Ar galima perkraustyti augintinius iš Olandijos į Lietuvą?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir per tą laiką matavau viską – nuo mažų graužikų vežimo iki milžiniškų dogų pervežimo visą Europą. Kasdien susiduriu su klientais, kurie gyvena užsienyje, dažniausiai Olandijoje, Vokietijoje ar Anglijoje, ir nori parsivežti savo bičiulius namo į Lietuvą. Vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, kurį girdžiu iš tų, kurie tik planuoja kelionę arba jau susirado šuniuką ir nori jį parsivežti, yra gana paprastas: ar galima perkraustyti augintinius iš Olandijos į Lietuvą? Atsakymas yra aiškus – ne tik kad galima, bet ir darome tai labai dažnai. Tačiau, kaip ir viskas susiję su tarptautiniais pervežimais, tai nėra paprastas „įsodinai ir važiuoji“ reikalas.

Esu matęs situacijų, kai žmonėms tekdavo grįžti iš pasienio, nes trūko vieno lapelio, ir buvau tokių, kurie važiavo ramiai, kaip į parduotuvę, nes viskas buvo padaryta taip, kaip turi būti. Olandija yra šalis, kurioje gyvena nemažai lietuvių, o ten gyvenančių augintinių skaičius didžiulis, tad maršrutas Amsterdamas–Roterdamas–Kaunas–Vilnius mums yra kasdienybė. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, papasakosiu, kaip tai vyksta iš vidaus, ką reikia žinoti apie dokumentus ir kokių klaidų geriau vengti, kad jūsų augintinis atvyktų sausiai ir sveikai.

Dokumentai ir veterinarijos reikalavimai: be šio nieko neina

Ką reikia tur�ti pasą, kad praeiti pasienį?

Čia nėra jokios magijos, tiesiog griežtai taisyklės. Jeigu klausiate, ar galima perkraustyti augintinius iš Olandijos į Lietuvą be dokumentų, tai atsakymas yra ne. Jums būtinas Europos Sąjungos gyvūno pasas, kurį išduoda bet kuris veterinaras Olandijoje. Tas pasas turi būti toje pačioje kalboje, kaip ir šalyje, iš kur keliaujate, arba dvikalbis, bet dažniausiai olandai rašo angliškai arba olandiškai, o mūsų pasieniečiai su tuo puikiai susidoroja. Be šio paso jūs net nesižiūrėkite į sunkvežimį ar mikroautobusą, nes pasienio kontrolė jį neduos. Pasas turi būti originalus, o ne kopija, o jame turi būti įrašyti visi duomenys apie šunį ar katę – nuo spalvos iki brūkšninio kodo.

Ar čipas būtinas, jei šuo turi antkaklį su telefonu?

Mano praktikoje buvo atvejų, kai žmonės maniau, kad antkakis su telefonu yra pakankamas identifikavimui. Ne, tai netaip. Mikročipas yra privalomas, jis turi būti implantuotas prie skiepijimo nuo pasiutligės. Svarbiausia yra tai, kad skiepas turi būti padarytas po to, kai buvo įterptas čipas, arba tuo pačiu metu, bet veterinarijos gydytojas turi tai užfiksuoti. Jeigu eilė bus atvirkščiai – pirmiau skiepas, po to čipas – dokumentai gali būti pripažinti netinkamais, ir perkraustyti augintinius iš Olandijos į Lietuvą nebus įmanoma tol, kol situacija nebus ištaisyta pas veterinarą. Čipas turi būti skaitytomas standartiniu skaitytuvu, kurį turi kiekviena pasienio postą.

Kokia vakcina yra svarbiausia ir kada ją daryti?

Absoliučiai svarbiausia yra vakcina nuo pasiutligės. Be jos joks judėjimas negalimas. Taisyklės sako, kad skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Dažnai klientai skambina ir sako: „Šiandien gavau šuniuką, rytoj važiuojame, viskas tvarkoje?“ Deja, ne. Jeigu skiepas padarytas vakar, turite laukti 21 dieną. Tai yra griežtas reikalavimas, siekiant užtikrinti, kad gyvūnas tikrai yra imlus ir nekelia pavojaus. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad būtų padarytos ir kitos reikalingos vakcinos (nuo parvovirozės, hepatito ir pan.), bet pasienio komisarai dažniausiai patikrina tik pasiutligę.

Kelionės eiga: kaip tai vyksta iš vidaus

Kiek laiko trunka kelionė iš Olandijos iki Lietuvos?

Viskas priklauso nuo to, kiek yra sustojimų, koks maršrutas ir kiek gyvūnų yra kablyje. Vidutiniškai tai trunka nuo 18 iki 24 valandų, jeigu vairuotojas važiuoja be pertraankų miegojimui, kas būna retai. Dažniausiai tai trunka apie vieną-parą. Vairuotojas surenka gyvūnus visoje Olandijoje – nuo Amsterdamo pietų iki Eindhoveno, paskui važiuoja per Vokietiją, Lenkiją ir atvyksta į Lietuvą. Reikia suprasti, tai ne lenktynės, o atsakingas pervežimas, todėl mes nevarome, kad gyvūnai jaustųsi kuo ramiau.

Ar vairuotojas sustoja pailstyti šunį?

Žinoma, mes ne esame jokia „konvejerių“ linija, kuri vežia nešiojamuosius kompiuterius. Mūsų vairuotojai yra žmonės, kurie myli gyvūnus, todėl sustojimai yra privalomi. Paprastai sustojimas kas 4–5 valandas, kad gyvūnai galėtų pasižiūrėti į pasaulį, išgerti vandens ir, jei reikia, atlikti savo reikalus. Ypatingai tai svarbi šunims. Esu matęs, kaip vairuotojai su savo augintiniais (jei veža savus) eina į miškelį prie Vokietijos autostrados, kad tik šuo pajustų žemę po letenomis. Taigi, perkraustyti augintinius iš Olandijos į Lietuvą reiškia ne tik fizinį judėjimą, bet ir rūpinimąsi jų komfortu kelyje.

Kur jie laikomi pervežimo metu – ar ne šalta?

Mūsų transporto priemonės yra specialiai pritaikytos. Tai nėra paprasti „kablys“ su atidaryta dugne keleivinės dalies. Tai yra ventilijuojami skyriai, kurie yra apšiltinti žiemą ir vėdinami vasarą. Temperatūra yra kontroliuojama. Žinoma, jei yra -15 laipsnių už lango, viduje gali būti šilčiau, bet ne karšta, kad gyvūnams nektų oras. Mes stengiamės užtikrinti, kad oras cirkuliuotų, nes vienas didžiausių priešų pervežiant yra ne šaltis, o trūkstantis deguonis. Kiekvienas gyvūnas turi savo narvelį arba atskirtą vietą, kad niekas nieko užpultų.

Kainos, užsakymai ir smulkmenos

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Kainos kinta priklausomai nuo degalų, tačiau dabartiniais metais galima sakyti, kad vieno šuns ar katės pervežimas iš Olandijos į Lietuvą kainuoja nuo 150 iki 300 eurų. Tai nėra pigu, tačiau reikia įsivaizduoti, kiek kainuoja degalai Vokietijoje, keltų mokestis (jei važiuojame per Švediją ar kitaip, nors į Lietuvą dažniau eina per Lenkiją) ir vairuotojo darbas. Jeigu norite ekspresso režimo, kai vairuotojas važiuoja tiesiai prie jūsų durų ir niekur neukrauna kitų gyvūnų, kaina gali šokti ir iki 500 eurų. Tačiau standartinis pervežimas, kai surinkame keletą gyvūnų, yra pigesnis.

Ar brangu, jei šuo yra labai didelis, pvz., vokiečių doga?

Dybis tikrai įtakoja kainą, bet ne taip, kaip galbūt galvojate. Ne tiek dėl svorio, kiek dėl vietos. Didelis šuns reikalauja didelio narvelio arba atskiros būdos kablyje, o tai reiškia, kad mes negalėsime tame patame rate vežti penkių mažų šuniukų. Užima daugiau erdvės, todėl logistiškai tai brangiau. Taip pat, jei šuns sveria daugiau nei 40–50 kg, jam gali reikėti dviejų vairuotojų pagalbos, jei reikėtų iškelti įlįpties metu, nors tai retai atsitinka, nes dažniausiai patys įlipa. Taigi, taip, dideli gyvūnai brangiau, bet ne astronomiškai.

Kada geriausia užsakyti pervežimą?

Rekomenduoju ne skubėti paskutinę minutę. Optimalus laikas yra savaitė-dvi iki išvykimo. Mūsų grafikai dažnai užpildomi savaitėmis į priekį, ypač vasarą ir švenčių laikotarpiais. Jei skambinate ryte ir sako, kad šiandien vakare reikia išvežti, tai tikėtina, kad mes nebeišimsime, arba teks mokėti už skubos mokestį. Geriau susitarti iš anksto, kad galėtume suderinti maršrutą ir paimti jūsų augintinį patogiu laiku. Be to, reikia laiko pasirūpinti dokumentų tikrinimu.

Ar galiu duoti vairuotojui maisto ar žaislų savo augintiniui?

Žinoma, netgi rekomenduoju. Mes turime savo atsargas, bet kiekvienas šuo turi savo įpročius. Jei jūsų šuo valgo tik tam tikrą sausą maistą, geriau paduokite maišelį vairuotojui su užrašu, kiek duoti. Taip pat patartina duoti ką nors, ką šuns žino – seną dėžutę ar žaislą, kuriuo kvapas jį ramins. Kelionė yra stresas, o pažintus kvapai padeda sumažinti nerimą. Vieną kartą teko vežti šunį, kuris nesimaitino dvi dienas, kol vairuotojui nepavyko jį sukalbėti jo mėgstamu sausainiu, kurį davė šeimininkė.

O kaip su katėmis ar smulkesniais gyvūnais?

Katės dažniausiai keliauja narveliuose, ir jos yra daug ramesnės nei šunys. Joms svarbiau, kad narvelis būtų padengtas, kad nematytų judančio pasaulio, nes tai sukelia paniką. Smulkūs graužikai ar paukščiai taip pat gali būti pervežami, bet juos reikia laikyti ypatingai saugiai, kad neiššoktų ar neperšaltų. Principai tie patys – pasas, čipas, skiepas. Tačiau katėms reikia daugiau ramybės, todėl vairuotojai stengiasi jų netraukti iš narvelių be reikalo, nebent būtina pabandyti duoti vandens.

Išvada

Apibendrinant savo dvidešimtmetę patirtį, galiu drąsiai pasakyti, kad logistika šiuo atveju veikia kaip laikrodis, jei viskas yra padaryta sąžiningai ir laiku. Klientai dažnai bijo, kad tai yra sudėtingas procesas, bet iš tiesų, jeigu turite tvarkingą pasą su čipu ir skiepu, pusė darbo jau padaryta. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad kelionė būtų saugi ir komfortiška.

Taigi, jei vis dar klausiate save, ar galima perkraustyti augintinius iš Olandijos į Lietuvą, žinokite, kad tai ne tik įmanoma, bet ir vienas populiariausių mūsų maršrutų. Svarbiausia yra neikyti, pasirūpinti dokumentais ir pasitikėti profesionaliais vairuotojais, kurie šiuos keliukus įveikia kas savaitę. Jūsų augintinis jums padėkos, kai atsivers durys ir jis vėl galės žiūrėti į pažįstamus savininkus.