perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Olandiją:
Keleivius vežame į Olandiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Olandija kaina nuo 120€
Olandija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Olandiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Olandiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
baldų pervežimas iš Klaipėdos į Soest nėra tas dalykas, kurį galima užrašyti vienu sakiniu: „atvažiuosim, įkelsim, nuvešim“. Maršrutas per Lenkiją, Vokietiją ir Nyderlandus dažnai atrodo paprastas tik žemėlapyje. Realiai reikia žinoti, kiek baldų turite, ar liftas veikia, ar Soest gatvėje tilps 7,5 t krovininė mašina, ar reikės mažesnio furgono. Per 20+ metų mačiau, kaip tvarkingai supakuota vitrina atkeliauja be įbrėžimo, ir kaip „tik spintelė“ virsta trijų valandų galvos skausmu.
Čia prasideda ta dalis, kurią klientai dažniausiai nori praleisti, bet negalima. Reikia nufotografuoti baldus, apytiksliai įvertinti kubatūrą, pasakyti, ar yra dėžės, čiužiniai, stiklas, pianinas, antikvarinė komoda ar IKEA tipo baldai, kuriuos geriau išardyti. Kaina dažniausiai sukasi apie 1 100–1 900 EUR, bet ji gali šokti, jei Klaipėdoje reikia lipti į 4 aukštą be lifto, o Soest laukia siaura senamiesčio gatvė.
Normalus orientyras būtų apie 1 200–1 800 EUR, jei kalbam apie standartinį buto ar namo krovinį. Jei turite 8–12 m³ baldų, dėžių, čiužinių ir porą stiklinių elementų, kaina dažniausiai būna viduryje. Jei reikia dviejų žmonių pakrovimo, išardymo, apsauginių apklotų ir pristatymo iki kambario, tada jau nebe „tik transportas“. Blogiausia, kai klientas sako „nedaug daiktų“, o atvažiavus reikia krauti seną spintą, kuri sunkesnė už mano nuotaiką pirmadienį.
Nes pasiūlymai atrodo vienodi tik popieriuje, o realybėje skiriasi viskas. Vienas vežėjas skaičiuoja tik kelionę, kitas įdeda pakrovimo komandą, kitas dar draudimą, pakavimo medžiagas ir rezervuotą vietą mašinoje. (Tiksliau – ne tik kubatūra, o ir prieiga, aukštas, atstumas iki durų.) Pigesnis variantas ne visada blogas, bet jei niekas neatsako į telefoną dvi dienas, tai jau signalas. Tarptautiniuose pervežimuose kaina be detalių yra tik spėlionė.
Priklauso, ką vadinate mikroautobusu. Mažas furgonas su 10–12 m³ telpa teoriškai, bet praktiškai baldai nėra vanduo, jų nepripilsi iki lubų. Sofa, stalas, čiužinys, spinta, dėžės ir kėdės sudeda savo formas, o tarpai vis tiek lieka. Jei baldų daug, geriau žiūrėti į didesnį furgoną arba mažą krovininį automobilį. Esu matęs, kaip „tilps tikrai“ virsta tuo, kad pusė daiktų lieka kieme, o vairuotojas keikia geometriją.
Paprastai tai reiškia, kad komanda pakrauna Klaipėdoje prie durų ir iškrauna Soest prie durų. Bet čia reikia pasitiksinti, ar įeina nešimas į butą, ar tik iki mašinos. Kai kuriuose pasiūlymuose „door to door“ gražiai skamba, o realiai reiškia „iki mašinos abiejuose galuose“. Todėl prieš sutariant reikia parašyti tiesiai: 3 aukštas, lifto nėra, spintą nešti 40 metrų nuo įvažiavimo, Soest siaura gatvė. Tada mažiau ginčų.
Galima, ir dažnai taip daroma, tik tada grafikas tampa mažiau „aš noriu pirmadienį ryte“. Jei jūsų baldai dalinai užpildo mašiną, kaina gali būti mažesnė, bet pristatymas gali būti derinamas su kitais klientais. Pavyzdžiui, viena dalis važiuoja į Osnabriuką, kita į Arnhem, tada Soest. Tai normalu, bet ne visiems tinka. Jei jums reikia tiksliai trečiadienį iki 10 valandos, geriau rinktis atskirą reisą arba aiškiai pasakyti, kad terminas griežtas.
Sąžiningas variantas dažniausiai būna dalinis avansas ir likutis prieš iškrovimą arba po patikrinimo. Vežėjui reikia užtikrintumo, nes jis rezervuoja mašiną, degalus, komandą, laiką. Bet jei prašo 100% į priekį į kažkokią neaiškią sąskaitą ir dar spaudžia „greitai, kol vietos yra“, aš būčiau atsargesnis. Normalu paprašyti įmonės duomenų, transporto aprašymo, sąlygų. Pervežimuose pasitikėjimas gerai, popierius geriau.
Jeigu viskas susidėlioja gražiai, realiai nuo 2 iki 4 dienų. Klaipėda–Lenkija–Vokietija–Soest nėra kažkokia kosminė distancija, bet eismas, sienų tikrinimai, vairuotojo darbo laikas ir iškrovimo langai daro savo. Kartais mašina išvažiuoja vakare ir trečią dieną jau būna Nyderlanduose. Kartais dėl kito krovinio, spūsčių prie Berlyno ar vėluojančio pakrovimo Soest pasiekiamas ketvirtą dieną. Todėl „tiksliai antradienį“ geriau tarti atsargiai.
Priklauso, kur tiksliai. Uosto zonoje, sandėliuose ar prie konteinerių terminalų dažnai reikia išankstinio pranešimo, leidimo įvažiuoti, kartais apsaugos patikrinimo. Jei baldai yra privačiame name prie Girulių ar Sendvario, viskas paprasčiau. Bet jei reikia įvažiuoti į saugomą teritoriją, vairuotojui reikia dokumentų, telefono, kontakto asmeniu. Esu matęs, kaip mašina stovi prie vartų, o klientas tuo metu ieško, kas turi atrakinti. Tokios smulkmenos kainuoja laiką.
Dažniausiai taip, ypač jei spintos aukštos arba sunkios. Nuėmus dureles, sumažėja svoris, mažesnė rizika, kad vyriai išsiraus, ir lengviau nešti per duris. Bet reikia dėžutę su varžtais priklijuoti prie spintos arba įdėti į aiškiai pažymėtą maišelį. Ne kartą mačiau, kaip baldai gražiai atkeliauja, o montuotojas Soest žiūri į spintą kaip į galvosūkį be detalių. Geriau 10 minučių tvarkos nei 2 valandos nervų.
Stiklą reikia vertinti kaip elementą, kuris ieško progos pasirodyti charakterį. Vitrinas geriau apvynioti minkšta plėvele, kampams uždėti apsaugą, stiklą papildomai užklijuoti kryžmai, kad net įskilęs nelėktų į šipulius. Jei vitrina sena, su trapiais rėmais, reikia sakyti tiesiai, kad tai ne nauja IKEA lentyna. Kartais geriau vežti stovint, kartais gulint, bet tai turi spręsti žmonės, kurie mato baldą, o ne spėja pagal nuotrauką.
Vežama, tik tada kaina ir laikas keičiasi. Senas namas Klaipėdoje ar Soest gali turėti siaurus laiptus, žemus palanges, duris, kurios „kažkada buvo platesnės“, ir grindis, kurios girgžda kaip laivo denis. Jei nėra lifto ir reikia nešti 80 kg spintą per tris aukštus, reikia daugiau žmonių arba specialių diržų. Nesąžininga būtų žadėti tą pačią kainą kaip su liftu. Čia ne biuro kėdės nuo durų iki mašinos.
Pirmiausia nereikia meluoti sau, kad „kažkaip pralįs“. Reikia žiūrėti gatvę žemėlapyje, paklausti kaimynų, ar ten pravažiuoja šiukšliavežė, ir pasakyti vežėjui apie automobilius abiejose pusėse. Kartais 7,5 t mašina tikrai nepralenda arba negali patogiai pastoti. Tada naudojamas mažesnis furgonas, dalinis perkrovimas arba iškrovimas šalia, jei atstumas trumpas. Esu matęs situaciją, kur mašina stovėjo 300 metrų nuo namo, o spintos kelionė tęsėsi pėsčiomis.
Jei baldai yra asmeniniai, naudoti, be komercinio pardavimo, paprastai ES viduje muitinės deklaracijos nereikia. Vežama pagal CMR, sąrašą, kartais inventorizaciją. Bet jei vežate naujus baldus prekybai, didelę partiją dėžių su pardavimo dokumentais arba daiktus, kurie atrodo kaip komercinis krovinys, situacija kitokia. Tada geriau turėti sąskaitas, pirkimo įrodymus, aiškų aprašymą. Muitinė ne visada tikrina, bet kai tikrina, popieriai labai gelbėja.
Ne visada esu tikras, kad niekas netikrina, nes tikrina, tik rečiau nei anksčiau. Lenkijoje ar Vokietijoje gali sustabdyti transporto kontrolei, patikrinti dokumentus, krovinio pobūdį, vairuotojo laiką. Baldams tai dažniausiai nėra drama, jei yra CMR, adresai, kontaktai. Problema prasideda tada, kai klientas sako „vežam porą dėžių“, o mašinoje yra 30 dėžių naujų baldų prekybai. Tada jau nebe paprastas asmeninis persikraustymas.
Augalus kartais galima, bet žiemą rizika didelė, o kai kurios augalų rūšys turi papildomus reikalavimus. Dažus, tirpiklius, dujų balionus, aerozolius ir pavojingas medžiagas dažniausiai geriau neimti į bendrą krovinį. Buitinė chemija mažais kiekiais dar įmanoma, bet reikia saugiai supakuoti, kad nepiltų ant baldų. Esu matęs, kaip prastai uždarytas indas sugadino ne savo dėžę, o svetimą sofą. Tai būna labai nemalonūs pokalbiai.
Dažniausiai logiškas kelias būtų Klaipėda–Kaunas arba Vilnius–Varšuva–Poznanė–Berlynas–Hannoveris/Dortmundas–Soest. Kartais vairuotojai renkasi kitą trasą dėl spūsčių, darbo laiko ar kito iškrovimo. Per Nyderlandus čia nevažiuosite giliai, nes Soest yra Vokietijoje, Šiaurės Reine-Vestfalijoje. Jei kas nors žada „per Olandiją“ kaip pagrindinį kelią, greičiausiai painioja miestus. Bet maršrutas visada gali keistis dėl realaus eismo.
Žiemą gali, ypač sniego, plikledžio ar avarijų metu. Vokietijos autobanai nėra pasaka, kur visi važiuoja kaip laikrodžiai. Sunkvežimių zonos, remontai, eismo valdymas, oro sąlygos – viskas daro įtaką. Baldams svarbu ne tik greitis, bet ir šiluma bei apsauga nuo drėgmės. Jei vitrina ar medinis stalas keliauja šaltyje, reikia geros pakuotės. Kartais geriau praleisti kelias valandas saugiai nei spausti grafiką ir atsivežti įbrėžimų.
CMR yra tarptautinio krovinių vežimo dokumentas, net jei vežate asmeninius baldus. Jame būna siuntėjo, gavėjo, adreso, krovinio aprašymo, vietų skaičiaus informacija. Tai nėra pirkimo čekis, bet tai yra dokumentas, kad krovinys buvo perduotas vežėjui. Praktiškai CMR labai padeda, kai reikia fiksuoti pastabas apie pakuotę ar pažeidimus. Jei vežėjas sako „dokumentai nereikalingi, mes juk savo tarp žmonių“, aš jau kelčiau antakį.
Mano nuomone, taip, bent bazinis krovinio draudimas arba aiški atsakomybės sąlyga. Baldai keliauja toli, kelis kartus judinami, lipami laiptais, statomi sandėlyje. Net geri vežėjai negali pažadėti, kad niekada nieko neatsitiks. Draudimas nereiškia, kad bus lengva gauti pinigus už kiekvieną įbrėžimą, bet be jo ginčas tampa dar sunkesnis. Jei baldai seni, vertingi ar sentimentalūs, apie draudimą reikia kalbėti prieš, ne po.
Padeda labai, ypač jei baldai jau turi įbrėžimų, сколų ar senų pažeidimų. Nuotraukos nėra paranoja, tai paprasta apsauga abiem pusėm. Fotografuokite kampus, stiklus, dureles, paviršių, etiketes. Jei Soest atvykus randamas naujas įskilimas, bus aiškiau, ar jis atsirado kelionės metu. Kartais klientai pyksta, kad vairuotojas fotografuoja, bet po savaitės tie patys klientai dėkoja, kai nuotraukos išgelbsti ginčą.
Tada prasideda laikas ir pinigai. Vairuotojas negali palikti baldų lauke be sutikimo, ypač jei oro sąlygos blogos arba rajonas nepatikimas. Gali tekti laukti, derinti papildomą vizitą arba vežti krovinį į saugojimo vietą. Papildomas pristatymas kainuoja, nes tai jau atskiras maršrutas. Esu matęs, kad žmogus tiesiog pamiršo, jog laukia baldų. Skamba juokingai, kol nesėdi mašinoje su sofa ir nežinai, kur ją dėti.
Galima, jei taip sutarta iš anksto. Daug paprasčiau iškrauti į garažą, sandėliuką ar prieangį nei nešioti baldus per siaurus laiptus į antrą aukštą. Bet sąlygą reikia parašyti aiškiai: iškrovimas į garažą, ne į gyvenamąsias patalpas. Jei po to klientas sako „bet mes norėjome svetainėje“, prasideda nemalonus pokalbis. Geriau prieš reisą turėti vieną konkretų sakinį nei penkis skirtingus lūkesčius.
Įmanomas, bet tai nebūtinai tas pats vežėjas, kuris atveš baldus. Dauguma tarptautinių pervežėjų gali išardyti ir vėl sustatyti paprastus baldus, jei turi įrankius ir laiko. Sudėtingesnis montavimas, virtuvės, spintos sistema ar brangūs dizainerio baldai – čia jau dažniausiai reikia specialisto Soest. Aš visada rekomenduoju montavimą tarti atskirai. Vežėjas nėra būtinai baldininkas, nors kai kurie moka daugiau, nei tikėtumėtės.
Pirmiausia nieko neišmesti, nufotografuoti, surinkti visas dalis ir peržiūrėti CMR pastabas. Jei spinta buvo sena, silpnais varžtais arba išdrožta, ji gali subyrėti ne nuo vežimo, o nuo savo amžiaus. Jei matyti aiškus smūgio pėdsakai, tada reikalinga pretenzija vežėjui. Realybėje ne viskas atlyginama, ypač jei pažeidimas atsirado dėl netinkamo paruošimo. Todėl prieš kelionę silpnus baldus reikia sutvirtinti, o ne manyti, kad „kažkaip atlaikys“.
Normalus vežėjas klausia detalių: aukštas, liftas, kubatūra, prieiga, pakavimo būdas, kontaktai abiejuose galuose. Jis neduoda magiškos kainos po vieno žodžio „baldai“. Jis gali pasakyti, kas įeina į kainą, kas ne, kokios rizikos. Blogesnės įmonės mėgsta gražius pažadus, bet neprisiima atsakomybės. Jei bendraujant jaučiate, kad viskas „čiota bus“, geriau paieškoti kitur. Pervežimuose ramus konkretumas vertingesnis už gražų balsą.
Ne visada. Pats pigiausias variantas gali būti geras, jei tai tiesiog laisva vieta mašinoje ir aiškios sąlygos. Bet jei kaina per maža, kažkur bus kompromisas: vėliau surinks krovinį, naudos mažiau apsaugos, atidės terminą arba bendraus neryškiai. Baldai nėra statybinės trinkelės, juos reikia saugoti. Aš geriau moku šiek tiek daugiau už normalų pakrovimą ir atsakymus į telefoną nei ieškau pigiausio žmogaus, kuris dingsta iki pirmadienio.
Pakavimas šiame maršrute nėra tik „uždengti pledu“. Reikia galvoti apie drėgmę, temperatūrą, ilgą stabdymą, kelis krovinius vienoje mašinoje. Mediniai baldai, lakuoti paviršiai, stiklas, čiužiniai ir dėžės turi keliauti skirtingai. Jei Soest laukia senas namas su siauru įėjimu, pakrovimas Klaipėdoje turi būti suplanuotas taip, kad pirmiausia išvažiuotų tie daiktai, kuriuos reikės iškrauti paskutinius. Taip, tai irgi galvosūkis.
Geriausias pakavimas yra nuobodus: apklotai, oro plėvelė, kampų apsauga, dėžės, lipni juosta, etiketės. Skamba paprastai, bet būtent tai gelbsti. Stalai ir kėdės turi būti apsaugoti nuo braižymo, čiužiniai nuo drėgmės, stiklai nuo vibracijos. Jei baldai dedami kartu su sunkiomis dėžėmis, reikia atskirti minkštais sluoksniais. Kartais klientai nori taupyti pakuotę, bet po to taupymas kainuoja brangiau. Pakavimas nėra dekoracija, tai draudimas be popieriaus.
Jei baldas didelis, aukštas arba turi trapių dalių, geriau išardyti. Spintos, lovos, dideli stalai, lentynų sistemos dažniausiai keliauja saugiau išardyti. Bet svarbu, kad detalės būtų sunumeruotos arba bent jau sudėtos į vieną vietą. Esu matęs, kaip varžtai keliauja atskirame maišelyje, o baldas Soest surenkamas be jų. (Gerai, ne visada be visų, bet vienas maišelis dingsta dažniau, nei norėtųsi.) Jei išardyti negalite, pasakykite tai iš anksto.
Galima, bet aš to nedaryčiau, ypač tokiu maršrutu. Čiužinys be dėžės greitai sugauna dulkes, drėgmę, kvapus, o kraunant jį lengva perlenkti arba subadyti. Geriausia naudoti čiužinio dėžę arba bent storą apsauginę plėvelę. Jei čiužinys brangus, ortopedinis ar tiesiog labai mylimas, apsauga privaloma. Kai kurie vežėjai sako, kad „nieko nebus“, ir dažniausiai nieko nebūna. Bet tas vienas kartas būna labai nemalonus.
Medinius baldus reikia apsaugoti ne tik nuo lietaus pakrovimo metu, bet ir nuo kondensato. Kelionė per kelias šalis reiškia temperatūrų skirtumus, naktinį stovėjimą, drėgną orą. Apvynioti tiesiai į plėvelę ne visada gerai, nes drėgmė gali likti viduje. Geriau naudoti kvėpuojančius apklotus, o plėvelę dėti kaip papildomą sluoksnį ten, kur reikia. Jei baldas senas ir lakas jau pavargęs, net sausas transportas gali palikti žymių.
Verta, tik jas reikia svorio požiūriu daryti protingas. Knygų dėžė, kuri sveria 35 kg, yra ne dėžė, o treniruoklis su popieriumi viduje. Mažesnės dėžės lengviau nešiojamos, mažiau plyšta, geriau kraunasi tarp baldų. Ant dėžių reikia rašyti, kas viduje ir kuriai patalpai Soest jos skirtos. Jei visos dėžės pažymėtos „stuff“, montuotojas ar gavėjas bus labai laimingas, tik ne ta linksmojo tipo laime.
Juos reikia pažymėti ir nufotografuoti prieš pakrovimą. Senas įbrėžimas nėra problema, problema prasideda tada, kai po kelionės neaišku, ar jis buvo senas, ar atsirado naujas. Geriausia sudaryti trumpą sąrašą: vitrina – įbrėžimas viršuje dešinėje, stalas – kampas jau pažeistas. Tai atrodo biurokratiška, bet realybėje gelbsti. Pervežimuose emocijos ateina tada, kai baldas jau stovi svetainėje, o ginčas prasideda nuo nuotraukų.
Galima, jei viskas suplanuota. Dalinis gabenimas tinka, kai nėra didelio krovinio arba norima sutaupyti. Bet tada reikia suprasti, kad terminai labiau priklausys nuo bendro maršruto. Vienas reisas gali būti greitesnis, bet brangesnis. Dalinis – pigesnis, bet ne visada toks lankstus. Jei išvežate butą palaipsniui, geriau iš karto sudėlioti grafiką: pirmos dėžės, tada baldai, paskui smulkmenos. Kitaip viskas virsta chaosu su telefono žinutėmis.
Dokumentai šiame maršrute nėra sudėtingi, bet jie turi būti tvarkingi. CMR, kontaktai, adresai, krovinio aprašymas, kartais inventorizacijos sąrašas. Jei vežate asmeninius baldus, daug ko nereikia, bet popierinis pėdsakas visada naudingas. Ypač tada, kai kažkas vėluoja, kažkas pamiršta durų kodą arba Soest kaimynas bando aiškinti, kad „čia ne tas namas“.
Dažniausiai reikia CMR, siuntėjo ir gavėjo kontaktų, tikslių adresų, krovinio aprašymo. Jei baldai naudoti, asmeniniai, be prekybos tikslo, papildomų muitinės dokumentų paprastai nereikia. Bet pravartu turėti pirkimo dokumentus brangiems daiktams arba nuotraukas, jei baldai vertingi. Jei vežate į nuomą, studentų apgyvendinimą ar įmonės patalpas, gali prireikti papildomo aprašymo. Dokumentai nėra dėl grožio, jie taupo laiką, kai viskasstringa.
Taip, bent apytikslę vertę. Tai nereiškia, kad reikia deklaruoti kiekvieną kėdę iki euro, bet jei vežate antikvarinę spintą, dizainerio stalą ar brangią vitriną, vežėjas turi žinoti. Nuo vertės priklauso draudimo klausimai, pakavimo atsakomybė, kartais transporto pasirinkimas. Jei sakote „senas stalas“, o jis vertas 3 000 EUR, tai jau ne tas pats. Geriau nepatogus pokalbis prieš kelionę nei labai nepatogus po pažeidimo.
Geriausia tarti langą, ne konkrečią minutę. Pavyzdžiui, rytas arba popietė, darbo diena, kai kas nors būna vietoje. Tarptautiniame transporte visada gali būti vėlavimų dėl eismo, krovinių, vairuotojo laiko. Jei Soest reikia tiksliai 8:00, tai reikia derinti atskirai ir dažniausiai mokėti daugiau. Praktiškai geriausia būti lanksčiam tą dieną. Ne visada malonu, bet taip mažiau streso visiems.
Galima klausti, bet negalima manyti, kad viskas persitvarkys be pasekmių. Mašina jau suplanuota, galbūt joje yra kitų krovinių, vairuotojas turi grafiką. Jei keičiate datą dėl savo priežasčių, gali atsirasti papildomas mokestis arba naujas terminas už kelių dienų. Jei keičiate dėl objektyvios priežasties, pavyzdžiui, Soest durys neatidarytos, tada reikia kalbėtis žmogiškai. Bet vėlyvi pakeitimai tarptautiniuose pervežimuose niekada nėra maloni tema.
Liftukas yra hidraulinė platforma automobilio gale, kuri leidžia nuleisti sunkius baldus iki žemės. Tai labai pravartu, jei nėra rampos arba baldai sunkūs. Bet liftukas nereiškia, kad baldai patys nueis į kambarį. Juos vis tiek reikia nešti, sukti, saugoti kampus. Jei Soest yra aukštas slenkstis, laiptai ar siauras koridorius, liftukas padeda tik iki žemės lygio. Todėl prieiga vis tiek lieka svarbiausia detalė.
Turi, jei krovinys nesutampa su tuo, kas buvo sutarta, arba kelia riziką. Pavyzdžiui, sakėte 6 m³, o atvažiavus 14 m³. Arba sakėte „tik baldai“, o yra statybinės atliekos, dažai, nešvarūs čiužiniai. Vežėjas gali atsisakyti, nes jis atsako už mašiną, kitus krovinius, terminus. Tai nepatogu, bet sąžininga. Blogiausia, kai klientas bando įstumti viską jėga, nes „na jau dabar tai vežkit“. Ne, taip neveikia.
baldų pervežimas iš Klaipėdos į Soest bus sėkmingas tada, kai detalių nebus palikta „kaip nors“. Susitvarkykite pakavimą, prieigą, dokumentus, kontaktus ir lūkesčius dėl kainos. Jei baldai seni, trapūs ar vertingi, sakykite tai iš anksto. Jei lyginate maršrutus į Uden, Woerden ar Wageningen, matysite, kad principas tas pats: kuo daugiau tiesos prieš reisą, tuo mažiau staigmenų Soest.