Baldų ir daiktų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos: Kas nuties toliau nei žemėlapis?

Sveiki, draugai. Štai jau dvidešimt metų, kaip man tenka šerti ratus ir varyti keliukus tarp Lietuvos ir Olandijos. Per tą laiką mačiau viską – nuo tų, kurie pervežia vieną mažą dėžutę su suvenyrais, iki didžiulių verslo klientų, kurie perkelia visus biurus iš Amsterdamo ar Roterdamo į Vilnių. Rinka pasikeitė, kainos šokteli, degalai brsta, bet vienas dalykas lieka tas pats – žmonės visada bijo, kad jų brangūs daiktai pakels dingsta ar bus sugadinti. Šiandien noriu su jumis papasakoti tiesiogiai, be jokios tos vadinamosios „korporatyvinės šlamšto kalbos“, kaip tiksliai vyksta baldų ir daiktų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos, ką reikia žinoti, kad neperviršyti biudžeto ir kaip išvengti tų pačių klaidų, kurių aš turičiau nebebeprisiminti.

Olandija yra arti, geografiškai tai tik šuolis per Vokietiją, bet logistiškai tai visai kita istorija. Jei manote, kad pakvietėte kurjerį ir jis rytą jau čia, tai giliai klystate. Čia susidaro kompleksinės grandinės: surinkimas, pakavimas, muitinė (nors tai ir ES, bet formalumų visada yra), ir vėliau tas ilgas kelias per „autobanus“ Vokietijoje. Esu matęs, kaip žmonės, norėdami sutaupyti 50 eurų, pasikrauna savo „BMW“ X5 balkono baldus ir paskui verčia juos išmesti ant kelio ties Kaunu, nes nesilaikė. Tad, jei planuojate grįžti namo ar tiesiog perkate baldų iš „Marktplaats“, skaitykite toliau – aš jums išdėliosiu visą procesą ant lentynos.

Kaina ir organizavimo smulkmenos

Kiek tiksliai gali kainuoti toks pervežimas, jei aš turiu tik 3–4 m³ daiktų?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip ir ne vieno kainos lentelėje, bet bandysiu nubrėžti ribas. Jei turite tik keletą krovinių dėžių arba mažą spintą, tai paprasčiausiai neapsimoka kviesti pilnos 3,5 tonos sunkvežimio. Mes dažnai tokius užsakymus jungiame – tai vadinama daliniu kroviniu (angliškai „part load“). Tokiu atveju baldų ir daiktų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos kainuos maždaug nuo 150 iki 300 eurų, priklausomai nuo to, kiek sunku isigabenu daiktus iš Jūsų buto (ar yra liftas, ar reikia nešti penktu aukštu laiptais). Tačiau jei kalbame apie didesnį kiekį, tarkime, 10–15 kubinių metrų, kainos šoka link 600–800 eurų. Visada verta klausti apie „mėnesio įkrovas“ – kai mes susirenka keletą klientų viename mieste ir važiuojame pilnu reisu, tai atėja Jums pigiau.

Kiek laiko užtrunka tas kelias? Mano draugas sakė, kad važiuoja 12 valandų.

Jūsų draugas greičiausiai vairavo lenktyninėse arba sapnavo. Paprastas vairuotojas, kuris laikosi poilsio režimo (tachografas), šį atstumą nuo, tarkime, Eindhoveno iki Vilniaus, įveikia maždaug per 18–20 valandų važiavimo grynojo laiko. Bet čia ne viskas. Prie savaitgalio arba prieš šventes Vokietijos automagistralėse (ypač A2 ruože) susidaro tokios spūstys, kad sėdi po valandą vietoje. Be to, reikia įskaityti laiką pakrovimui Olandijoje ir iškrovimui Lietuvoje. Taigi, realiausiai planuokite, kad nuo to momento, kai mes pasiimame Jūsų daiktus, iki jų atvykimo į Jūsų namus Lietuvoje, praeina 2–3 dienos. Mes neįsivaizduojame važiuoti be sustojimų, nes pavargęs vairuotojas – tai pavojus kelyje, o mums daiktai reikia sveikus.

Ar verta rinktis pačiam brangiausią firmą, ar tarp vidutiniųjų taip pat galima rasti gerą?

Žinoma, kaina nebūtinai garantuoja kokybę, aš tai galiu pasakyti kaip žmogus, kuris mačiau ir „prabangius“ firmų vairuotojus gėrinčius vandenį ant kelio, ir smulkių pervežėjų, dirbančių idealiai. Tačiau čia svarbu žiūrėti ne į logotipą, o į draudimą ir sutartį. Jei kas nors siūlo kainą, kuri yra dvigubai mažesnė nei rinkos vidurkis, galėkite pasidaryti, kad jis nebus draustas. Jei baldų ir daiktų pervežimas į Lietuvą iš Olandijos kainuoja kaip du bilietai į koncertą, tai kažkas čia ne taip. Geriausia rasti vidutinį variantą – firma, kuri turi savo techniką, ne nuomoja jos „per dieną“, ir kurioje vairuotojai dirba ilgiau nei mėnesį. Tuomet žinote, kad jie nešvaistys Jūsų laiko ir nesugadins sofa, įsileisdami ją į liftą per jėgą.

Pakavimas ir saugumas – kaip išvengti suirimo

Aš nupirkau brangų „Design House“ šoninį staliuką – ar jį reikia kaip nors ypatingai supakuoti?

Absoliučiai taip. Olandijoje dažnai perkama tokia „plokščia“ baldų furnitūra, kurią vėliau reikia surinkti, bet jei tai jau surinktas staliukas su stiklu, jis yra pačių trapiausias dalykas mūsų vairuotojo furgone. Stiklas turi būti padengtas specialia stiklo plėvele, o tada užpakuotas į storą putų polistireną (poreksą) ir užlanguotas storu gofruotu kartonu. Aš asmeniškai visada sakau vairuotojams: „jei stalo kampas gali perbraižyti sieną, jis turi būti apdėtas tris kartus“. Negailėkite popieriaus – geriau jį nupirkti Olandijos „Action“ ar „Hornbach“ sandėliuose už kelis eurus, nei vėliau liūdėti sugadinto interjero.

Ar galiu padėti daiktus į dėžes be jokio tvarkos, ar tai problema?

Problema ne ta, kad mes nepajėgsime susitvarkyti, o ta, kad tokiu būdu Jūs pats sužalosite savo daiktus. Įsivaizduokite: dedate porceliano lėkštes virš sunkių knygų, o po to furgonas užsuka posūkyje. Kas nutiks? Lėkštės taps trupiniais. Mes visada patariame daryti „kolekcijų“ principu – viską iš virtuvės į vieną dėžę (knygas ne!), viską iš miegamojo į kitą. Be to, dėžės turi būti užklijuotos, o ne tik sulipdytos kampais. Buvo atvejų, kai atidarius duris furgone, dėžės išsilydo kaip kortos, ir vaizdas buvo liūdnas. Tvarka dėžėse tai pusė sėkmės saugiam baldų ir daiktų pervežimui į Lietuvą iš Olandijos.

Ar reikia išmontuoti lovas ir spintas, ar jas galima vežti surinktas?

Tai priklauso nuo to, kokia Jūsų spinta. Jei tai senoji, tarybinė „siena“, kuri sveria toną, ją geriau palikti surinktą, tik uždengiant fasadus, nes ją išmontuoti be specialių įrankių – tiesiog naktinis maras. Bet jei tai moderni IKEA spinta su stiklinėmis durimis, ją būtina išmontuoti. Pirmiausia, stiklas sugeda antraip. Antra, jei spinta neįeina pro duris ar į liftą, mes prarandame valandas lauke bandydami ją įmeigti. Mūsų komanda dažnai veža su savimi elektrinius atsuktuvas, tai ne problema, bet reikia apie tai pasakyti iš anksto. Nėra nieko blogiau, nei atvykti ir sužinoti, kad klientas tikėjosi, kad spinta „kažkaip praeis“ pro 80 cm pločio koridorių.

Biurokratija ir papildomos paslaugos

Mano draugas sako, kad reikia mokėti PVM arba muitus, ar tai tiesa?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, tai judant asmeniniais daiktais (pervykstant gyventi ar grįžtant į tėvynę), jokių muitų mokėti nereikia. Tai vadinamas „perkėlimo režimas“. Tačiau čia yra vienas „bet“. Jei pervežame naujus daiktus, kurie turi prekių ženklus ir atrodo, kad juos planuojate prekiauti (pavyzdžiui, 10 vienodų kompiuterių ar 5 naujos sekcijos su etiketėmis), muitinės pareigūnas gali susidomėti. Tuo atveju gali tekti mokėti PVM arba įrodyti, kad tai ne prekybai. Todėl, jei perkate naujus baldus Olandijoje, išsaugokite pirkimo čekius – jie gali praversti, jei keliuose sustos pareigūnai ir paklaus, iš kur tie daiktai.

Ar galite padėti su išsiregistravimu iš buto Olandijoje, jei aš jau išvykęs?

Taip, tai darome gan dažnai. Yra daug situacijų, kai žmonės skuba į Lietuvą dėl darbo ar šeimos reikalų, o butą palieka tuščią. Mes sutvarkome su savininku ar agentu, atvažiuojame su meistrų komanda, išnešame viską, išvalome (jei užsakote šią paslaugą) ir uždaryname duris raktą perduodami paštu arba agentui. Vienintelis dalykas, kurio reikia griežtai laikytis – visi turtiniai reikalai turi būti išspręsti iš anksto. Negali būti taip, kad mes atvykstate, o olandas neišleidžia mus iš buto, nes nebuvo sumokėta paskutinė įmoka už vandens sąskaitą. Geriau susitarti dėl „power of attorney“ (galios rašto), jei norite, kad mes viską už Jus atliktume be Jūsų buvimo vietoje.

O jei aš noriu, kad daiktai būtų pristatyti ne į duris, o į sandėlį Vilniuje?

Nėra jokios problemos. Mes dažnai dirbame ir su verslo klientais, ir su privatiais asmenimis, kurie dar neturi galutinio gyvenamosios vietos adreso. Galite nurodyti bet kurį adresą – būtų tai sandėlyvėja, draugo namai ar darbo vieta. Svarbiausia, kad prieigos vieta būtų lengvai pasiekiama sunkvežimiui. Jei sandėlis yra senoje gamykloje, kur vairuotojui reikia šokdytis po duobėmis, tai gali kainuoti papildomai laiko, o kartais ir pinigų, jei reikės iškrovinti rankomis toliau nei 20 metrų nuo mašinos. Visada patikrinkite, ar nurodytas adresas turi vairuotojui įvažiavimą (tiek Vilniuje, tiep Kaune ar Klaipėdoje senamiestyje tai būna opu problema).

Ką daryti, jei furgonas sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet, deja, technika yra technika, ir ji nusiboda. Esu matęs viską – nuo punctured (produrto) padangos degalinių ruože iki variklio gedimų. Jei nutinka tokia nelaimė, mes nedelsdami skambiname savo pagalbos tarnybai Olandijoje ar Vokietijoje.