Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar galima sekti daiktų siuntą į Lietuvą iš Olandijos? Praktinis vadovas ir patirties atspindžiai
Per dvidešimt metų, kuriuos praleidau tarptautinių pervežimų srityje, mačiau viską – nuo pačių paprasčiausių dokumentų siuntų iki milžiniškų industrinių įrenginių, keliaujančių iš Nyderlandų giliųjų uostų į Lietuvos gamyklas. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį išgirstu iš susirūpinusių klientų, yra gana paprastas: „Ar galima sekti daiktų siuntą į Lietuvą iš Olandijos?“. Atsakymas, žinoma, yra teigiamas, bet taip pat ir daugiau nei „taip“ šiuolaikinėje logistikoje. Tai ne tik apie tai, ar matysite brūkšnį ekrane; tai apie tai, ką tas brūkšnys reiškia, kai vairuotojas stovi priešais muitinę arba kai krovinys užstrigo Vokietijos automagistralėje dėl spūsčių.
Anksčiau, kai tik pradėjau dirbti, turėjome tik telefoną ir viltį. Dabar technologijos leidžia mums matyti krovinio vietą beveik realiu laiku, tačiau paslaptis slypi ne tame, kad matome vietą, o tame, kaip suvokiame gautą informaciją. Siuntos iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą dažnai keliauja per tą patį „koridorių“, bet kiekvienas siuntimo būdas turi savo niuansų. Tiesioginis krovininis automobilis, kuruojamas logistikos kompanijos, kuria aš vadovauju, elgs kitaip nei standartinė kurjerinė siunta, kurią užsisakote internetiniame prekybos centre. Todėl, kai sužinosite, kad ar galima sekti daiktų siuntą į Lietuvą iš Olandijos, jūs taip pat sužinosite, kokios rizikos ir laiko tarpai laukia jūsų siuntos.
Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu ne teorinėmis žinomis iš vadovėlių, o praktine patirtimi, kaip tai veikia realiame gyvenime, su visais jų triukšmais ir nelygiais keliais. Mes aptarsime technines sistemas, muitines procedūras ir paprasčiausius dalykus, kurie dažnai sukelia didžiausią galvos skausmą. Sėskite patogiau, mes įsibėgėsime į logistikos pasaulį.
Pagrindiniai klausimai apie sekimo sistemas
Kur tą numerį įvesti, kad kažką matyčiau?
Tai turbūt pats paprasčiausias dalykas, bet dažniausiai sukeliąs daugiausia neaiškumų. Jei jums siunčia dalykus iš Olandijos per didžiąsias kurjerines kompanijas, tokias kaip DHL arba DPD, tiesiog įveskite savo sekimo numerį į jų pagrindinio puslapio paieškos lauką. Tas numeris dažniausiai prasideda raidėmis ir baigiasi skaičiais, o jį rasite arba siuntėjo el. laiške, arba sąskaitoje faktūroje. Jei kalbame apie didesnį krovinią, kurį veža krovinių vežėjas, gali tekti kreiptis tiesiai į mus, kad mes patikrintume savo vidines sistemas, kurios kartais yra tiksliau už viešas.
Kodėl sistema rodo, kad siunta nejudėjo jau tris dienas?
Nebijokite, tai dažnai yra normalus reiškinys, ypač jei kelias eina per Vokietiją arba Lenkiją. Vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus, o be to, sekimo įrenginys gali neatsinaujinti, jei sunkvežimis stovi sandėliuje, kur nėra gero ryšio. Aš mačiau nemažai kartų, kai klientas panikavo, o siunta tiesiog ramiai laukė savo eilės perkrovimo terminale Roterdame. Jei informacija nepasikeičia ilgiau kaip penkias dienas, tada tikrai verta pasidomėti, bet trumpesnės pauzės – tai kasdienybė.
Ar tas sekimas veikia tikriuoju laiku?
Mes ne filme, čia nėra GPS imtuvų ant kiekvienos dėžės, jei tai ne brangus pristatymas. Dažniausiai matome tik skenavimo taškus – kai siunta buvo paimta, kai ji atvyko į tarpinį sandėlį ir kai išvyko į kitą maršrutą. Realus laimas būtų per brangus ir per sudėtingas įgyvendinti kiekvienai mažai siuntai iš „Bol.com“ arba „Marktplaats“. Taigi, matote tik tam tikrus žingsnius, o tarp jų – tamsą, kurioje krovinys tiesiog važiuoja keliu.
Ką reiškia tie keisti angliški užrašai mano būsenoje?
Dažnai klientai skambina ir klausia, kas yra „In transit“ arba „Out for delivery“. „In transit“ reiškia, kad siunta keliauja, ji tarp tų taškų, apie kuriuos kalbėjau anksčiau. „Out for delivery“ – tai jau geras ženklas, reiškiantis, kad vietinis kurjeris Lietuvoje jį įkėlė į savo furgoną ir važiuoja pas jus. O jei matau „Exception“, tai tuomet aš jau pats pradedu nerimti, nes tai gali reikšti praleistą pristatymą arba pažeistą pakuotę.
Maršrutai ir terminai: Olandija – Lietuva
Kiek laiko tikrai užtrunka tas kelias iš Olandijos?
Standartiškai, jei tai krovinių transportas, terminas yra nuo 2 iki 4 darbo dienų, priklausomai nuo to, ar iš Olandijos važiuojame tiesiai į Vilnių, ar su apsilankymu Kaune, Klaipėdoje. Tačiau jei tai maža siunta kurjeriu, gali užtrukti ir ilgiau dėl pervedimų tarp sandėlių. Pats kelias nėra toks ilgas, apie 1500–1700 km, bet sienų kontrolė, ypač dabartiniais laikais, gali pridėti nepageidaujamo vėlavimo. Aš visada sakau klientams – planuokite savo veiksmus taip, tarkime, 5 dienų atsarga, kad nebūtų nemalonumo.
Ar greičiau, jei siunčiate lėktuvu iš Amsterdamo ar Šipholo?
Iš tikrųjų, ne visada. Žinoma, oro transportas yra greitesnis už jūrų, tačiau mažoms siuntoms į Lietuvą oras dažnai net neapsimoka. Dažniausiai jos keliauja keliu, nes tai pigiau ir, atsižvelgiant į distanciją, nėra tiek daug lėčiau. Lėktuvu dažniau vežame labai skubius ar labai brangius krovinius, o jei jūs perkate baldus ar dviratį, 95 proc. atvejų važiuos keliu per Vokietiją. Be to, oro uosto procedūros gali užtrukti tiek pat, kiek kiek sunkvežimis nuvažiuoja iki Kauno.
Kokia vietovė Lietuvoje gali lėtinti pristatymą?
Jeigu gyvenate toliau nuo pagrindinių magistralių, pavyzdžiui, Zarasuose arba Ignalinos rajone, pristatymas gali šiek tiek pavėluoti, nes vietinis kurieris ten važiuoja ne kasdien. Didžiausiame logistikos centre dažniausiai būna tiesioginis skrydis arba tiesioginis sunkvežimių maršrutas į Vilnių ar Kauną, o toliau – jau „paskutinės mylios“ logistika, kurią atlieka vietinės kompanijos. Todėl, kai klaustate, ar galima sekti daiktų siuntą į Lietuvą iš Olandijos, įvertinkite ir tai, kad paskutinis etapas gali būti mažiau tikslus.
Ar tikrai reikia rūpintis tuo sekimu, jei aš tiesiog laukiu?
Mano patirtis sako, kad taip. Būna situacijų, kai siunta nukeliauja į neteisingą terminalą, pvz., vietoje Vilniaus atsiduria Taline, kaip tai buvo su vienu klientu prieš metus. Jei nebūtume sekę ir pastebėję klaidos anksčiau, siunta būtų važiavę ratu dar savaitę. Sekimas suteikia jums kontrolę, o man – galimybę ištaisyti klaidą, kol ji dar nepadarė didelės žalos.
Muitinės ir dokumentacija niuansai
Kodėl sustojo ties „Customs“ ir niekas nebevyksta?
Tai klasika. Jei siunta yra iš Europos Sąjungos šalies (ES), kaip kad Olandija, į Lietuvą, formaliai muitinės kontrolė neturėtų būti taip griežta kaip iš trečiųjų šalių, tačiau tikrinimai vyksta. Jei siuntos vertė viršija 150 eurų (nors šis skaičius gali keistis, visada patikrinkite aktualią informaciją), gali tekti mokėti PVM. Kartais sistema tiesiog užstringa, kol kas nors patikrins deklaraciją. Geros naujienos – dažniausiai tai užtrunka ne ilgiau kaip parą.
Ar aš galiu kažką daryti, kad greičiau praeitų muitinę?
Jei trūksta dokumentų, pvz., prasta prekių sandara arba neteisingai nurodytas HS kodas – tuomet tikrai reikia veikti. Gali tekti atsiųsti papildomų dokumentų iš pirkėjo Olandijoje. Bet jei tai tik „rutininis tikrinimas“, tai likite ramūs, nieko nedarysite. Būna klientų, kurie bando skambinti muitinei patiems, bet dažniausiai tai tik sudaro chaosą, geriau leiskite logistikos agentui tai padaryti.
Kas nutinka, jei aš nepirkau siuntos, o ji man atsiunčiama kaip dovana?
Dovanos turi savo niuansų, ypač jei jos siunčiamos ne asmeniškai, o į įmonę. Muitinė gali suabejoti, ar tai tikrai dovana, jei dėžėje yra penki vienodi televizoriai. Jei tai asmeninė dovana ir vertė neviršija leistinos, dažniausiai praeina be mokesčių. Tačiau rekomenduoju visada turėti kvitą ar laišką iš siuntėjo, kuriame parašyta „Gift“ ir nurodyta maža vertė, taip sutaupysite nemažai nervų.
Kas daryti, kaip kažkas ne taip ir praktiniai patarimai
Pamečiau savo sekimo numerį, ar viskas prarasta?
Ne viskas, bet tai padarys mūsų darbą kur kas sunkesniu. Pirmiausia, patikrinkite savo el. pašto istorą – dažnai siuntėjas siunčia automatinį pranešimą, kurią mes tiesiog praleidžia. Jei jo nėra, kreipkitės į parduotuvę ar asmenį, kuris siuntė. Jie gali rasti numerį savo sistemoje pagal jūsų adresą arba pavardę. Be numerio mes esame akli – negalime nieko padaryti, nes milijonai siuntų važiuoja kasdien.
Ar galima sekti daiktų siuntą į Lietuvą iš Olandijos, jei ji yra labai neįprastos formos?
Žinoma, bet gali tekti naudotis specialiomis sistemomis. Jei tai, sakykime, ilga vamzdis arba labai lengra, bet didelė dėžė, ji gali būti siunčiama kaip „krovinių siunta“ (LTL), o ne kaip paprasta kurjerinė. Tada sekimas vyksta per krovinių brokerio sistemas. Tokiu atveju informacija gali būti atnaujinama rečiau, pvz., tik tada, kai krovinys pasiekia tarpinį sandėlį Lenkijoje.
Ką daryti, jei matome, kad siunta pažeista?
Tai vienas blogiausių scenarijų, bet su kuriuo susiduriame. Jei sekimo sistemoje matote pastabą „Damaged“, nedelsdami susisiekite su mumis arba su kurjeriu. Niekaip nepasirašykite pristatymo akto, kol nepamatėte prekių viduje. Kartai išorinė dėžė atrodo gera, o viduje visai kitaip. Aš visada sakau – fotografuokite viską iš karto, kai atiduoda dėžę. Tai vienintelis būdas gauti kompensaciją iš draudimo kompanijos.
Ar verta papildomai mokėti už SMS pranešimus?
Mano nuomone, taip, ypač jei laukiate labai svarbios siuntos. El. paštas dažnai dingsta SPAP aplanke arba tiesiog neįsidėmime jį iš karto. SMS pranešimas ateina tiesiai į kišenę, o kai siunta jau pas jūsų durų, galite greitai nuleisti darbus ir nueiti pasiimti. Tai nedidelė kaina už ramybę, ypač kai kalbame apie brangius įrenginius iš Olandijos.
Išvada
Apibendrinant, klausimas, ar galima sekti daiktų siuntą į Lietuvą iš Olandijos, turi vienareikšmį atsakymą – ne tik kad galima, bet ir būtina, jei norite išvengti nesusipratimų. Šiuolaikinė logistika, nors ir pasiekusi didelio techninio tobulumo, vis dar yra žmogaus valdoma sritis, kur klaidos ir vėlavimai yra neišvengiami.