Ar verta vežti daiktus mikroautobusu į Olandiją? Pilnas eksperto vadovas

Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė logistikos pasaulis. Viena iš pastarųjų dešimtmečio tendencijų, kurios tik stiprėja, yra mažmeninių ir „vidutinio dydžio“ siuntų gabenimas mikroautobusais. Olandija (Nyderlandai) vienu metu yra ir viena pagrindinių Europos logistikos šaknų, ir viena iš dažniausiai pasirenkamų kryptimi. Bet kyla natūralus klausimas: ar visada verta rinktis būtent mikroautobusą? Ar tai tikrai pigiau ir greičiau, ar tik sutartinių paslaugų rinkodaros triukas?

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečiu patyrimu, apžvelgsiu visas smulkmenas. Nebeidami į paviršutiniškus „taip“ ar „ne“, pasikalbėsime apie tai, kaip tai veikia realiame gyvenime, kokie yra ekonominiai ir techniniai niuansai, bei ką tiksliai reikia žinoti klientui, prieš pasirašant sutartį su vežėju.

Įvadas

Olandija yra unikali rinka. Nors šalies teritorija nėra didelė, jos geografinė padėtis ir uostų (Roterdamas) koncentracija daro ją milžinišku prekybos centru. Daugelis Lietuvos verslininkų siunčia prekes į Olandiją ne tik vietiniams klientams, bet ir persiunčia toliau į kitas šalis (tiek JAV, tiek Azijos kryptimis). Čia susiduria pirmasis ir svarbiausias dalykas: pasirinkimas tarp didelio sunkvežimio (FURGONAS/TEMAS) ir krovininio mikroautobuso.

Mano patirtis rodo, kad mikroautobusų paslaugoms į Olandiją susidaro didelis paklausos peak’as tada, kai kalbame apie greitą prekių pristatymą („Just in Time“) arba tada, kai prekių kiekis netenkina 76–86 kubinių metrų (pilnos tentinės mašinos) tūrio. Tačiau „verta“ ar „ne“ priklauso ne tik nuo tūrio, bet ir nuo to, ką tiksliai vežate.

Kodėl klientai renkasi mikroautobusus? Pirmiausia dėl manevringumo. Olandijos miestuose, ypač senosiuose Amsterdamo ar Utrechto centruose, judėti 18 metr� vilkiku yra košmaras, o kartais ir tiesiogiai neįmanoma dėl ribojimų. Mikroautobusas gali privažiuoti tiesiai prie sandėlio durų ar parduotuvės įėjimo. Antra, greitis. Kol sunkvežimis surenka partiją (konsolidaciją) kelias dienas, mikroautobusas gali išvykti vos užpildęs dalį savo tūrio.

Tačiau čia pasislėpę ir rizikos. Mikroautobusu vežti pigiau tik tuo atveju, jei užsakymas yra dalinis (LTL – Less than Truckload). Jei jums reikia vežti 10 europaletinių konteinerių, mikroautobusu tai padaryti neįmanoma fizikai, o bandymas „skaldyti“ siuntą į kelis maršrutus gali kainuoti brangiau nei vienas didelis sunkvežimis. Todėl prieš priimant sprendimą, būtina atsižvelgti į prekių svorį, tūrį, pristatymo vietą ir skubą.

Šiame straipsnyje mes išsiaiškinsime, kada mikroautobusas yra idealus sprendimas, o kada geriau pasilikti prie klasikinių pervežimų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per dvidešimt metų. Atsakymai padės jums susidaryti pilną vaizdą apie procesą.

1. Ar mikroautobusu vežti į Olandiją pigiau nei sunkvežimiu? Atsakymas nėra kategoriškas „taip“. Viskas priklauso nuo krovinio tankio. Jeigu turite 1–2 europaletes (120x80 cm) arba maždaug 2 tonas krovinių, mikroautobusas be abejo bus pigesnis. Sunkvežimių pervežėjai dažnai uždirba iš to, kad parduoda pilną vietą (tūrį). Jei jūsų siunta užima tik 5 % sunkvežimio erdvės, jums vis tiek gali tekti mokėti didelę fiksuotą kainą, nes mašina turi nuvažiuoti maršrutą. Mikroautobusai yra lankstesni: jų išlaikymo kaštas mažesnis, todėl mažiems kroviniams kaina propsorcionaliai mažesnė. Tačiau jei krovinio daug, sunkvežimio kaina už vieną kilometrą ar kilogramą taps žymiai mažesnė.

2. Kiek prekių telpa į įprastą krovininį mikroautobusą? Standartinis, šiuolaikiškas krovininis mikroautobusas, pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“, gali pasiūlyti apie 13–15 kubinių metrų tūrio. Kalbant apie paletes, į tokį mikroautobusą dažniausiai lengva įkrauti 4 europaletes (jei aukštis leidžia) arba 3 ilgas pramonines paletes (120x100 cm). Svarbu prisiminti, kad aukštis čia yra ribojantis veiksnys – dauguma mikroautobusų turi apie 1,9–2,0 metro vidinį aukštį, tad negalima vežti aukštų prekių, kurios būtų supakuotos stačiai.

3. Ar mikroautobusas gali pristatyti prekes tiesiai į Amsterdamo miesto centrą? Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl klientai renkasi šią transporto rūšį. Olandijos miestuose griežtai reglamentuojamas sunkvežimių eismas. Amsterdamas, Roterdamas, Haga turi zonas („zero emission zones“ arba tiesiog ribojimus senamiestyje), į kurias sunkvežimis gali važiuoti tik gautęs specialų leidimą ir tam tikru laiku. Mikroautobusai, kurių svoris dažniausiai viršija 3,5 tonas (kai pilnai pakrauti), taip pat gali turėti apribojimų, tačiau jie yra daug manevringesni. Dažnai mikroautobusas gali privažiuoti prie parduotuvės iškart iš gatvės, tuo tarpu sunkvežimiui reikia specialios apkrovos aikštelės ir toliau vežti prekes rankomis arba mažesne technika.

4. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu? Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1600–1700 km, priklausomai nuo maršruto (per Vokietiją arba per Lenkiją/Vokietiją). Tiesioginis važiavimas be ilgesnių sustojimų (tik įstatymai reikalaujamos poilsios pertraukos vairuotojui) trunka apie 18–20 valandų. Tačiau praktikoje tai užtrunka 1–2 dienas. Jei tai yra „ekspresinis“ reisas (vairuotojų ekipažas arba keičiami vairuotojai), prekės gali atvykti per 24 valandas. Jei tai yra dalinis krovinys, reikia laukti, kol bus surinkta likusi mašinos dalis – tai gali užtrukti 3–4 dienas. Mikroautobusai dažnai važiuoja greičiau, nes juose rečiau būna didelių dokumentinių patikrų sulaikymų, kurios kartais užkerta kelią didiesiems sunkvežimiams sienose.

5. Ar yra kokių nors specifinių dokumentų reikalavimų vežant į Olandiją? Kadangi Lietuva ir Olandija yra ES narės, prekių judėjimas yra laisvas, tai yra nereikia deklaruoti importo ar mokėti muitų (jei prekės nekilnojamos iš trečiųjų šalių). Tačiau būtina turėti tinkamai užpildytą CMR sąskaitą-faktūrą (prekių vežimo sutartį). Ji turi būti anglų arba olandų kalba, kad vairuotojas gali suprasti instrukcijas, o gavėjas – patikrinti turinį. Taip pat būtina prekių pirkimo-skyrimo sąskaita (Invoice). Be to, jei vežate specialias prekes (maistas, chemija, gyvūnai), reikės papildomų sertifikatų ar leidimų.

6. Kaip apskaičiuojama kaina? Kas daro įtaką galutinei sumai? Kainą formuoja keli pagrindiniai komponentai: degalai, vairuotojo darbo užmokestis ir kelių mokesčiai. Vokietijoje ir Belgijoje (per kurias dažniausiai važiuojama į Olandiją) yra mokesčiai už kelių naudojimą. Nors lengvieji automobiliai nemoka didelių mokesčių kaip sunkvežimiai (LKW-Maut Vokietijoje), tačiau kuro sąnaudos yra pagrindinė išlaida. Taip pat įtakos turi grįžtamasis krovinys. Jei vairuotojas randa krovinį atgal į Lietuvą arba Lenkiją, kaina jums gali būti mažesnė. Jei jis turi važiuoti tuščias („mūsų reisas“), kaina bus didesnė, kad padengtų grįžimo išlaidas.

7. Ar mano siunta bus saugi mikroautobuse? Ar nebus perkrauta? Tai rūpestis, kurį girdžiu dažnai. Profesionalios logistikos kompanijos niekada nekrauna mašinos virš jos techninių galimybių (pvz., 3,5 tonos ribos). Tačiau „užpildymo“ lygis gali skirtis. Mikroautobuse dažnai būna „mišrus“ krovinys – vieno kliento baldai, kito – dėžės su elektronika. Čia labai svarbi krovimo technologija. Mano komandoje visada stengiamės užtikrinti, kad sunkios prekės būtų apačioje, o lengvos ir trapios – viršuje ir užtvirtintos diržais. Rizika, kad prekės susigrums, yra, tačiau ji mažesnė nei dideliame sunkvežimyje, kuriame gali būti 20 skirtingų siuntų, kelis kartus perkeliamų terminaluose.

8. Kokios prekės geriausiai tinka mikroautobuso pervežimams? Idealios prekės yra tokios, kurios nėra per sunkios (kad neviršytų 3,5t ribos) ir nėra per didelės (telpa į duris). Tai: baldai, buitinė technika, elektronika, mažmeninės prekybos siuntos (e-commerce), dailės kūriniai, statybinės medžiagos (mažais kiekiais), medicinos priemonės. Taip pat mikroautobusai puikiai tinka pervežti parodų įrangą ar reikmenis, kuriuos reikia pristatyti tiesiai į parodų centrą (pvz., „RAI Amsterdam“), kur sunkvežimai praleidžiami tik griežtai grafiku.

9. Kas atsitinka, jei vairuotojas užstringa sienoje arba susiduria su technine gedimu? Tai blogiausias scenarijus, bet jį reikia numatyti. Mikroautobusai, kaip ir visi automobiliai, gali sugesti. Esant profesionaliai pervežimo įmonei, turi būti sudarytas „Pagalbos planas“. Paprastai tai reiškia, kad įmonė siunčia kitą vairuotoją su kita mašina, kad perkrautų prekes ir pristatytų jas į paskirties vietą, arba samdo vietinę pagalbą. Dėl šios priežasties labai svarbu rinktis patikimus vežėjus, o ne nelegalius „pervežėjus iš skelbimų“, kurie gali tiesiog dingti su jūsų prekėmis, jei pasitaiko problema.

10. Ar yra ekologinių ar kitokių apribojimų Olandijoje, kuriuos turiu žinoti? Olandija yra viena pažangiausių šalių aplinkosaugos srityje. Didžiuosiuose miestuose yra „Environmental Zones“ (Milieuzones). Į jas dažnai draudžiama važiuoti seniems, daugiau taršą išleidžiantiems sunkvežimiams. Nors krovininiai mikroautobusai dažnai turi lengvesnius reikalavimus, vis tiek reikia tikrinti, ar mašina atitinka Euro 5 ar Euro 6 standartus. Be to, Olandijoje labai griežtai stebimos vairuotojo poilsio laiko. Jei įtariama, kad vairuotojas vairavo ilgiau nei leidžiama (tachografo duomenys), mašina gali būti sulaikyta ir bauda gali būti didelė. Tai gali atidėlioti pristatymą, todėl reikia suprasti, kad greičiau nei fizinės galimybės leidžia, vairuotojas važiuoti negali.

Išvada

Apibendrinant dešimtmetę patirtį, galiu teigti: vežti daiktus mikroautobusu į Olandiją ne tik „verta“, bet dažnai tai ir yra optimaliausias sprendimas smulkiems ir vidutiniams verslams bei privatiems asmenims. Tai suteikia lankstumo, greičio ir galimybės pristatyti prekes ten, kur sunkvežimiai neprižanga.

Tačiau sėkmė slepiasi detaliuose. Verta rinktis mikroautobusą tada, kai jūsų krovinio svoris neviršija 1,5–2 tonų, o tūris yra mažesnis nei 15 kubinių metrų. Jei jūsų tikslas – pristatyti prekę į glaudžią gatvę Amsterdamo centre arba įrengti parodą, mikroautobusas nugalės sunkvežimį visais atžvilgiais. Kita vertus, jei planuojate didelį partijos pervežimą (pvz., 20 palečių), bandymas tai padaryti mikroautobusais taps ekonominėmis praradimų auka.

Kaip ekspertas patariu: nekreipkite dėmesio tik į kainą. Žemiausia kaina dažnai reiškia, kad vežėjas bus verčiamas pažeisti vairuotojo poilsio režimus (pavojinga!) arba kad jūsų siunta bus „perstumta“ tarp kitų kelias dienas. Pasirinkite patikimą partnerį, kuris pateiks aiškų CMR ir pasirašys sutartį. Tada Olandija taps ne toli, o patogioje ir efektyvioje logistikoje pasiekiama vietoje.

Apibrėždamas galutinį atsakymą į klausimą „Ar verta?“: taip, verta, jei tai atitinka jūsų krovinio dydį ir skubos reikalavimus. Mikroautobusų transportas – tai ne pigiausia, bet tikriausiai lankstžiausia grandis tarp Lietuvos ir Olandijos rinkų.