kokį atstumą turi įveikti sunkvežimis ir kaip tai veikia laiką?

Atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos priklauso nuo konkrečių išsiuntimo ir pristatymo taškų, tačiau vidutiniškai tai yra apie 1500–1700 kilometrų. Pavyzdžiui, maršutas iš Roterdamo į Vilnių yra apie 1600 km. Teoriškai, jei sunkvežimis galėtų važiuoti pastoviu 90 km/h greičiu be jokių sustojimų, kelionė truktų mažiau nei 18 valandų. Tačiau logistikoje tokia aritmetika neveikia.

Sunkvežimiai turi techninius greičio ribojimus, dažnai važiuoja lėčiau dėl eismo sąlygų, o svarbiausia – yra griežtai reglamentuojami vairuotojo darbo ir poilsio laikai. Be to, maršrutą užtikrina trys didelės šalys: Vokietija ir Lenkija, kuriose kelių infrastruktūra, nors ir gerai išvystyta, turi savų „gerklių“ vietų, kur susidaro didžiuliai spūstys. Todėl 1600 km atstumas praktikoje pavirsta į dviejų ar trijų dienų kelionę.

3. Koks yra tipinis maršutas ir kur dažniausiai užstringa?

Tipinis maršutas iš Olandijos į Lietuvą eina per Vokietiją (dažniausiai per Oberhauzeną, Hanoverį arba Berlyną) ir toliau per Lenkiją (per Ščeciną, Poznanę, Varšuvą) link Lietuvos sienos (Lazdijai arba Kalvarija). Šis maršrutas yra pagrindinis „Rytų-Vakarų“ koridorius, kuriuo juda ne tik prekės iš Olandijos, bet ir iš visos Beneliukso šalių bei Didžiosios Britanijos.

Daugiausia laiko prarandama Vokietijoje ir Lenkijoje. Vokietijoje dažnai vyksta automagistralių remonto darbai („Baustellen“), kurie sukelia didelius spūstius, ypač prie Ruhr srities. Lenkijoje, nors ir keliai pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau didelių miestų aplinkkeliai, tokių kaip Varšuva ar Lodzė, gali būti labai užsikrauti. Be to, meteorologinės sąlygos – rūkas žiemą ar liūtys rudenį – Lenkijos ir Vokietijos autostradose gali sulėtinti eismą iki 20–30 km/h valandą. Taip pat svarbu paminėti, kad prie sienos kirtimo punktų, nors ir vyksta Schengeno erdvėje, kartais gali susidaryti eilės dėl pasienio policijos kontrolės, ypač jei vyksta papildomos patikros.

4. Kaip vairuotojo darbo laikas (tachografas) veikia pristatymo terminą?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažniausiai pamiršta klientai. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko reglamentai. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kuri gali būti padalinta į 15 min. + 30 min.). Taip pat per 24 valandas vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išsiplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę).

Tai reiškia, kad net jei atstumas yra trumpas, vairuotojas tiesiog fiziškai negali įveikti jo per vieną dieną be poilsio. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atlikti 11 valandų nepertraukiamo poilsio (arba 9 valandas su reguliaria poilsio trukme). Todėl, net jei sunkvežimis būtų tik 100 km nuo tikslo 23 valandą, vairuotojas sustojs poilsio aikštelėje ir pristatys krovinį tik ryte. Tai yra saugumo reikalavimas, kurio negalima pažeisti, todėl visada planuojame atsižvelgiant į šias „mėlynąsias valandas“.

5. Ar krovinių tipas (pvz., šaldytas, pavojingas, brangus) įtakoja greitį?

Taip, krovinių tipas gali žymiai įtakoti greitį. Paprastai „sausi“ kroviniai (pakuotės dėžėse, ant paletės) važiuoja greičiausiai, nes juos pervežti paprasčiausia. Tačiau kalbant apie šaldytus krovinius (refrigerated transport), situacija kiek pasikeičia. Nors sunkvežimiai važiuoja ta pačia greičiu, šaldytuvo režimo palaikymas ir papildomi reikalavimai (pvz., temperatūros kontrolės protokolai) gali šiek tiek sulėtinti krovimo-iškrovimo procesus.

Pavojingi krovinių (ADR) pervežimas taip pat reikalauja ypatingo dėmesio. Tokiems automobiliams gali būti draudžiama važiuoti tam tikromis trasomis (pvz., per tunelius ar miestų centrus) ar tam tikromis paros valandomis. Tai gali priversti vairuotoją rinktis ilgesnį maršrutą. Brangūs krovinių arba tais reikalaujantys ypatingos priežiūros (pvz., meno kūnai, farmacijos produktai) dažnai pervežami specialiai apsaugotais automobiliais, kur gali būti taikomi greičio apribojimai siekiant užtikrinti krovinių vientisumą.

6. Kaip metų laikas ir oro sąlygos veikia pervežimo trukmę?

Metų laikas turi didžiulę įtaką, ypač žiemą. Sausio ar vasario mėnesiais Vokietijoje ir Lenkijoje esant dideliems sniego kritimams arba ledui, keliai gali būti uždaryti arba judėjimas juos gali būti ribojamas. Tokiomis dienomis 2 dienų kelionė gali užtrukti 4 ar 5 dienas. Aš dažnai primenu savo klientams, kad žiemos sezonu (nuo lapkričio iki kovo) reikia planuoti papildomą rezervą.

Taip pat rudenį, kai dažnai lyja ir dažnai pasitaiko rūkas, matomumas sumažėja, kas taip pat mažina greitį. Vasarą problemų kelia ne oras, o didelis turistų srautas, ypač Vokietijoje ir Lenkijoje atostogų metu, taip pat statybų sezonas, kai keliuose atsiranda daugiau remonto darbų vietų. Todėl, nors oras atrodo ramus, statybų konvojai gali sukelti didelius spūstius.

7. Kas vyksta, jei krovinys nėra paruoštas laiku (užstatas)?

Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių vėluoja pristatymas, ir dažnai kaltė nėra transporto kompanijos. Jei vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį Olandijoje nurodytu laiku, o krovinys dar nėra surinktas, pažymėtas arba paruoštas krovimui, prasideda „laiko nuostoliai“.

Logistikoje tai vadinama „užstadu“ (waiting time). Vairuotojas privalo laukti, kol krovinys bus paruoštas. Jei laukimas trunka ilgiau nei 2–3 valandos, tai gali sužlugdyti visą grafiką. Pavyzdžiui, jei vairuotojas turėjo išvykti ryte, bet dėl ne paruošto krovinių išvykta tik popietę, jis gali nebesuspėti įvykdyti savo dienos normos ir privalės sustoti poilsio prieš pasiekdamas tikslo vietą. Tai automatiškai pastumia pristatymą viena diena pirmyn. Todėl labai svarbu tiksliai suderinti krovimo laiką ir užtikrinti, kad sandėlyje viskas būtų paruošta.

8. Ar yra galimybė greitojo (ekspresinio) pervežimo, ir kiek tai kainuoja laiko atžvilgiu?

Taip, ekspresinis pervežimas yra įmanomas. Jei klientui reikia, kad krovinys iš Olandijos atvyktų per 24 ar 36 valandas, tai įmanoma pasiekti naudojant dviejų vairuotojų komandą. Tokiu atveju, vienas vairuotojas vairuoja, kitas ilsisi, todėl automobilis gali važiuoti be ilgesnių sustojimų (išskyrus degalinių sustojimus) beveik nepertraukiamai.

Taip pat gali būti naudojamas mažesnis, greitesnis automobilis (pvz., 3,5 tonų sunkvežimis arba furgonas), kuris gali judėti greičiau ir jam taikomi mažesni kelių greičio apribojai (nors kai kuriose šalyse panašūs). Tačiau tokios paslaugos kaina yra gerokai (kartais 2–3 kartus) didesnė nei standartinis pervežimas. Ekspresas taip pat reiškia, kad reikia rasti „užsakomąjį reisą“, t.y. automobilis važiuoja tik su jūsų kroviniu ir tuščiu atgal, kas taip pat brangina paslaugą.

9. Kaip vyksta krovinių stebėjimas ir kaip sužinoti, kur yra mano daiktai?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS stebėjimo sistemų neįsivaizduojama darbo. Kiekvienas krovininis automobilis yra aprūpintas GPS imtuvu, kuris siunčia duomenis apie vietą realiu laiku. Kaip ekspertas, aš visada patariu savo klientams pasirinkti transporto kompaniją, kuri suteikia prieigą prie tokios stebėjimo sistemos.

Tai leidžia matyti ne tik, kur yra automobilis, bet ir jo greitį, bei ar jis stovi (poilsis ar užstatas). Taip pat, dažnai sistemos rodo numatomą atvykimo laiką (ETA), kuris atnaujinamas automatiškai atsižvelgiant į dabartinę eigo situaciją. Jei atsiranda nesklandumų, pvz., didelė spūstis, geras brokeris ar logistikos vadybininkas nedelsdamas informuos klientą apie pasikeitusį grafiką. Komunikacija šiuo atveju yra raktas į ramybę.

10. Ką daryti, jei krovinys vėluoja, ir kas yra „Force Majeure“?

Jeigu krovinys vėluoja, pirmiausia reikia susisiekti su savo logistikos partneriu arba brokeriu. Dažniausiai vėlavimas yra žinomas (pvz., dėl techninio gedimo ar eismo įvykio), ir informacija jau yra sistemoje. Jei vėlavimas netikėtas, reikia sužinoti priežastį.

Svarbu suprasti skirtumą tarp įprasto vėlavimo ir „Force Majeure“ (nepaliaujamų jėgų). Nepaliaujamos jėgos yra tokios aplinkybės, kurių transporto kompanija negalėjo numatyti ir kurių negalėjo išvengti. Tai gali būti katastrofiški gamtos reiškiniai (tornadas, potvynis), karas, streikai (pvz., muitinės ar uostų darbuotojų), arba ypatingos policijos priemonės (kelių uždarymas dėl avarijų ar tyrimų). Įprastas vėlavimas dėl blogų kelių ar eismo spūsčių paprastai nelaikomas Force Majeure, tačiau transporto kompanija vis tiek turi imtis visų priemonių, kad pristatytų kroviniį kuo greičiau. Jei vėlavimas truko ilgiau nei numatyta sutartyje, klientas gali turėti teisę reikalauti delspinigių, tačiau tai priklauso nuo pasirašytų sąlygų.

Išvada

Apibendrinant, daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą yra gerai išdirbtas ir reliabilus procesas, tačiau jis nėra immune nuo išorinių veiksnių.