Daiktų gabenimas į Lietuvą iš Olandijos su pakrovimu: Patirties vadybininko vadovas

Sveiki, draugai. Būna taip, kad prasideda nuo paprasto skambučio: „Oy, galite atvežti sofas iš Amsterdamo?“ Ir po dviejų dešimtmečių šioje srityje galiu pasakyti vieną – daiktų gabenimas į Lietuvą iš Olandijos su pakrovimu yra vienas populiariausių, bet ir labiausiai painiamas suprasti maršrutų. Kodėl? Nes Olandija arti, viskas atrodo paprasta, bet logistikos niuansai tenka tokie pat sudėtingi kaip ir važiuojant į Ispaniją. Per šiuos metus mačiau viską – nuo vienos dėžės su senelių suvenyrais iki pilname konteneryje vežamų restauruojamų „Mercedes“ klasikinių automobilių.

Jei planuojate pervežimą, svarbu suprasti, kad čia ne tik vairuotojas tiesiog užsuka pas jus. Nyderlandai turi savo specifiką – siauros gatvės, „pripučiamos“ namų statybos ir griežti taisyklės, tad daiktų gabenimas į Lietuvą iš Olandijos su pakrovimu turi būti suplanuotas labai tiksliai. Aš nešiuosi jums ne tik sausas teorijas, bet ir praktiką, kurios nerasite jokiuose vadovėliuose. Mes kalbėsime apie tai, kas tikrai svarbu – kaip išvengti nepykimo, kai vairuotojas vėluoja, ir kodėl kaina gali šokti viršun, jei nenurodėte, kad turtite pianiną.

Šiame straipsnyje apžvelgsime viską: nuo to, kaip susitvarko dokumentai, iki to, ką reikia daryti, jei vairuotojas atvyksta be keltuvo. Be jokių priekaištų, tik taip, kaip yra iš tikrųjų.

Kaip susitvarko logistika ir laikai?

Kiek laiko tikrai užtrunka tas važiavimas?

Žmonės visada klausia, kiek važiuoja mašina, ir visada nustembu, kai girdi atsakymą. Tai nėra tiesioginis važiavimas nuo A iki B. Žiūrėkite, atstumas nuo Roterdamo iki Vilniaus yra apie 1600–1700 kilometrų. Savaeigiui tai būtų maždaug 18–20 valandų važiavimo be sustojimų. Tačiau mes kalbame apie sunkvežimį, kuris važiuoja 90 km/h greičiu ir turi poilsio pertraukas. Taigi, standartiškai daiktų gabenimas į Lietuvą iš Olandijos su pakrovimu trunka apie 2–3 dienas nuo to momento, kai pakrovimas baigtas. Jeigu tai yra dalinis krovinys (kai mes sujungiame keletą klientų vienoje mašinoje), gali prireikti ir savaitės, nes mes reikšme susirenkame krovinius iš visos šalies.

Ar galima atvežti daiktus jau rytoj?

Tai vienas dažniausių klausimų, kurį girdinu penktadienio vakarą. Teoriškai – taip, jei mums būtų tuščia mašina stovėjusi Amsterdame ir vairuotojas būtų pailsėjęs. Praktiškai – retai kada. Logistika neveikia taip greitai. Reikia suplanuoti maršrutą, gauti leidimus, jei reikia, ir suderinti laiką su kitais klientais. Paprastai reikia skirti bent 3–4 darbo dienas nuo užsakymo momento iki pristatymo, jei norite, kad viskas vyktų sklandžiai ir be „nervingų“ skambučių. Geriau užsakyti savaitę anksčiau ir būti ramiam.

Kas vyksta, jei vairuotojas užstrigs spūstyje?

Vokietija – mūsų pagrindinė problemų vieta. Autobanai dažnai užstrigs dėl avarijų ar remonto darbų. Jei įvyks tokia situacija, vairuotojas praneša dispečeriui, o mes – jums. Nereikia panikuoti. Mes stengiamės rasti apvažiavimą, bet kartais prarandame 4–6 valandas. Tai yra normalus logistikos pasaulis. Mes nekeičame fizikos dėsnių, todėl reikėtų kantriai palaukti. Vienintelė konsoliacija – jei vėluojame dėl mūsų kaltės (pavyzdžiui, per vėlujome pakrauti), dažniausiai prieš tai sutartume atleidžiame dalį sumos arba suteikiame nuolaidą kitam kartui.

Ar galite sujungti mano siuntą su kitų žmonių?

Taip, tai yra mūsų kasdienybė. Vadinasi „dalinis krovinys“ arba „groupage“. Jums tai labai palanku, nes mokate tik už užimtą vietą kėbule. Pavyzdžiui, jei turite tik tris dėžes ir vieną kėdę, mums neapsimoka siųsti 20 tonų sunkvežimio tik dėl jų. Mes renkame kitus siuntinį to pačioje kryptyje – pavyzdžiui, kažkas veža baldus iš Hagos, o kažkas iš Eindhoveno. Viskas sukelia į vieną mašiną ir važiuoja į Lietuvą. Tai gali šiek tiek prailginti pristatymo terminą, bet taip sutaupote iki 50–70 proc. sumos, palyginti su individualiu užsakymu.

Pinigai, mokesčiai ir kainodaros niuansai

Kiek maždaug kainuoja toks reikalas su krovėjais?

Kainos klausimas visada yra „ilgas“. Viskas priklauso nuo tūrio. Jei kalbame apie nedidelį kiekį, pavyzdžiui, 2–3 m³ (tai maždaug 10–15 standartinių judriųjų dėžių), tai daiktų gabenimas į Lietuvą iš Olandijos su pakrovimu su darbo jėga abiejuose galuose gali kainuoti nuo 400 iki 600 eurų. Jei tai jau pusiau kambario baldai (10–15 m³), žiūrėkite į 800–1200 eurų ribą. Skaičiai apytiksliai, nes svarbu, ar reikia nešti per antrą aukštą be lifto, ar ar yra prieiga prie namų sunkvežimiui. Bet aš visada sakau – geriau paduoti daugiau informacijos, kad gautumėte tikslią, o ne „stebuklingą“ kainą telefone.

Kodėl tiek brangu? Gal pigiau rasti ką tik „vinted“ type?

Žinau, ką turite omenyje. Yra vairuotojų, kurie važiuoja tuščiomis atgal ir siūlo už 200 eurų nuvežti viską. Tačiau čia yra didžiulis rizikos faktorius. Jie neturi draudimo, jie nėra profesionalūs krovėjai, ir jei pas mus subyrėja jūsų brangus vitrinas, jums niekas nieko nebus mokėjęs. Mūsų kainoje yra ne tik degalai. Čia yra CMR draudimas (kuris apima krovinius), profesionalių krovėjų darbas, mokesčiai už važiavimą po Vokietijos keliais (maždaug 150–200 eurų vienas tik kelyje), ir mūsų atsakomybė. Ar verta taupyti ant to, kas kainuoja tūkstančius eurų? Manau, kad ne.

Ar mokėti už krovėjus atskirai?

Viskas priklauso nuo to, ką mes susitarėme. Dažniausiai mes siūlome „viskas įskaičiuota“ variantą, kai prie mašinos atvyksta du vyrai su visais reikmenimis. Bet yra klientų, kurie sako: „Aš tėvų pusiau, jie pakels“. Gerai, tuomet mes nuimame krovėjų dalį iš kainos. Tačiau jei reikia nešti 4-ą aukštą be lifto ar nešti pianiną, tai papildomai apmokestinama pagal valandas. Paprastai viena valanda kainuoja apie 40–50 eurų vienam krovėjui. Žiūrėkite, jei galite patys pakrauti – puiku, taupykite, bet tik nenužeiskite nugaros, nes gydymas Lietuvoje brangiau nei krovėjai.

Ar galima apmokėti atvykus į Lietuvą?

Standartinė praktika yra tokia, kad reikalaujame avanso arba pilnos apmokėjimosi prieš išvykstant iš Olandijos. Kodėl? Mes jau išleidžiame pinigus už krovėjus, už degalus, už užsakymo formavimą. Yra buvę atvejų, kai krovinys atvyksta, o klientas sako: „Oi, aš pamiršau, aš dabar neturiu pinigų, ar galite palaukti savaitę?“ Mums tai netinka. Tačiau esame elastingi – jei esate ilgametis klientas arba didelė firma, galime susitarti dėl mokėjimo pristatymo dieną prieš iškraunant mašiną. Bet tada reikia gero pasitikėjjo.

Kas daromas Olandijoje ir kaip tai veikia?

Ar jūsų vyrai sušurs daiktus ar aš turiu pats?

Tai labai svarbus klausimas. Jei užsakote pas mus daiktų gabenimas į Lietuvą iš Olandijos su pakrovimu, mes atvežame suksės, juostas, dėžes (jei susitarome iš anksto). Mūsų vyrai užfiksuoja baldus, kad jie neišsiritų kelyje. Jūs neturėtumėte turėti savo įrankių, nebent tai yra kažkas ypatingo. Vienintelis dalykas, kurį turite padaryti – ištuštinti spintas ir stalčius. Neneškite jų pilnų, nes tikrai atsiras užkirta arba nulūžta rankena. O tada visi kaltina vairuotojus, nors tai fizikos dėsnis.

Kas daro, jei namuose neįvažiuoja sunkvežimis?

Olandijos miesteliai, ypač senosios dalys, yra sukurti ne 16 metrų ilgio sunkvežimiams. Dažnai ten važinėja tik dviračiai ir mažos „Citroen“ mašinytės. Jei prie jūsų namų negalima privažiuoti, mes turiem kelias galimybes. Pirmoji – užsakyti „pirmosios paskutinės mylės“ paslaugą, t.y. mažesnį sunkvežimį (7,5 t), kuris atveža daiktus iš didelio sandėlio. Antroji – nešti per keletą šimtų metrų rankomis. Tai brangu, tačiau įmanoma. Mes visada prašome nusiųsti nuotrauką aplinkos iš anksto, kad galėtume įvertinti situaciją ir nenuvaryti didelės mašinos į uličką, iš kurios nebus išvažiuoti.

Ar galite paimti daiktus iš „Marktplaats“ pirkėjo?

Žinoma, tai mūsų kasdienybė. Dažnai žmonės perka baldus ar techniką iš Olandijos skelbimų portalų, bet patys negali nuvažiuoti paimti. Mes esame kaip jūsų „rankos“ ten. Jums reikia tik nurodyti adresą ir susitarti su pardavėju, kad jis lauktų mūsų vairuotojo. Vairuotojas išvyksta su grynaisiais pinigais (jei reikia sumokėti vietoje) arba surinkimo lapu. Vienintelis dalykas – gerkite su pardavėju, kad daiktai tikrai būtų paruošti, o ne sėdėtų rūsyje, į kurį neįeina keltuvas. Vairuotojo laikas yra pinigai.

Ar reikia rūpintis muitinės dokumentais?

Kadangi ir Lietuva, ir Nyderlandai yra ES erdvėje, tai formaliai muitinės kontrolės nėra. Mes važiuojame „tamsioje“, t.y. TIR procedūros nereikalingos paprastiems daiktams. Tačiau jei pervežate naujus daiktus (pavyzdžiui, 50 naujų kompiuterių verslui) arba alkoholį/tabaką virš nustatytų normų, tai jau yra PVM ir akcizo mokesčių klausimas. Asmeniniam naudojimui (naudoti baldai, asmeniniai daiktai) dokumentų nereikia. Mes tiesiog užpildome važiavimo lapą (CMR kvitas), kuris yra sutartis tarp mūsų.

Problemos ir jų sprendimai

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?

Apie tai kalbėjome, bet pakartosiu, nes tai svarbu. Mūsų atsakomybė yra reglamentuota CMR konvencija. Jei dėl mūsų kaltės (blogai užfiksavome, važiavome per greitai ir pan.) kažkas sulūžta, mums privaloma kompensuoti žalą. Mes turime draudimą, kuris tai padengia. Tačiau, jei jūs patys supakavote stiklinę vitriną į minkštą dėžę be popieriaus ir ji subyrėjo, mes atsakomybės neprisiimame. Todėl visada patariame – pasirūpinkite pakavimu arba leiskite mums tai padaryti. Geriau užtrukti valandą pakuojant, nei rūpintis gydymu arba naujo baldų komplekto paieška.

Ar galima sekti, kur yra mano daiktai?

Šiais laikais be GPS nebeįsivaizduojame. Kai tik mašina išvyksta iš Olandijos, gausite nuorodą arba SMS su sekimo numeriu. Matysite, kur mašina stovi, kiek greičiu važiuoja ir kada numatoma atvykti. Tai sutaupo daug nervų – nereikia šimtą kartų skambinti dispečeriui ir klausti „kur jie?“. Taip pat, jei mašina stovi ilgiau kaip valandą vietoje, sistema mums praneša, ir mes galime sužinoti, ar tai pietų pertrauka, ar technical gedimas.

Išvada

Galiausiai noriu pasakyti vieną dalyką. Daiktų gabenimas į Lietuvą iš Olandijos su pakrovimu – tai ne tik fizinis darbas, tai ir organizacijos menas.