Ar saugu siųsti daiktus iš Olandijos mikroautobusu?

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo pūkuotų meškiukų, keliaujančių iš Amsterdamo į Vilnių be jokios problemos, iki prastai užfiksuotų industrinių mašinų detalių, kurios kelyje virto metalo laužu. Olandija (Nyderlandai) yra viena pagrindinių logistikos širdų Europoje, tenkas Roterdamo uostas, milžiniškai sandėliai Eindhovene ar Tilburge, tad srautai ten milžiniški. Dažnai klientai, ypač tie, kurie pirmą kartą nori užsisakyti prekių gabenimą iš šios šalies, kyla natūralus susirūpinimas. Jie susisiekia ir klauso: ar saugu siųsti daiktus iš Olandijos mikroautobusu?

Tai ne vienas klausimas, o visą kompleksas. Žmonės bijo, kad jų turtas paslyks, bus pavogtas, sugadintas arba užstrigs muitinėje be paaiškinimų. Po dviejų dešimtmečių vairuotojų kabose, sandėliuose ir klientų aptarnavime galiu pasakyti viena: tai yra saugu, jeigu žinai, ką darai. Mikroautobusų (angliškai sakant, „Sprinter“ tipo transporto) privalumai tokiose maršrutuose, kaip Olandija-Lietuva, yra akivaizdžių – jie greitesni, manevringesni už sunkvežimius, dažniau važiuoja „door-to-door“ (nuo durų iki durų) principu. Tačiau yra ir niuansų, apie kuriuos dažnai užmirštama. Šiame straipsnyje neapsiribos sausu teoriniu aiškinimu, o pasakysiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų, be „marketingo šlamšto“.

Kai kalbame apie krovininių mikroautobusų paslaugas, svarbu suprasti, kad tai nėra tiesiog „taksi“ daiktams. Tai profesionali logistika, kurioje krovinio užtikrinimas (tvirtinimas) yra svarbiausia. Olandų keliai, nors ir puikūs, būna pilni „išpučių“, o vairuotojai dažnai varo greitai. Jei jūsų siunta neįtvirtinta palei sienas ir neapvyniota įtrauka, ji gali nukristi net ir mažame posūkyje. Dar vienas dalykas – dokumentai. Muitinės tarp Lietuvos ir Olandijos (kaip ES šalių) technikai nebėra, bet vizualinis pasienio kontrolės tikrinimas vis dar egzistuoja, o be tinkamai parengtų prekių apyv dokumentų (vadinamųjų EX1 arba prekių susitarimo dokumentų), gali kilti nemalonių situacijų. Taigi, atsakymas į klausimą, ar saugu siųsti daiktus iš Olandijos mikroautobusu, yra „taip“, tačiau su keletu „bet“. Štai toliau išsamiai aptarsime, kas už tai atsakinga ir ką turite žinoti, kad miegotumėte ramiai.

Dokumentai ir muitinės reikalavimai: kas dažniausiai kelia problemą?

Ar reikia KTM (krovinių transportavimo manifestas), jei siunčiate tik kelias dėžes su asmeniniais daiktais?

Čia dažnai pasitaiko klaidų. Žmonės galvoja, kad jei tai ne prekybinis siuntimas, o „paveldėti baldai“ ar „dovanos draugui“, dokumentų nereikia. Nereikia KTM tik tada, jei siunta yra aiškiai asmeninio naudojimo, be komercinio pobūdžio, ir jos vertė neviršija nustatytos ribos (pvz., 450 eurų asmeninio naudojimo prekėms atvykstant iš kitos ES šalies nėra taikomas muitinis apmokestinimas, tačiau reikia atsižvelgti į PVM). Bet jei siunte 3 sofas ar 10 dėžių elektronikos – muitininkas gali sustabdyti ir klausti, kur dokumentai. Jei jūsų daiktus veža profesionalus logistikos poskyris, jie paprastai išrašo važiuoklės lapą arba sandėrio kvitą, kuris veikia kaip pagrindas. Geriau visada pasidaryti paprastą prekių sąrašą su apytikslėmis vertėmis – tai sutaupys nervų patikrinimo metu.

Kas nutinka, jei vairuotojas prarada dokumentus arba jie yra neteisingai užpildyti?

Esu matęs tokias situacijas, kai vairuotojas išbėga iš mašinos su rankose suskilusiu popieriumi, o klientas stovi ir nežino, ką daryti. Jeigu dokumentai dingsta kelyje (o tai, pasakysiu, retai, bet nutinka), logistikos kompanija turi turėti kopijas savo sistemoje. Jei jų nėra – prasideda „telefoninis karas“. Teisingai užpildyti dokumentai (pvz., CMR sąvada) yra jūsų draudimas. Jei vairuotojas įrašė neteisingą svorį ar prekių pavadinimus, muitinė gali pradėti tyrimą. Tada jūsų krovinys stovi olandų sandėlyje ir laukia išsiaiškinimo, kas kainuoja pinigus už saugojimą. Todėl visada patikrinkite, kas parašyta sąvadoje, kol vairuotojas išvažiuoja iš jūsų kiemo.

Ar galima siųsti vaistus ar maisto papildus be specialių leidimų?

Čia esu griežtas. Nėra. Negalima. Dažnai klientai sako: „Tai tik vitaminai iš „Kruidvat“ poniai motinai“. Olandų muitinė arba policija, sustabdžiusi mikroautobusą, tai nesivaduoja. Jei tai yra receptiniai vaistai arba maisto papildai, kurių sudėtyje yra draudžiamų medžiagų (arba viršija leidžiamą kiekį), galiu garantuoti – konfiskacija ir bauda. Mikroautobusai dažnai tikrinami vizualiai, bet jei uostami vaistų kvapai arba pastebimi dideli kiekiai, tikrinimas yra detalus. Jei norite vežti tokius daiktus, reikia gauti specialų leidimą iš VA (Veterinarijos ir maisto inspekcija) arba NVSC (Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos). Geriau to nedaryti per paprastą krovinių pervežimą, nes rizika per didelė.

Pakavimas ir krovinio saugumas: kaip apsaugoti savo turtą kelyje?

Ar vairuotojas padės man supakuoti daiktus į dėžes?

Atsakymas trumpas: ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti ir užtikrinti, kad krovinys atkeliauja saugiai, jis nėra krovikas. Jei jums reikia, kad kas nors padėtų krauti, tai reikia užsakyti papildomą „krauto“ paslaugą, kuri paprastai apmokestinama valandiniais tarifais. Aš mačiau daugybę situacijų, kai klientas laukia, kad vairuotojas įsmes rankas į pilną maišą su drabužiais, o vairuotojas tiesiog stovi ir žiūri į laikrodį, nes jis turi grafiką. Nustatykite iš anksto – ar jums reikia fizinės pagalbos, ar tik transporto. Mikroautobusuose dažnai būna tik vairuotojas, todėl neskubėkite manyti, kad jis taps jūsų asmeniniu šaukštu.

Ką daryti, jei siunčiate krušą (stiklą, indus) – ar draudimas to apima?

Standartinis draudimas (pvz., pagal CMR sąvadą) dažnai nedengia „prasto pakavimo“ klaidų. Jei jūs užpildysite indus į dėžę be burbuliukų plėvelės (putplasčio) ir tą dėžę numesite į mikroautobuso vidų, o ji atvyks sulaužyta – draudimo kompanija gali atmesti ieškinį. Ji pasakys: „Klientas nepakavo tinkamai“. Aš visada patariu – stiklas ir keramika turi būti pakavimas dėžėse, tarpus tarpus užpildytas, o dėžės užlanguotos. Mikroautobuse būna vibracija, ypač ant greitkelio A2, kur eina Olandija-Vokietija-Lietuva. Geriau investuoti 10 eurų į putplasčius daugiau, nei verkti vėliau dėl tūkstančių eurų nuostolio.

Ar mikroautobuse turi būti „juosta“ (įtrauka) ir užtvaros?

Taip, tai būtina. Profesionalus krovininis mikroautobusas turi būti įrengtas taip, kad viduje būtų užtvirtinimo juostos (štraichai) ir galbūt netgi grotelės, atskiriančios vairuotojo vietą nuo krovinio. Jei vairuotojas atvažiuoja be jokių užtvirtinimo priemonių – bėkite. Olandijos rinkoje daug „griovėjų“, kurie nusipirko seną „Mercedes“ ir važinėja be jokios įrangos. Jūsų daiktai turi būti pririšti. Esu matęs, kaip šaldytuvas, neįtvirtintas juosta, posūkyje prarėžia plastikinę grindų dangą ir pradeda šokti lyg būtų gyvas. Užtikrinkite, kad pervežėjas naudoja tvirtinimo elementus.

Laikas, kaina ir maršruto niuansai: ką tikėtis išvykus iš Nyderlandų?

Kiek trunka kelionė iš Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus?

Teoriškai – apie 18-20 valandų gryno vairavimo. Praktiškai – viskas priklauso nuo „sėdėjimo“. Olandijoje yra dažni „trafic jams“, ypač aplink Roterdamą ir Utrechtą. Be to, vairuotojai turi poilsio režimus. Jei tai yra dalinis krovinys (kai vairuotojas surenka kelių klientų siuntas), gali praeiti 2-3 dienos, kol jis apvažiuoja visus adresus Olandijoje ir Vokietijoje. Jei užsakote pilną mikroautobusą (t.y. jis važiuoja tik su jūsų daiktais), galima tikėtis atvykimo per 24-36 valandas, jei kas nenutinka kelyje. Žiemos metu Vokietijoje (A7 autostrada) dažnai būna eismo įvykių, tai visada prideda laiko.

Kodėl kaina kyla, kai tik pasakau „tai tik keletas dėžių“?

Klientai dažnai stebimasi: „Kaip taip? Dėžės mažos, o kaina už 1 vietą metrą 150 eurų?“. Reikia suprasti, kad kaina nėra tik už degalus. Ji susideda iš vairuotojo atlyginimo, mašinos amortizacijos, draudimo, rinkliavų Vokietijoje (mašinos mokesčiai), ir svarbiausia – grįžtamojo reiso problema. Jei vairuotojas veža daiktą į Olandiją ir grįžta tuščias, jis praranda pinigus. Todėl jis stengiasi užpildyti mašiną abiem kryptimis. Jei jūsų siunta yra neįprastų matmenų (pvz., ilga lenta ar sunka statula), ji užima daug vietos, bet sverbi mažai – tai vadinama „apgaulestingu svoriu“. Logistika neabejinga erdvei.

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Daugelis sako: „Aš turiu sekimo numerį“. Tačiau mikroautobusuose dažnai būna ne tiek išmanieji įrenginiai, kiek dideliuose sunkvežimiuose. Dažniausiai sekimas vyksta tiesiogiai susisiekus su vairuotoju arba dispatcheriumi telefonu. Aš asmeniškai visada siūlau klientams palikti savo numerį ir paprašyti vairuotojo paskambinti, kai jis artėja. Yra ir sistemų, kurios rodo mašinos vietą GPS, tačiau kartais jos vėluoja arba rodo, kad mašina stovi parduotuvės parkinge (nes vairuotojas nusipirko maisto), o klientas jau panikuoja, kad krovinys dingęs. Pasitikėkite žodžiu, o ne tik žvaigždute ekrane.

Rizikos ir nepageidaujami scenarijai: iš ko reikia saugotis?

Kas nutinka, jei mikroautobusą sustabdo policija Vokietijoje?

Vokietijos policija yra labai griežta. Jei mašina perkrauta (viršyta techninė svorio arba aukščio norma), jie gali uždrausti toliau važiuoti. Tada reikia iškrauti dalį krovinio ir iškviesti kitą transportą. Ką tai reiškia klientui? Delsimas. Jei jūsų siunta yra tame mikroautobuse, ji gali šiek tiek pavėluoti. Geriausia, ką galite padaryti – tiksliai nurodyti svorį ir matmenys užsakymo metu. Nekelkite melagingų lūkesčių, kad „tai tik truputėlis svėrė“, jei iš tikrųjų ten du tonų metalo laužo. Vokietai turi specialias svarstykles ir mėgsta jas naudoti.

Ar saugu siųsti daiktus iš Olandijos mikroautobusu, jei pervežėjas nėra didelė firma?

Čia yra subtili vieta. Didelės firmos turi draudimą, sistemas, bet dažnai brangiau ir „biurokratiškiau“. Maži, patikimi vairuotojai ar šeimyniniai verslai (dažnai lietuviai, gyvenantys Olandijoje) gali pasiūlyti pigiau ir greičiau, tačiau jų atsakomybė gali būti neaiški. Jei kas nutinka, jie gali tiesiog „išsijungti telefoną“. Mano patarimas: pasitikėkite rekomendacijomis. Jei kaimynas siuntė daiktus su tuo pačiu vyru iš Eindhoveno ir viskas gerai – tikriausiai saugu. Jei radote per „Facebook“ skelbimą be atsiliepimų – rizikuojate. Visada klauskite apie CMR draudimą.

O jei aš pats važiuoju su vairuotoju keleiviu – ar tai leidžiama?

Oficialiai – ne. Krovininiai mikroautobusai yra skirti kroviniams, ne keleiviams. Draudimas nedengia keleivių, jei įvyksta avarija, o vairuotojas gali gauti baudą už neteisėtą keleivių vežimą. Tačiau realybėje – dažnai „susitaria“. Bet kaip 20 metų veteranas, aš negaliu to rekomenduoti.