Daiktų pervežimas iš Olandijos daliniai kroviniai: visas tiesa apie logistiką iš vidinio žmogaus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, tiek sakant, mačiau viską – nuo pačių paprasčiausių dėžių su asmeniniais daiktais iki sudėtingų industrinių įrengimų, kurie nebeinaptelpa į standartinius konteinerius. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena aktyviausių prekybos šalių visoje Europoje, o Lietuva jauniausiems logistikos specialistams gali atrodyti kaip toli esantis „galybės centras“. Tačiau realybė tokia, kad kasdien tūkstančiai sunkvežimių kerta Vokietijos automagistralių mazgus, gabendami prekes į mūsų šalį. Vienas populiariausių pasirinkimų, ypač mažesnėms įmonėms arba privatiems asmenims, yra daliniai kroviniai.

Kas gi tas „dalinis krovinys“? Paprastai tariant, tai tavo prekės, kurios neužpildo viso sunkvežimio (vadinamo „furos“). Pavyzdžiui, turi penkias europaletes (120x80 cm) kurių nors detalių iš Eindhoveno, o sunkvežimis talpina 33 tokias pačias paletes. Tokiu atveju mes surandame kitus klientus, kurių krovinius galima įkrauti į tą pačią mašiną, ir taip dalinėmis išlaidomis vežame visiems. Daiktų pervežimas iš Olandijos daliniai kroviniai yra būtent tas procesas, kuris leidžia sutaupyti bet nebrangant laiku. Žinoma, visada yra savų niuansų, apie kuriuos klientai dažnai net neįsivaizduoja, kol pasirodo didelė sąskaita arba prekės vėluoja. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką sužinojau per šiuos metus, nešokant su terminologija, o tiesiog aiškiai parodant, kaip viskas vyksta praktikoje.

Kainodaros ir laiko niuansai: ką turi žinoti kiekvienas užsakovas

Kiek iš tikrųjų kainuoja toks pervežimas?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kaina formuojasi pagal tai, kiek vietos tavo krovinius užima mašinoje ir kiek svorio jis turi. Jei turi vieną ar dvi paletes iš Amsterdamo ar Roterdamo, galima tikėtis, kad kaina svyruos nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia išvežti prekes iš sandėlio (prieinamumo), ar tiesiog iš gatvės. Turiu omenyje, kad prie šios sumos dar prisideda kuro priedai, kuriais šiuo metu niekas nepasigaili, bei galbūt vietinės išvežimo paslaugos Olandijoje, jei vairuotojas negali privažiuoti tiesiai prie rampų.

Kodėl reikia laukti ilgiau nei tris dienas?

Daugelis klientų, ypač įpratę greitiesems siuntoms (pvz., iš Vokietijos), stebisi, kodėl siunta iš Olandijos gali važiuoti ir penkias, ir septynias dienas. Paslaptis ta, kad daiktų pervežimas iš Olandijos daliniai kroviniai reikalauja „konsolidacijos“ – tai yra, reikia surinkti mašiną pilną. Mes negalim siųsti beveik tuščios „furos“ tik dėl tavo dviejų dėžių, nes tai būtų nepelninga visiems. Taigi vairuotojas važinėja po Olandiją, surenka krovinius iš penkių ar dešimties skirtingų vietų, o tik tada važiuoja link Lietuvos.

Ar galima gauti fiksuotą kainą ilgam laikui?

Taip, tai daroma kasdien, ypač jei esi reguliarus klientas ir siunti kas savaitę tą patį kiekį prekių. Tada mes galime pasiūlyti kontraktinę kainą, kuri nešoktuoja su kuro kainomis rinkoje, nors pastaruoju metu tai vis sunkiau įgyvendinti. Bet jei siunti vieną kartą per metus, teks susitaikyti su tuo, kas yra rinkoje tą konkrečią dieną, nes Olandijos rinka yra labai dinamiška ir konkurencinga.

Kuo skiriasi kaina už prekių paėmimą nuo gatvės prieš sandėlį?

Skirtimas gali būti didelis, ir tai viena dažniausių nesusipratimų priežasčių. Jei prekės laukia sandėlyje su krautuvu, vairuotojas priima jas per 30 minučių ir važiuoja toliau. O jei reikia važiuoti į miesto centrą, prieš tai gauti leidimą važiuoti sunkiasvoriu transportu (Olandijoje tai griežta), iškrauti rankomis, čia pridedamos papildomos valandos. Kartais tas vietinis išvežimas kainuoja brangiau nei patys pervežimai iki Vilniaus.

Dokumentacija ir muitinė: su kuo dažniausiai varginamės

Kokius dokumentus būtinai reikia pateikti?

Niekada nesinervink dėl dokumentų, jei viską tvarkingai paruoši – būtų tik kvaila klaida, kuri kainuoja pinigus. Tau reikės komercinės sąskaitos-faktūros (invoice), kurioje aiškiai nurodytos prekės, jų svoris, bruto svoris ir prekių kodai (HS kodai). Be to, būtinas pakavimo sąrašas (packing list), ypač jei dėžėse yra įvairių daiktų. Be šių dokumentų vairuotojas tiesiog neįleis siuntos į mašiną, nes muitinėje Lietuvoje arba netgi patikimoje Olandijos kontroloje gali uždaryti sienas.

Ar reikia dėl muitinės rūpintis jei Olandija yra ES šalis?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas savaitę, ir atsakymas nėra taip paprastas kaip „ne“. Taip, abi šalys yra Europos Sąjungoje, todėl vidinės prekybos apribojimų nėra, bet tai galioja tik tada, kai prekės jau buvo importuotos į ES ir mokėtas PVM. Jei tu perki prekes iš Kinijos ar JAV, kurios laikinai saugomos Olandijos sandėliuose (pvz., Roterdame), tai tau reikės atlikti pilną importo procedūrą Lietuvoje. Tada tikrai reikės Muitinės atstovo, o vairuotojas pristatys siuntą tiesiai į muitinės terminalą.

Kas yra EXW ir DDP sąlygos, ir kam jos rūpi?

Tai ne tiesiog abreviatūros, tai pinigai. EXW (Ex Works) reiškia, kad tu pats susitvarki viską Olandijoje – tu atveži prekes prie vairuotojo arba susitvarki išvežimą. DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, kad mes, kaip pervežėjai, darome viską už tave, įskaitant mokesčius. Dažniausiai klientai renkasi kažką vidutinio – FCA arba FOB, kai pirkėjas moka už pervežimą, bet pardavėjas pakrauna prekes. Svarbiausia suprasti, kas atsakingas už krovinius tada, kai jie palieka siuntėjo rampą.

Kas daryti, jei trūksta svorio ar prekių kodų dokumentuose?

Tuoj pat juos papildyk, nes kitaip vairuotojas gali būti nušalintas nuo vairavimo muitinėje, o tai tau kainuos prastovas. Esu matęs atvejų, kai viena trūkstama dešimtadalio svorio dalis arba pernelyg bendras prekės pavadinimas (pvz., tiesiog „dalys“ vietoje „metalinių detalių rinkinys“) sukeldavo tokias patikras, kad visą tranzitą reikėdavo iškrauti. Geriau praleisti penkias minutes dabar, pildydamas documents, nei neišspręsti problemų vėliau telefonu.

Kas tikriau gali būti gabenama daliniais kroviniais?

Ar galima vežti asmeninius daiktus, kai vykstam gyventi į Olandiją ar grįžtant?

Žinoma, tai labai dažna paslauga, vadinama „Piliroto“ (Pilot) transportu. Bet čia yra vienas „ąsūkis“ – jei tais daiktais nebuvo naudojama mažiau nei 6 mėnesius, tai jie laikomi naujomis prekėmis ir už juos reikia mokėti PVM bei importo mokesčius. Mums, logistikos specialistams, svarbu, kad daiktai būtų supakuoti į dėžes, o ne maišais, nes kitaip jų neįkelsime į bendrą mašiną su kitais krovinais – galiu užtikrinti, kad kitas klientas nenorės, kad jo baldai būtų užtepti tavo neįpakuotų drabužių.

Ar telpa dideli baldai arba netipiški įrengimai į dalinį krovinį?

Telpa, bet viskas priklauso nuo matmenų. Jei turi sofą, kurią galima išardyti, tai puiku, susidėsime. O jei tai norvegų siena, kuri nebetelpa pro standartines 2,4 metro aukščio duris? Tada gali tekti ieškoti specialios mašinos, o tai jau nebe dalinis krovinys, o atskiras užsakymas. Kartais sugebame įkišti stambesnius daiktus į 13,6 metro puspriekabę, jei kitų krovinių nėra daug, bet tai visada reikalauja individualaus skaičiavimo.

Ar saugu vežti trapų elektroniką daliniais kroviniais?

Kiekvienas logistas pasakys: „Kuo geriau supakuosi, tuo miegesni bus“. Daliniuose kroviniuose mašina sustoja kelis kartus įkrauti ir iškrauti kitų klientų prekes, todėl dėžės gali sedėti viena ant kitos arba pasislinkti važiuojant nelygiu keliu Vokietijoje. Elektroniką būtina pakuti į „medinę sėklą“ (crate) arba bent jau naudoti putų polistireną. Nuo atsakomybės nebegalime pasislėpti – mes ją turime pagal CMR konvenciją, bet jei dėžė sutrupėjo dėl blogo pakavimo, draudimas nemokės.

Ar galiu vežti pavojingus krovinius (ADR), tai yra chemikalės ar dažai?

Gali, bet tai visada yra sudėtingesnis procesas, neįsivaizduojamas be specialių leidimų. Ne kiekviena mašina, kuri veža dalinius krovinius, turi teisę vežti ADR krovinius, todėl reikia mums pranešti apie tai iš karto. Paprasti dažai, kurius nusiperki statybinei parduotuvei, dažnai yra klasifikuojami kaip pavojingi, ir jei vairuotojas apie tai nesužino, muitinėje gali būti didžiulė bauda.

Kas vyksta kelyje ir praktikos smulkmenos

Kas būna, jei vairuotojas užstringa ant kelio arba sulaužo mašiną?

Tai blogiausias scnenarijus, bet, deja, tikrovas gyvenimas. Esu matęs, kaip dega sunkvežimiai ant A2 autostrados Vokietijoje. Jei taip nutinka, mes aktyvuojame savo pagalbos tinklą – siunčiame kitą vairuotoją iš artimiausios bazės perkrauti krovinius. Daiktų pervežimas iš Olandijos daliniai kroviniai yra apdraudžiami, todėl net jei mašina sugestų, prekės nepraranda savo vertės, bet terminas, žinoma, pasislenka. Čia svarbu kantriai laukti informacijos iš mūsų dispečerių.

Kaip aš galiu sužinoti, kur mano siunta šiuo metu yra?

Nereikia skambinti vairuotojui, nes jis vairuoja ir negali kalbėti. Geriausia pasinaudoti GPS sekimu, kurį suteikiame, arba tiesiog parašyti mums el. paštu. Mūsų sistema rodo mašinos vietą realiu laiku, bet nepamiršk – jei mašina stovi „tamsiame“ taške be signalo, tai gali reikšti, kad vairuotojas ilsisi (kaip ir įstatymai reikalauja) arba yra požeminėje perėjoje.

Kodėl kartais reikia papildomai mokėti už „ilgą išvežimą“ Lietuvoje?

Krovinių suskirstymo centrai dažniausiai yra Vilniuje arba Kaune. Jei tu gyveni mažame miestelyje, pavyzdžiui, Zarasuose ar Nidoje, reikės organizuoti papildomą mašinėlę, kuri nugabens tavo dalį iš pagrindinio sunkvežimio. Tai vadinama „last mile“ logistika, ir ji kainuoja, nes negaliu važiuoti 20 tonų „fura“ per siaurus miestelio tiltus. Taip, gali būti, kad tas galinis etapas kainuos brangiau nei pervežimas iš Olandijos iki Vilniaus.

Ką daryti, jei atvykus prekės pažeistos?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėk ant važtaraščio, kol nepažiūrėjai į turinį. Vairuotojas visada skubės, jis turi kitas užduotis, bet turi teisę reikalauti, kad padarytum pažeidimo aktą (protokolą). Nufotografuok dėžes iš išorės ir vidų, parašyk pastabas važtaraštyje „su rezervu“.