Ar saugus perkėlimas gyventi iš Olandijos Lietuvon? 20 metų patirties tiesa

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir turiu pasakyti – gyvenimas Olandijoje daugeliui lietuvių buvo puikus žingsnis, tačiau grįžtant namo, kyla vienas pagrindinis klausimas: ar saugus perkėlimas gyventi iš Olandijos Lietuvon? Per šį laiką esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų, kaip iš knygos, pervežimų iki tokių istorijų, kurios verčia plaukus stovėti galvos gale. Žmonėms dažnai atrodo, kad tiesiog pakrauti dėžę į furgoną ir važiuoti yra paprasčiausias darbas pasaulyje, tačiau tarptautiniai pervežimai turi savo niuansų, kuriuos reikia žinoti, kad išvengti nervingų naktų.

Maršutas iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą nėra ilgiausias, kuriuos tekdavo dirbti – tai apie 1600–1800 kilometrų priklausomai nuo to, ar važiuojate į Vilnių, Kauną, Klaipėdą, ar į kažką mažesnio miestelio. Tačiau šis atstumas slepia pavojų. Vokietijos autostrados, kai kurių vietovių Lenkijoje kokybė arba tiesiog netikėti oro sąlygos gali sukelti nemalonių staigmenų. Saugumas čia ne tik apie tai, ar jūsų sofa atkeliaus be įbrėžimų, bet ir apie tai, ar jūsų turto apsauga nuo vagių, ar dėl dokumentų tvarkos nebus problemų sienoje, ir galiausiai, ar finansiškai neapsitešsite.

Šiame straipsnyje nebus sausų „instrukcijų“, o grynai praktinis patarimas iš žmogaus, kuris yra apsimovęs daugiau nei vieną porą pirštinių. Kalbėsime apie tai, ką dažniausiai pamiršta, kur būna didžiausia rizika ir kaip viską padaryti taip, kad ryte atsikėlus Lietuvoje vienintelės bėdos būtų tik dėžių išpakavimas. Ar saugus perkėlimas gyventi iš Olandijos Lietuvon? Taip, jeigu žinai, ką daryti.

Kas tikėtina kelyje ir dokumentuose?

Kiek laiko paprastai užtrunka tas kelias iš Amsterdamo ar Roterdamo iki Lietuvos?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, o atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Teoriškai vairuotojas be sustojimų galėtų nuvažiuoti per 18–20 valandų, tačiau realybėje čia yra neįmanoma dėl poilsio režimo, kurio griežtai laikomasi Europos Sąjungoje. Paprastai toks reisas su vienu vairuotoju trunka apie 2–3 dienas, o jei reikia iškrauti keletui klientų, tai gali užtrukti ir ilgiau. Vertėtų suprasti, kad mes ne lenktyniaujame, o saugiai gabename jūsų gyvenimo turtą, todėl grafikas yra lankstus, tačiau visada apskaičiuojamas taip, kad vairuotojas nebūtų išsekintas.

Ar tikrai reikia rūpintis kokiomis nors deklaracijomis ar muitine, jei važiuoji EU viduje?

Daugelis galvoja, kad kadangi abi šalys yra Europos Sąjungoje, tai tai yra lyg važiuoti iš Vilniaus į Kauną – nieko nereikia. Tačiau situacija pasikeitė po „Brexit“ ir sustiprėjusios migracijos kontrolės, ypač Lenkijoje, kur policija dažnai sustabdo sunkvežimius patikrinti. Jeigu gabenate naujus daiktus, kurie atrodo kaip prekybinis krovinys (pvz., 10 naujų televizorių), gali kilti klausimų dėl PVM mokėjimo arba prekybos licencijos. Esu matęs atvejus, kai žmonėms teikdavo paaiškinimus dėl per didelio kiekio elektronikos, todėl visada rekomenduoju turėti inventorinį sąrašą, nors tai ir nebūtina kiekvienam atvejui.

O jei kas nutiks kelyje? Kas tada atsako už sudužusius baldus?

Čia viskas priklauso nuo to, su kuo susitarėte ir ar turite sudarytą krovinio draudimo polisą. Profesionalios perkėlimo kompanijos turi CMR draudimą, kuris apsaugo jūsų turtą nuo avarijų, gaisrų ar vogimo. Jeigu pasitikite kaimynu, kuris turi „vilką“ ir siūlo užpusėčios kainą, o vėliau jis sukelia avariją Vokietijoje, jūsų baldų nebegrasins niekas. Asmeniškai visada sako – niekada neleiskite vežti be draudimo, net jei tai atrodo kaip per daug didelė išlaida taikantui atvejui.

Ar saugu duoti užstatą ar mokėti iš anksto, ar galiu tai padaryti atvykus į vietą?

Štai čia yra viena pavojingiausių sričių, kurioje apgaudžiama. Yra nusikalstamų grupuočių, kurios kuria fiktyvias svetaines, reikalauja 50–100 proc. išankstinio mokėjino, o tada išjungia telefonus. Etikos kodeksas mums draudžia reikalauoti daugiau kaip 30–40 proc. avanso, o likusią dalį klientas sumoka tik tada, kai krovinys yra sėkmingai atvežtas ir iškrautas Lietuvoje. Jei pervežėjas verčia mokėti visą sumą iš karto prieš pakrovimą Roterdame – bėkite toli, tai yra akivaizdus raudonas vėliavėlė.

Baldai, keiksni daiktai ir pakavimas

Turiu olandišką „Oudhollandse“ kotedišką spintą, ar ji įlės į standartinį sunkvežimį?

Olandai turi savitą baldų stilių, dažnai tai yra labai masyvus, aukštas ir sunkus medis, kuris nebuvo suprojektuotas taip, kad jį būtų lengva išnešti pro standartines duris. Esu matęs, kaip tokios spintos tekdavo išmontuoti tiesiog lauke, nes jos nepraeina net pro furgono duris, arba užima per daug vietos aukštyje. Profesionalai visuomet atvyksta su įrankiais ir žino, kaip išmontuoti ir vėl surinkti baldus taip, kad jie nepažeistų struktūros, tad tokie atvejai mums nėra problema, o mėgėjams gali tapti košmaru.

Ar galima įsivaizduoti, kad keliauja su šaldytuvu, kuriame maistas? Ar tai ne pavojingu dėl kvapų ar sugedimo?

Kartais žmonės bando sutaupyti ir vežti viską, kas yra šaldytuve, manydami, kad kelias truks neilgai. Nerekomenduoju to daryti ne tik dėl to, kad maistas gali sugesti, kai vairuotojas sustoja poilsio valandomis, bet ir dėl higienos bei galimų kontrolių sienoje. Jei šaldytuve yra mėsos ar kiaušinių, tai gali būti klasifikuojama kaip nelegalus maisto produktų pervežimas, ypač jei tranzitu einate per šalis, kurios griežtai seka veterinarinius reikalavimus. Geriau viską suvalgyti arba atiduoti kaimynams prieš išvykstant.

Kaip elgtis su dviračiais? Olandijoje juos turi visi, ir jie labai brangūs.

Dviračių pervežimas iš Olandijos yra beveik kasdienis dalykas mūsų darbe, tačiau čia būna daugiauiau trikčių nei su baldais. Dviratis negali būti tiesiog padėtas ant grindų, nes jis sužings, o jeigu kris ant kito dviračio, įbrėžimus padarys labai lengvai. Mes juos specialiai užfiksavame ant sienų arba pakavame į dėžes, o svarbiausia – olandiški dviračiai dažnai turi elektrines baterijas. Šios baterijos yra laikomos pavojingu kroviniu, todėl jų negalima vežti krovežio viduje be specialių apsaugos dėžių, kitaip draudimas neveiks.

Ar verta rūpintis dėžėmis patys, ar geriau, kad kompanija jas atvežtų?

Jeigu jums nereikia, kad jūsų taurės atrodytų kaip mozaika po atvykimo, geriau naudoti specialias pervežimo dėžes, kurias turi kompanija. Paprastos prekybos centro dėžės dažnai neišlaiko 50 kilogramų knygų ar įrankių, jos pradeda spausti dugną ir iškrenta. Dirbdamas šioje srityje 20 metų, esu išmokęs, kad kiekviena dėžė turi svorio limitą ir būti užlipdyta stipria juosta, o ne buitinio skriestuvo lipduku.

Pinigai, pasitikėjimas ir baimės

Kodėl viena firma siūlo 800 eurų, o kita 2500 eurų už tą patį kiekį daiktų? Ar čia ne plėšimas?

Žiūrėkite, čia yra klasikinis klausimas, kurį girdžiu kas savaitę. Skirtumas dažnai slepiasi ne tame, kad vienas nori uždirbti daugiau, o kitas mažiau, o paslaugos apimtyje. Pigiausi pasiūlymai dažnai yra tie, kurie tiesiog užsirašo „kelias“ ir tada kviečia jūsų padėti krauti, nes jie neturi krovėjų, arba jie veža jūsų daiktus kartu su kitų klientų daliniais krovinais (t.y. jūsų sofa gali klampioti kažkur panevėžio sandėlyje savaitę). Brangesnė kaina apima draudimą, profesionalų pakavimą, garantuotą pristatymo laiką ir tai, kad už kraunimą atsakingi žmonės, o ne jūs.

Ar buvote matęs, kad kažkas pasigailėjo pinigų ir vėliau gailėjosi visą gyvenimą?

Vieną kartą turėjome klientą, kuris nusprendė taupyti ir savo istorinę pianiną patikėjo „vilkų“ būriui, kurie važiavo į Lietuvą su statybinėmis medžiagomis. Rezultatas – instrumentas nukrito nuo atšvaitų, nes nebuvo užtvirtintas, ir viršus suskilavo į šipulius. Atstatyti tokį pianiną kainavo daugiau, nei už perkėlimą būtų sumokėjęs mums. Taupyti ant tokių dalykų kaip saugus perkėlimas gyventi iš Olandijos Lietuvon yra ta pati pati kaip žaisti ruletę su savo atmintimis.

Kas daryti, jei atvyksta į Lietuvą, o raktai nuo buto pasilikę Olandijoje arba butas dar nebaigtas remontu?

Tai tikrai ne taip retka, kaip atrodo – žmonės dažnai suskaičiuoja dienas neteisingai arba išvyksta paskutinę valandą. Mes turime sandėliavimo paslaugas, todėl galime padėti jūsų daiktus laikinai pas mus, kol išsibręšite situaciją su būstu. Nereikia panikuoti ir bandyti viską mesti kiemą arba ieškoti draugų garažo, už papildomą mokestį viskas bus saugiai laikoma su stogu virš galvos.

Apibendrinant

Perkėlimas į kitą šalį visada yra stresas, o kai kalbame apie grįžtamąjį kelionę iš Olandijos, jaučiasi ir tam tikras nusivylimas, kad ten laikas baigėsi. Tačiau techninė šio proceso dalis neturi būti dar viena rūpesčių priežastimi. Ar saugus perkėlimas gyventi iš Olandijos Lietuvon? Absoliučiai taip, jeigu pasirinksite patikimus partnerius, nešvaistysite laiko bandydamas sutaupyti ant draudimo ir gerai suplanuosite savo išvykimą.

Svarbiausia – nepulkite į paniką, kai pamažote, kiek daiktų susikaupė per tuos metus. Mes esame čia tam, kad padėtume tai sutvarkyti. Gerai suplanuotas persikėlimas leis jums mėgautis nauju gyvenimo etapu Lietuvoje be pagailėjimo apie paliktus ar sudužusius daiktus. Sėkmės kelyje namo!