Asmeninių daiktų pervežimas Lietuvon greitai ir efektyviai: Vadovas be reklamos

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pripažinti, kaskart, kai gaunu skambutį iš Londono, Oslės arba Madrido, girdau tą patį nerimą. Žmonės baiminasi, kad jų gyvenimas, sudėtas į kartonines dėžes, kažkur dings, vėluos, arba bus pavežtas taip, kad viskas bus sutraiškyta. Esu matęs viską – nuo paprastų dėžių su knygomis iki vokiškų „Schrank“ spintų, kurias reikėjo įkelti pro langą, nes laiptinėje netilpo. Asmeninių daiktų pervežimas Lietuvon tai ne tik logistika, tai psichologija, o mano užduotis – padaryti taip, kad jums nereikėtų galvos susukti dėl techninių niuansų.

Šiandien rinka pasikeitusi. Anksčiau reikėdavo laukti savaitę, kol vairuotojas surinks „užpildą“ mašinoje, o dabar, dėl kainų ir greičio, dažniau renkames dalinius krovinius ar net tiesioginius reisus. Tačiau norint, kad viskas vyktų sklandžiai, reikia žinoti keletą pagrindinių dalykų, apie kuriuos paprastai neužsimena pašto siuntų brokeriai. Kalbėsime ne apie tai, kaip sudėti dėžę (nors ir tai svarbu), bet apie tai, kaip išvengti tų situacijų, kurių norėtumėte išvengti.

Kai pradedate planuoti persikraustymą, pirmiausia susiduriate su informacijos srautu. Vieni sako, kad pigiau vežti konteineriu, kiti – kad reikia kreiptis į didžiausias bendroves. Tiesą sakant, efektyvumas priklauso ne nuo logotipo dydžio ant sunkvežimio, o nuo to, kiek gerai suprantate savo poreikius. Ar jums būtina, kad dėžės atvyktų rytoj? Ar galite palaukti savaitę? Jūsų atsakymas lemia tiek kainą, tiek asmeninių daiktų pervežimo Lietuvon organizavimo metodą. Šiame straipsnyje pasidalinsiu ta praktika, kurią įsigijau per tūkstančius nuvažiuotų kilometrų, kad jūsų kelias namo būtų kuo glaudesnis.

Kas vyksta su kaina ir terminais?

Kiek laiko tikrai užtrunka atvežti dėžes iš Anglijos?

Visada sakau klientams – neklauskite „kiek“, o klauskite „kaip“. Jei mes siunčiate dalinį krovinį (t.y. dalijamės viena mašina su kitais klientais), tai iš UK pusiaukamės iki Vilniaus ar Kauno užtrunka maždaug 7–10 darbo dienų. Tai yra standartas, nes vairuotojas turi apvažiuoti penkis-sesius adresas, surinkti krovinius, tik tiksliai užpildžius mašiną važiuoti į Lietuvą. Jei skubate, reikia šaukti „ekspresą“, tada važiuojama tiesiogiai ir įveikiama per 3–4 dienas, bet tada kaina šuoliais didėja.

Ar tikrai taip brangu, kai visi sako, kad kuro kainos užlindo aukštyn?

Žiūrėkime tiesiai į akis – dyzelas nebe tas koks buvo prieš penkerius metus, o beveik visi mūsų reisai į vakarus eina per Vokietiją arba Belgiją, kur kainos ir mokesčiai už važiavimą automagistralėmis kelia šaukštus. Taip, asmeninių daiktų pervežimas Lietuvon tapo brangesnis, bet ne tik dėl kuro, o ir dėl to, kad vairuotojų trūksta. Tačiau jei sutinkate laukti ir susiderinate su darytoju dėl lankstumo, pvz., galite atiduoti krovinius sandėlyje Brėmene, o mes jį parsivežame, kai turime grįžtantį reisą – taip galima sutaupyti iki 30–40 proc.

Kuo skiriasi 3,5 tonos nuo 7,5 tonos mašinos man kaip klientui?

Čia dažnai žmonės suklysta ir perka mažiau vietos, nei reikia. 3,5 tonos mašina (tokia kaip „Citroen“ ar „Iveco“ su tentu) tali tinka, jei persikraustote iš garažo ar mažo buto – telpa maždaug 10–12 kubinių metrų. Bet jei turite visas sofas, lovas, virtuvės komplektą, tai tenka šaukti 7,5 ar net 20 tonos sunkvežimį. Naujokams visada primenu – geresniu atveju, jei perka maža mašiną, teks daryti du reisus, o tai dvigubai brangiau nei vienas didesnis.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad mano daiktai nebus važiuoti po lietumi?

Daugelis bijo, kad jei liuja, tai jų dėžės sušlaps. Profesionalus asmeninių daiktų pervežimas Lietuvon visada vyksta su tentinėmis mašinomis („dry van“), kurios yra uždaros ir hermetiškos. Taip pat visada patariu dėžių apačias uždėti ant paletės arba bent jau padengti storą pleistrą, nes įsibrovus į šaltą sandėlį arba pakrovus ant šlapto asfalto, apatinė dėžė gali prakišti. Papildoma apsauga niekada nenusižemina.

Burokratija, su kuria susidursite

Kas tas TM-7 ir ar man tikrai jis reikalingas grįžtant į Lietuvą?

Tai, manau, svarbiausias klausimas tiems, kurie gyveno svetur ilgiau kaip metus ir dabar grįžta amžinai. TM-7 yra muitinės deklaracija, kuri leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito, jei jums priklauso transfer of residence (gyvenamosios vietos keitimas) statusas. Be šio popieriaus, jei parvešite, tarkime, 5 tūkstančių eurų vertės baldus iš Vokietijos, muitininkas gali pridėti 21 proc. PVM. Mano patirtis rodo, kad šį dokumentą geriau užpildyti iš anksto elektroniniu būdu, nes tiesiogiai pasienio punkte tai gali užtrukti valandą ir daugiau.

Ką daryti, jei neturiu originalių pirkimų čekių nešiojamam kompiuteriui ar telefonui?

Čia nieko nedarysite – nešiojamosios technikos atvežimas yra vienas daugiausiai problemų keliančių dalykų. Jeigu nešiojate tik vieną seną nešiojamąjį ir vieną telefoną, tai dažniausiai praėja kaip asmeniniai daiktai be klausimų. Tačiau jei dėžėje sėdi trys „iPhone“ aksesuarais ir du „MacBook“ – tai jau komercinis siuntinys. Muitinės pareigūnai mūsų srityje yra apmokęs ir žino, kiek kainuoja technika, todėl nebandykite „užmiršti“ įrašyti brangių daiktų sąraše, nes baudos ir nešvarus pavardės įvaizdis to nevertas.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį savo dėžėse?

Galiu, bet su didelėmis išlygomis. Alkoholis (ypač deginantis) turi savo mokesčių limitus – Lietuvoje tai 90 litrų vyno ir 10 degtinės asmeniui, jei atvykstate iš ES šalies, ir dar mažiau, jei iš ne ES (pvz., iš Jungtinės Karalystės). Maisto produktų dažniausiai negalima vežti į ES iš trečiųjų šalių (mėsa, sūris, vaisiai) dėl veterinarijos taisyklių. Esu matęs, kaip moteris bandė atvežti dešrą iš Ukrainos, o jos visa dėžė buvo konfiskuota ir sudeginta pasienyje – geriau valgyti kelią, nei bandyti įvežti keptą žąsį.

Kokius duomenis reikia pateikti vadybininkui, kad prasidėtų procesas?

Kadangi asmeninių daiktų pervežimas Lietuvon prasideda ne nuo mašinos važiavimo, o nuo dokumentų, jums reikės nukopijuoti paso puslapius, parašyti paprastą daiktų sąrašą (gali būti net ranka rašytas, svarbu, kad aišku) ir nurodyti adresas, iš kur kur vežame. Nereikia jokių sofistikuotų Excel lentelių su svoriais iki gramo, jei tai ne krovininė prekyba. Ką tik gauname jūsų informaciją, mes galime jums pasiūlyti tikslią kainą, kurioje nėra „stebuklingų“ priemokių vėliau.

Pakavimas ir rizikos

Ar verta pirkti brangias dėžes ar galima naudoti iš parduotuvės?

Jeigu norite, kad jūsų indai nenukristų, nenaudokite bananų dėžių – jos yra per minkštos ir neturi standžio dugno. Esu matęs, kaip subyrėja visa dėžių pilis vairuotojui staigiai stabdant. Geriausia naudoti specialias perkeliamųjų dėžių („moving boxes“), kurios turi atsparumą suspaudimui. Taip pat, jei jūsų asmeninių daiktų pervežimas Lietuvon įvyks daliniu krovininiu būdu, būtina aptepti dėžes spalvota lipduku su jūsų pavardės pirma raide – taip vairuotojas nepainios jas su kitų klientų siuntomis.

Kaip saugiai vežti sofą ar pianiną, kad nenukristų kojelės?

Aš visada sakau – jei galima išsukti, išsukite. Sofos kojelės, stalų kojos, visi išsiskiriantys elementai turi eiti į atskirą, gerai pažymėtą maišą ar dėžę. Pianiną ar didelę spintą neįmanoma pakrauti „kaip yra“ – ji turi būti apvyniota burbuluota plėvele („bubble wrap“) ir uždėta ant specialios kilpos („blanket“). Kartais klientai sako „va, čia tik sienų nebraižyti“, tačiau vairuotojas atsakys – „aš neįvežiu, nes gali nukristi“. Geriau pasirūpinti iš anksto.

Kas nutinka, jei dėžė pasiekė Lietuvą, bet ji sutrūko?

Tokių atvejų yra, ir aš nedarysiu mums iliuzijų – jie nutinka, kai dėžės perpildytos arba pakrautos ne pagal svorio centrą. Jei pasirašėte krovinių gabenimo sutartį ir turite draudimą (CMR draudimas arba papildomas all-risk draudimas), tada galime pretenduoti į atlyginimą. Be draudimo, gausite tik „atsiprašymas“, kas iš tiesų nieko neduoda. Visada patariu įsigyti papildomą draudimą, jei vežate brangų elektroniką ar meno kūrinius, nes standartinis draudimas padengia tik labai mažą sumą už kilogramą.

Išvada

Galiausiai, po visų šių metų vairojime, galiu pasakyti vieną – sėkmingas asmeninių daiktų pervežimas Lietuvon priklauso nuo jūsų pasiruošimo ir atviro bendravimo su logistika. Nebijokite klausti „kvailų“ klausimų apie dėžių dydžius arba muitinės procedūras Vilniaus oro uoste, nes geriau klausti dabar, nei rasti sulaužytą vazą vėliau. Rinka pasikeitė, tapsime dar greitesni, bet žmogiškasis faktorius lieka svarbiausias. Raskite tiekėją, kuris neatsako robotiškai, kuris pasako, kiek tikrai bus, ir nebekylą nerimo, kai jūsų dėžės kerta sieną. Sėkmės kelyje namo, ir tikimės, kad jūsų naujasis gyvenimas Lietuvoje prasidės be nereikalingų siuntimo rūpesčių.