Ar patikimas daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą? 20 metų patirties tiesa be lakštų

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų. Per tą laiką mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai turėdavo šauktis iš telefonų budėtojų, iki šiandieninių GPS stebėjimų sistemų, kurios rodo net vairuotojo kavos puodelio temperatūrą (juokauju, bet beveik). Kiekvieną dieną mano biure skamba telefonai, o žmonės dažniausiai klauso to paties: kodėl taip brangu? Ar mano sofa atvyks sveikas? O svarbiausia – ar patikimas daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą išvis įmanomas šiais laikais, kai keliuos užkimšti, o kuras nebe tas koks buvo?

Noriu būti nuoširdus jums. Rinktis pervežėją šiame maršrute – tai ne tik kainos klausimas. Olandija, arba Nyderlandai, yra logistikos širdis. Čia susikerta milžiniškai kelių – iš Roterdamo uosto, iš Vokietijos, iš Belgijos. Kroviniai čia kaip vanduo – jiems reikia tekėti. Tačiau tas srautas dažnai užstrigo. Aš daugelį metų stebėjau, kaip mažos šeimos firmos iš Lietuvos bandė įsibrauti į šią rinką ir kaip jos nykdavo, nes nepajėgdavo konkuruoti su didžiaisiais, arba, dar blogiau, pačios sugadindavo krovinius. Taigi, atsakymas į klausimą, ar tai patikima, yra „taip“, bet su viena sąlyga – turite žinoti, ką ieškoti.

Šiandien nebeužtena tik turėti vairuotojo pažymėjimą ir seną „Scania“ su priekaba. Reikia suprasti dokumentus, draudimus, o svarbiausia – tą žmogiškąjį faktorių. Aš rašau šį straipsnį ne kaip mokslininkas, o kaip vadybininkas, kuris yra išgirdęs visus pasišalinimus, kai krovinys vėluoja, ir matęs laimingus klientų veidus, kai visa eina pagal planą. Kalbėsime apie tai, kaip išvengti rizikos, ką daryti, jei įvyko avarija, ir kodėl pigiausias pasiūlymas dažniausiai būna brangiausias. Sėskite patogiau, mes įsileisime į logistikos virtuvę.

Kaip tai veikia praktiškai ir ką reikia žinoti

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Tai vienas populiariausių klausimų. Teoriškai atstumas nuo, tarkime, Eindhoveno iki Vilniaus yra apie 1600 kilometrų. Jei vairuotojas važiuotų be sustojimų kaip Formulė-1 pilotas, tai užtruktų maždaug 16 valandų. Bet mes gyvename realiame pasaulyje, kurioje yra poilsio laikas, techninės apžiūros ir, žinoma, nemaloniausiai įtakingas veiksnys – Vokietijos automagistralių spūstys. Paprastai standartinis partinis krovinys (kai kelių klientų daiktai surinkti į vieną sunkvežimį) keliauja 2–3 dienas. Jei tai yra pilna mašina jums, tai galima įveikti ir per 24–36 valandas, jei vairuotojai dirba pamainomis. Tačiau visada dėkite laiko rezervą bent dienai, nes niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje – nuo padangos plyšimo iki užšalto variklio žiemos metu.

Ar brangu? Kokios yra kainos dabar?

Kainos krenta ir kyla kaip akcijų biržoje. Prieš metus buvo kita, šiandien – kita. Priklauso nuo degalų kainos, kurios, kaip žinote, dabar ne iš mažų. Taip pat įtakos turi sezoniškumas – pavasarį ir rudenį, kai žmonės dažniau keičia gyvenamąją vietą ar perveža baldus iš Olandijos, kainos šiek tiek šoka aukštyn. Maždaugiai partinio krovinio kaina svyruoja, bet jei kalbame apie pilną sunkvežimį (90 kubinių metrų), tai reikėtų numatyti biudžetą nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia kelti krovinius aukštyn su liftu, ar tik įrengti „ratus“. Nenuokopkite pigiausių pasiūlymų internete – ten dažnai slepiasi paslėpti mokesčiai už iškrovimą arba prastas draudimas. Geriausia paprašyti fiksuotos kainos, kurioje jau įskaičiuota viskas: ir kuras, ir kelių mokesčiai, ir vairuotojo darbas.

Ar saugu? O jei kas nors sulūžo?

Čia įsijungia mano patirtis. Esu matęs, kaip neapsaugotas baldas nukrito nuo pneumatinės sankabos ir tapo „mėsmaliu“. Patikimas daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą prasideda ne nuo ratais, o nuo pakrovimo. Krovinius būtina tvirtinti juostomis, o tarpus – užpildyti putomis arba užpildais, kad jie nešoktų. Be to, kiekvienas geras pervežėjas turi turėti CMR draudimą. Tai yra privalomas dalykas. Jei įvyko avarija ar krovinys buvo sugadintas dėl vairuotojo kaltės, draudimo kompanija sumoka žalą. Tačiau, jei jūs patys pakrovėte daiktus ir blogai užfiksavote (nepasirašėte būklės aktą), gynėsis bus labai sunku. Visada pasidarykite nuotraukas prieš ir po, o svarbiausia – nedėkite brangių daiktų į dešinę pusę prieš sienelę, nes ten yra pavojingiausia vieta smūgio atveju.

Ar galiu susižinoti, kur mano daiktai yra?

Anksčiau tekdavo laukti, kol vairuotojas nusileis rankiniu telefonu. Dabar viskas kitaip. Mes naudojame GPS stebėjimo sistemas, kurios leidžia matyti mašinos vietą realiu laiku. Kai užsakote pervežimą, paprašykite nuorodos arba programėlės. Suteikia tai ramybės – žiūrite į telefoną ir matae: „O, jau jaujo prie Berlyno“. Tačiau nepamirškite, kad vairuotojai turi poilsio laiką. Jei mašina stovi vietoje 4 valandas, nereikėtų panikuoti – gali būti, kad jis tiesiog miega arba laukia iškrovimo sandėlyje. Bet jei stovi 24 valandas – tuomet skambinkite dispečeriui.

Kas daryti, jei daiktų daug, bet ne pilna mašina?

Tai yra labai dažna situacija. Vieni perveža po vieną sofą, kiti – po kelias dėžes su įranga. Tada mes naudojame partinius pervežimus (angliškai – groupage). Tai reiškia, kad mes renkame krovinius iš keleto klientų Olandijoje, juos suruošiamį vienoje didelėje priekaboje ir vežame į Lietuvą. Ten, atvykę į sandėlį, iškrauname ir paskirstome. Tai yra pigiau, bet trunka šiek tiek ilgiau, nes reikia surinkti visą „mozaiką“. Jei jums skubėti nėra, tai geriausias pasirinkimas pinigams taupyti. Tiesą sakant, 90 proc. mūsų klientų renkasi būtent šį variantą.

Ar reikia mokėti už iškrovimą Lietuvoje?

Čia dažnai pasitaiko „nepageidaujamų siurprizų“. Vairuotojas atvažiuoja, sako: „Taip, atvežiau, bet dabar mokėkite 200 eurų už iškrovimą“. Tokios firmos yra neprofesionalios. Sąžiningas pervežėjas visada iš anksto susitars dėl sąlygų. Jei tai yra partinis krovinys, dažniausiai iškrovimas įvyksta mūsų sandėlyje Vilniuje arba Kaune, ir jums nereikia nieko papildomai mokėti už tai, kad vairuotojas nuleis kėbulą. Jei tai yra pilna mašina iki jūsų namų, tada dažniausiai reikia pasirūpinti iškrovėjais (keltuvais) patys, arba tai įtraukiama į sutartį. Visada klauskite: „Ar kaina galutinė?“.

O jei aš noriu vežti pašaluą arba techniką?

Olandijoje daug kas perka senus traktorius, motociklus ar net statybines technikas. Čia reikia ypatingo atsidavimo. Paprasta priekaba netinka, reikia tokios, kurios gali išlaikyti 5 tonų svorį. Be to, būtina užtikrinti, kad technika būtų užfiksuota (prifikuota) ant rėmų, kad ji nenuvažiuotų po stabdymo. Aš asmeniškai visada rekomenduoju padaryti papildomą draudimą tokiam turtui, nes standartinis draudimas gali neapimti techninių gedimų kelyje (pavyzdžiui, jei tepalai nuteka dėl blogo fiksavimo). Taip pat, jei technika neturi numerių, būtina turėti kadrą su vinis numeriu, kad muitinėje nebebūtų klausimų.

Ar galima važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai gana populiarus klausimas tarp tų, kurie perveža asmeninius daiktus ir nori būti tikri, kad viskas nenuklyps. Atsakymas: techniškai – taip, galima, tačiau tai priklauso nuo pervežėjo politikos. Didelės transporto kompanijos to nedaro dėl draudimo ir saugumo taisyklių – vairuotojas turi miegoti, o keleivis gali trukdyti. Mažesnės firmos, kurios daro „individualius“ pervežimus, dažnai leidžia. Tačiau turite žinoti, kad jei įvykia avarija, jūsų draudimas nebegalioja kaip keleiviui, o jei policija sustabdys mašiną per techninę apžiūrą, gali tekti ilgai laukti šalikelėje. Geriau pasikrauti daiktus ir leisti jiems važiuoti ramiai.

Kas daryti, jei pamečiu dokumentus?

Nutiko taip, kad vairuotojas atvažiavo, o jūs negalite rasti CMR kvitų arba prekių sąrašo? Nesijaudinkite, tai ne pabaiga. Pirmiausia, visada turiu patarimą – darykite nuotraukas visiems dokumentams iš karto, kai juos gaunate. Jei praradate originalą, mes galime išsiųsti kopiją iš mūsų biuro. Tačiau be originalo CMR kvito gali būti sunkiau reikalauti draudimo išmokos, jei įvyko incidentas, todėl stenkitės juos saugoti. Jei krovinys partinis, tai jūsų sutartis yra su mūsų kompanija, o ne su vairuotoju, todėl visus duomenis galime susigrąžinti iš mūsų sistemos.

Kodėl reikia griežtai laikytis svorių?

Olandijoje labai griežtai stebimi svoriai. Jei pasakysite, kad dėžė sveria 100 kg, o ji svers 300 kg, gali nutikti katastrofa. Vienas klientas taip padarė – užpildė dėžę knygomis (knygos yra sunkios!). Vairuotojas pakrovė, važiavo per Vokietiją, sustojo kontrolėje, ir gavo didelį baudą, bei buvo priverstas iškrauti dalį krovinio. Tas vairuotojas buvo labai nepatenkintas, o klientas turėjo mokėti baudą ir už delsimą. Nevergiokite svorio – mes turime svarsčius, patikrinkite prieš siunčiant. Tai taupo nervus ir pinigus.

Išvada

Galiausiai, grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar patikimas daiktų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą? Mano atsakymas yra teigiamas, jei jūs pasirinksite ne pigiausią, o patikimą partnerį. Per 20 metų aš supratau vieną dalyką: logistikoje pigiai ir kokybiškai vienu metu būti negali. Kažkas visada nukenčia – arba vairuotojo atostogos, arba krovinio saugumas, arba jūsų nervai.

Rinkdamiesi pervežėją, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, kaip jie su jumis kalba. Ar jie klausia, kas yra viduje? Ar jai aiškina apie draudimą? Ar jie atsiunčia sutartį raštu? Tai yra tie požymiai, kurie rodo profesionalumą. Olandija – nuostabi šalis, pilna prekių, o Lietuva – puiki vieta jiems atgabenti. Tiesiog būkite atsargūs, planuokite iš anksto ir neklausinėkite, kodėl kaina tokia, kokia yra – geriau klauskite, kas įeina į tą kainą. Tada jūsų baldai, technika ar asmeniniai daiktai atvyks saugiai ir laiku. Sekmės susitarimuose!