Vežame 24 metus
+370 606 04300

+31 208 903 989

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Olandiją ir iš Olandijos krovinius, perkraustymo paslauga

Buto daiktų gabenimas iš Olandijos į Lietuvą: Patirties paremtas vadovas

Vežame kiekvieną dieną

Buto daiktų gabenimas iš Olandijos į Lietuvą: Patirties paremtas vadovas,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Buto daiktų gabenimas iš Olandijos į Lietuvą: Patirties paremtas vadovas  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Olandiją:

  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt
iš Olandijos:
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, šiandien
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, rytoj
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, poryt
  • • Lapkričio 23 dieną, pirmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Olandijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija - Olandija..
  • Keleivius vežame į Olandiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Olandija kaina nuo 120€
    Olandija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Olandiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Olandiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Buto daiktų gabenimas iš Olandijos į Lietuvą: Patirties paremtas vadovas

    Pervežti gyvenamąją vietą, ypač kai tai susiję su sienų kirtimu, visada yra sudėtingas ir daugelio emocijų reikalaujantis procesis. Per dvidešimt metų, praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų karjų iki tokių situacijų, kai dėl nedidelio nesusipratimo kilo nemaža nervų švaistymo. Gabenimas iš Olandijos į Lietuvą yra vienas dažniausių maršrutų, kuriuo vyksta ne tik mūsų tautiečiai grįžtant namo, bet ir olandai, kurie randa sau naujus namus Lietuvoje.

    Šis maršrutas technologiškai nėra sudėtingas – abi šalys yra Europos Sąjungoje, todėl cekinės procedūros yra minimalios. Tačiau logistika, būsto išplanavimas, fizinis darbas ir organizaciniai niuansai gali sukelti daugiau problemų, nei atrodo pirmą akimirką. Straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėdamas jums išvengti tipiškų klaidų ir suprasti, kaip šis procesas vyksta iš vidaus. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad jūsų turtas pasiektų paskirties vietą saugiai, laiku ir be nereikalingo streso.

    Svarbiausia žinoti iš pat pradžių: sėkmingas pervežimas neprasideda tada, kai atvažiuoja sunkvežimis, o tuomet, kai pradedate planuoti. Kiekvienas baldas, kiekviena dėžė turi savo istoriją ir reikalauja skirtingo požiūrio. Olandijos miestai dažnai būna statyti siaurais gatvėmis, o Lietuvoje dažnai tenka kelti daiktus į aukštus namus be lifto – šie ir kiti panašūs veiksniai lemia galutinę kainą ir trukmę. Šiame vadove aptarsime visus esminius aspektus: nuo daiktų surinkimo ir pakavimo iki dokumentų tvarkymo ir galutinio iškrovimo Lietuvoje.

    Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

    1. Kaip teisingai apskaičiuoti mano daiktų kiekį (m³) ir kodėl tai taip svarbu?

    Tai vienas svarbiausių klausimų, nuo kurio priklauso ne tik kaina, bet ir techninė galimybė atlikti pervežimą. Logistikoje naudojame kubinius metrus (m³) kaip pagrindinį matavimo vienetą. Dažnai klientai sako: „aš turiu vieną kambario daiktų“, tačiau vieno kambaro kiekis gali svyruoti nuo 5 iki 20 kubinių metrų. Vienas kambaris pilnas knygų ir baldų užims daugiau vietos nei tuščias.

    Kadangi aš dirbu šioje srityje jau daugiau kaip 20 metų, visada patariu atlikti „inventarizaciją“. Geriausias būdas – užsirašyti visus didelius daiktus: sofos, lovos, spintos, stalai, šaldytuvai, skalbimo mašinos. Tada pridėti mažesnius daiktus (dėžės). Paprasta taisyklė: standartinis perkeltinis krepšys arba dėžė (apie 50x40x40 cm) užima maždaug 0,08 m³. Jei turite 50 tokių dėžių, tai jau 4 kubiniai metrai.

    Kodėl tai svarbu? Jei klaidingai nurodote kiekį, gali atsitikti dvi situacijos. Pirmoji: atvažiuoja per didelis sunkvežimis, kuris negali įvažiuoti į gatvę arba jums tiesiog nereikia tiek vietos – tuokiu atveju mokate už nenaudojamą erdvę (tuščią važiuoklę). Antroji: atvažiuoja per mažas automobilis, ir dalis daiktų turi likti Olandijoje arba reikia kreiptis į papildomą transportą, kas gerokai brangiau. Tikslus apskaičiavimas leidžia mums parinkti idealų automobilį – ar tai bus 20 kubų sunkvežimis su uždaru kėbulu, ar 10-12 kubų sunkvežimis „vilkikas“ su priekaba.

    2. Kiek laiko trunka pervežimas nuo iškrovimo Olandijoje iki įkrovimo Lietuvoje?

    Dažnai klientai galvoja, kad tai yra klausimas kelioniės trukmės, tačiau logistikoje mes kalbame apie „terminą“. Atstumas tarp, tarkime, Amsterdamo ir Vilniaus yra apie 1600–1700 km. Sunkvežimis be stabdymų galėtų nuvažiuoti šį atstumą maždaug per 18–20 valandų, tačiau Europos Sąjungos darbo laiko apribojimai vairuotojams (tachografai) to neleidžia.

    Standartinis scenarijus atrodo taip: vairuotojas atvyksta pas jūsų Olandijoje nurodytu adresu. Iškrovimas (jei daiktai jau surinkti) gali trukti nuo 1 iki 4 valandų, priklausomai nuo aukšto, ar reikia kelti lifto, ar ne. Po to prasideda kelionė. Paprastai maršrutas eina per Vokietiją (A2, A3 autostrados) ir Lenkiją. Atsižvelgiant į poilsio laikas, kurį privalo atlikti vairuotojas, kelionė paprastai trunka 1,5 iki 2 dienų.

    Taigi, jei iškrovimas prasideda pirmadienį ryte Olandijoje, į Lietuvą daiktai gali atvykti antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Svarbu pažymėti, kad mes negalime garantuoti pristatymo konkretaus valandos be išankstinio suderinimo, nes yra daug veiksnių: užstatymai ant autostradų, meteorologinės sąlygos, muitinės kontrolė (nors reta, bet įvyksta) ir kitos techninės problemos. Visada rekomenduoju planuoti savo atvykimą į Lietuvą su 1–2 dienų atsarga, kad būtų laiko susitvarkyti be paskubos.

    3. Ar reikia mokėti PVM ir ar yra taikomi muitai?

    Šis klausimas labai dažnai kelia nerimą, tačiau gerosios naujienos yra tokios: kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narių šalys, perkant ir vežant asmeninius daiktus, muitai taikomi nėra. Tai vadinama „vidinės prekybos“ arba asmeninių daiktų perkėlimo reglamentu. Jūsų baldai, drabužiai, buitinė technika nėra prekės, skirtos pardavimui, todėl jų netenkina muitinės deklaravimo procedūros kaip importo prekių.

    Tačiau yra vienas svarbus niuansas susijęs su PVM (Pridėtinės vertės mokestis). Jei paslaugą teikia Olandijos įmonė, o paslauga yra materialioji (t. y. turtas fiziškai pervežiamas), PVM mokėjimo vieta paprastai nustatoma pagal paslaugos gavėjo (jūsų) buvimo vietą. Jeigu esate užsiregistravęs Lietuvoje kaip PVM mokėtojas, gali būti taikoma atvirkštinio apmokestinimo taisyklė (Reverse Charge). Jei esate privatus asmuo, pervežimo paslaugų teikėjas (mūsų įmonė) paprastai įtraukia PVM į sąskaitą pagal savo šalies arba paslaugos gavėjo šalies tarifus.

    Lietuvoje PVM tarifas yra 21 %. Visada patariu prieš pasirašant sutartį susitikti su buhalteriu arba paklausti pervežėjo apie galutinę sąskaitos sumą, ar ji jau yra su PVM. Mano patirtis rodo, kad skaidrus šis klausimas išvengia nesusipratimų apmokėjimo metu.

    4. Kaip reikia pakuoti daiktus: ar galiu tai daryti pats, ar geriau, kad tai padarytų profesionalai?

    Tai klausimas, kuriame aš visada stengiuosi būti objektyvus, bet kaip ekspertas aš turiu pasakyti tiesą: profesionalus pakavimas yra investicija į jūsų ramybę. Esu matęs tūkstančius dėžių. Klientas pats supakuoja, naudodamas senas „Lidl“ ar „Albert Heijn“ dėžes, kurios nėra pritaikytos laikyti 20 kg svorio. Kelionės metu, kai sunkvežimis važiuoja per baduoles Vokietijos autostradose, tokios dėžės susilpnėja, sprogsta, o jų turinys (pvz., lėkštės ar servizai) susilaužo.

    Profesionalai naudoja specialias, dvigubai sienelių storio kertines dėžes, kurios atlaiko didelį svorį ir smūgius. Be to, mes naudojame burbuliukų plėvelę, putų polistireną, specialias užpildas ir, svarbiausia, baldų apsauginę dangą su kempinėmis.

    Jei nuspręsite pakuoti patys, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus: 1. Nenaudokite per didelių dėžių. Jei įdėsite knygų į didelę dėžę, ją nebus įmanoma pakelti vienam žmogui. 2. Kiekviena dėžė turi būti užseklota (užklijuota) viršuje ir apačioje, o ne tik sulipdyta kampais. 3. Pažymėkite dėžes (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūžtantis“).

    Jei pasirinksite pilną paslaugą (su pakavimu), mūsų komanda atvyksta dieną anksčiau arba tą pačią dieną ryte su visomis medžiagomis. Mes surinkiame baldus (jei reikia), apjuosime juos, įpakuojame į dėžes viską mažą. Tai sutaupo daug laiko ir išvengia nereikalingo streso kelionės metu.

    5. Ką daryti, jei Olandijoje esantis butas yra aukštame pastate be lifto arba su siauru laiptinės koridoriumi?

    Tai klasikinis Olandijos (ypač Amsterdamo, Roterdamo, Utrechto senamiesčių) iššūkis. Olandų architektūra, ypač „grachtengordel“ (kanalų zonų) namuose, turi savitumų: siauri laiptai, aukštos pakopos, dažnai įrengti tik sraigtiniai laiptai viršutiniuose aukštuose.

    Prieš pradedant darbus, mums būtina žinoti apie šias aplinkybes. Jei laiptai yra per siauri standartiniam baldų vežimėliui, gali prireikti specialios technikos – keltuvų (kranų), kurie pakelia daiktus pro langus. Tai yra papildoma paslauga, kuri kainuoja, tačiau dažnai būtiną.

    Taip pat svarbu gatvės leidimas. Olandijoje griežtai reguliuojamas stovėjimas centre. Jei reikia statyti sunkvežimį ilgiau nei 20 minučių, dažnai reikia gauti vietos savivaldybės leidimą („ontheffing“) užimti vietą gatvėje. Mes, kaip patyrusi komanda, žinome, kaip tai padaryti, arba patariame klientui tai padaryti iš anksto. Jei to nepadarote, rizikuojate, kad sunkvežimis bus nuvarytas, o jums teks mokėti baudą ir laukti, kol vairuotojas rasi legalią vietą, kas gali užtrukti valandą ir daugiau.

    Visada rekomenduoju nufotografuoti laiptinę ir matuoti didžiausio baldo matmenis (pvz., sofos ilgis ir plotis, laiptų plotis ir aukštis pakopų ašyje). Tai leidžia mums ankstesniais etapais įsverti, ar reikės išmontuoti baldus arba ar įmanomas jų išvežimas.

    6. Ar mano daiktai yra draudžiami pervežimo metu?

    Draudimas yra būtinas, tačiau jis nėra automatiškas. Daugelis klientų klaidingai manosi, kad jei įmonė yra legali, tai viskas yra apdrausta. Ne. Transporto draudimas yra atskira sutarties dalis.

    Yra du pagrindiniai draudimo tipai: 1. Transporto draudimas (pagal CMR konvenciją). Jis apdraudžia vežėjo atsakomybę. Jei įvyksta avarija ar gaisras dėl vežėjo kaltės, draudimas padengia žalą. Tačiau standartinė CMR atsakomybė yra ribota (pvz., apie 8,33 SDR už kilogramą, kas yra gana maža suma). 2. Visapusiškas („All Risk“) turtų draudimas. Šis draudimas apima viską: nuo vairuotojo klaidų iki stichinių nelaimių, netgi jei dėžė nukrenta nešimo metu (jei tai buvo mūsų komandos kaltė).

    Mano patirtis rodo, kad verta pasirinkti visapusišką draudimą, ypač jei vežate brangius baldus, paveikslus, elektroniką ar brangias kolekcijas. Prieš draudžiant, būtina sudaryti daiktų inventorizaciją su apytikšme verte (pvz., „Samsung televizorius, 500 eurų“). Jei įvykį atsitiko, reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užpildyti žalos protokolą („protokolas apie žalą“). Be šio dokumento, draudimo kompanija atsisakys mokėti išmoką. Visada pasakykite mums apie ypatingai brangius daiktus prieš kelionę, kad galėtume įtraukti juos į draudimo polisą.

    7. Ar galima pervežti specialius daiktus: pianinus, motociklus, vynus ar dailės kūrinius?

    Taip, galima, tačiau tai reikalauja specialių priemonių ir gali būti apmokestinta kaip papildoma paslauga. Pianinas, ypač „uodegoninis“ pianinas, yra vienas sunkiausių iššūkių. Jis ne tik sunkus (gali svyruoti nuo 300 iki 500 kg), bet ir jautrus vibracijai bei temperatūros pokyčiams. Jo pervežimui naudojame specialias juostas, keltuvus, o kartais netgi atskirą mažesnį automobilį, kad būtų išvengta per didelių svyravimų dideliame sunkvežimyje.

    Motociklai ar dviračiai paprastai pervežami specialiuose stovuose, užfiksuojami ant rėmų, kad jie nejudėtų. Svarbu, kad motociklas būtų tuščias (benzinas bakas liktų kuo mažiau, dėl gaisrų saugumo).

    Dailės kūriniai (paveikslai, veidrodžiai) yra įpakuojami į specialias medines dėžes su kempinėmis („crate“). Jie niekada nepadėti ant grindų ar ant kitų daiktų be apsaugos. Jei turite brangių vynų kolekciją, reikia užtikrinti, kad temperatūra sunkvežimyje nevirštų tam tikros ribos (vasarą tai būna aktualu), nors standartiniai sunkvežimiai dažniausiai yra nešaldomi. Tokiu atveju gali prireikti šaldomo transporto.

    Visada praneškite apie šiuos daiktus iš anksto. Jei atvyksime su standartine komanda ir neturėsime pianino kilnojimo įrangos, teks perkelti datą, kas kainuoja laiką.

    8. Kas atsitinka, jei aš negaliu būti pristatymo metu Lietuvoje?

    Gyvenimas netikėtas, ir kartais atsitinka, kad skrydis užtrunka, arba verslo reikalai neleidžia būti pristatymo vietoje tuo metu, kai atvažiuoja sunkvežimis. Yra keletas sprendimų.

    Geriausias variantas – pasitikėjimas. Galite pavedį atstovą (giminaitį, draugą ar kaimyną), kuris pasirašytą perdavimo aktą ir nurodys, kur dėti dėžes. Svarbu, kad šis asmuo turėtų raktus nuo buto ar namo.

    Kitas variantas – mums palikti raktus. Tačiau čia yra atsakomybės klausimas. Mes, kaip profesionali įmonė, galime priimti raktus, atidaryti duris, iškrauti daiktus, užrakinti ir raktus padėti į saugią vietą (pvz., pašto dėžutę arba perduoti kaimynui). Tačiau rekomenduojama, kad bent pabaigoje kas nors būtų pasiruošęs priimti daiktus, kad patikrintų, ar nėra aiškios žalos (sulaužytas baldas, drėgmė). Jei nieko nėra, vairuotojas gali palikti daiktus ir išvykti, o vėliau jums atsiųsti nuotraukas ar pasirašytą aktą elektroniniu būdu. Visada aptarkime šią galimybę iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų.

    9. Kaip susitvarkyti su atliekomis (pakavimo medžiagomis) po iškrovimo?

    Tai dažnai užmirštamas detalės, tačiau po iškrovimo lieka daug šiukšlių: pjaustomos dėžės, plėvelės, lipdukai, kempinės. Jei pervežimą atliekame su pilnu pakavimu, mes paprastai į kainą įtraukiame ir atliekų išvežimą.

    Procedūra paprasta: iškrovus daiktus, mes surinkame visas tuščias dėžes, suskleidžime jas ir įkeliamo atgal į sunkvežimį (jei ten yra vietos) arba į atskirą automobilį, jei jų yra labai daug. Tada jas nugabename į perdirbimo centrą.

    Jei pakavote patys, tuomet atliekų išvežimas gali būti nepriklauso. Tokiu atveju turite susirūpinti patys.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.