Ar galima gabenti trapius daiktus mikroautobusu į Olandiją? Visas tiesą apie saugų pervežimą

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Šiandien norėčiau kalbėtis apie tai, kas daugelį jūsų drąsina miegoti naktimis, kai artėja kelionė į užsienį. Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų – nuo tada, kai Lietuvoje tiesiog pradėjo rinktis tarptautinės prekybos vėjai, iki šių dienų, kai kiekviena savaitė vairuoju maršrutą Vilnius–Amsterdamas ar Kaunas–Roterdamas. Per tą laiką esu matęs viską: nuo pianinų, uždėtų ant paprastų gėlių dėžių (kas, beje, baigėsi prastai), iki porceliano rinkinių, užpildytų taip gerai, kad jie išgyventų net atominį sprogimą. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų man telefonu ar el. paštu skamba taip: „Ar galima gabenti trapius daiktus mikroautobusu į Olandiją?“.

Žinoma, trumpas atsakymas yra „taip“. Bet jeigu aš tuo ir pasibaigčiau, būtų per lengva. Tiesą sakant, mikroautobuso pervežimas į Olandiją yra vienas geriausių sprendimų tuo atveju, jeigu turite ką nors brangaus ir sudaužyto, tačiau čia yra savos niuansų, apie kuriuos reikia žinoti. Skirtingai nei dideli 80 tonų sunkvežimiai, kurie gali turėti orines pakabas ir specialią įrangą, mikroautobusas yra „švelnesnis“ transportas, bet jis taip pat turi savo fizikos dėsnių. Olandijos keliai, nors ir geriausi Europoje, turi savo „gudrybių“, o vėjas Šiaurės jūros pakrantėje... apie jį išvis kalba nereikia. Taigi, panagrinėkime išsamiai, kaip tai veikia iš vidaus.

Kaip pasiruošti ir išvengti „nepageidaujamų dovanų“ kelyje

Čia mes pažingsniui išnagrinėsime tai, ką dažniausiai praleidžiate akimis, kai spėjote dėti dėžes į bagažinę. Dauguma žmonių mano, jog jeigu įdėti daiktą tarp dviejų pledų, jis nenuskirs. Deja, realybėje mikroautobuso važiuojant 130 km/h greičiu Olandijos autostradoje (kur greičio limitai dažnai nėra ribojami) tą pledą numeta į šoną kaip plunksną.

Ar tinka paprastos dėžės iš parduotuvės?

Nenaudokite tų pačių dėžių, kuriose gavote batus ar maisto prekes, nebent jūsų tikslas yra susidėti mozaiką iš sulūžusių fragmentų vėliau. Turi būti naudojamos specialios, dvigubos sienelės (double wall) dėžės, kurios atlaiko spaudimą iš viršaus ir šonų. Kai kuriems klientams sakau: „jeigu ant dėžės užlipčiau svorio dėlės ir ji susprogsta, tai ta dėžė nekeliauja į Olandiją“. Stiprios dėžės tai pusė sėkmės, kita pusė – tai tai, kas viduje.

Kiek „pūko“ (putplasčio) reikia?

Čia nėra jokio standarto, bet yra taisyklė: daiktas turi judėti dėžės viduje kaip vynas tarp kamščių, t.y. visiškai nejudėti. Užpildykite kiekvieną tuštumą, net tą mažą tarpą tarp viršaus ir dangtelio. Esu matęs, kaip subyrėja brangios keramikos rinkiniai tik dėl to, kad per staigų stabdymą prie „Schiphol“ tunelio dėžė viduje šiek tiek pasisuko. Putplasčio arba burbulų plėvelės niekada nėra per daug.

Ar verta naudoti medines dėžes (crate)?

Jei gabenate paveikslus, didelius veidrodžius ar labai brangius elektronikos prietaiso, medinė uždėklė dėžė arba „kretas“ yra privalomas. Tai kainuoja brangiau, bet suteikia 100 proc. apsaugos nuo smūgių iš šonų. Kai vežame į Amsterdamą ar Hagę klientams, kurie perka antikvariatą, medinės dėžės yra standartas, o ne prabanga.

Kas daryti su baldais, kurie turi stiklo elementų?

Labai dažnai į Olandiją vežami lietuviški baldai, tarp kurių yra vitrinos ar staliniai stalai su stiklu. Stiklas turi būti atskirtas nuo medienos. Nepamirškite, kad mediena „dirba“ kelionės metu – ji plečiasi ir traukiasi nuo temperatūros pokyčių, o stiklas ne. Jeigu juos suklijuosite kartu arba apvyskite kartu, vibracija sukelia trintį, ir stiklas įtrūksta ties pačiais mediniais rėmais. Stiklą tekskite atskirai, pažymėkite „Stiklas“ ir padėkite tik horizontaliai.

Ar reikia rūpintis pažymėjimu „Viršuje / Šonai“?

Tai atrodo banalu, bet be šių užrašų („This way up“, „Fragile“) krovėjai gali padėti dėžę ant galvos. Nors aš visada stengiuosi prižiūrėti krovimą, bet Olandijoje arba Lenkijoje, kuriame vyksta perkrautymas, žmonės nedirba taip atsakingai kaip savo. Užrašas turi būti didelis, raudonas ir matomas iš trijų pusių.

Kelionės eiga ir Olandijos specifika

Dabar, kai daiktai jau supakuoti, susiduria su kita problema – pačiu maršrutu. Mikroautobusu į Olandiją važiuojama per Vokietiją arba per Lenkiją, ir abu šie maršrutai turi savo pavojų. Tačiau pati Olandija turi savo niuansų, kuriuos reikia žinoti.

Ar vairuotojas gali vairuoti lėtai su trapiu kroviniu?

Dauguma klientų klauso: „Galite važiuoti lėčiau, kad nesusilaužtų?“. Atsakymas gali nustebinti – ne visada. Olandijos autostradose, kur leidžiama važiuoti 130 km/h, jeigu važiuosite 90 km/h, tapsite pavojingu kliūtimi. Saugiau važiuoti normaliu greičiu, bet gerai užfiksuoti kroviniu, nei kelti riziką, kad jus atremia iš galo. Vibracija mažesnėje greityje kartais net būna didesnė dėl variklio sūkių.

Kiek laiko trunka toks pervežimas?

Įprastas maršrutą Vilnius–Amsterdamas trunka apie 24–30 valandas priklausomai nuo oro sąlygų ir eismo. Svarbiausia čia ne tik laikas, bet ir tai, kad kroviniuose nėra tarpinių pervežimų (transhipment). Mikroautobusu gabenant daiktus į Olandiją, dažniausiai tai yra „door-to-door“ paslauga, t.y. daiktas iškrenta iš rankų Lietuvoje ir patenka į rankas Olandijoje be iškrovimo sandėliuose. Tai sumažina pažeidimo riziką maždaug 90 proc.

Ar yra rizika, kad mikroautobusą sustabdys muitinė?

Olandijos muitinė (Douane) yra labai aktyvi, ypač ties Vokietijos pasieniu ir didžiųjų uostų zonoje. Jeigu gabenate asmeninius daiktus, reikia turėti deklaraciją (T formą) arba paprastą daiktų sąrašą. Jeigu tai ne asmeniniai, o prekybiniai daiktai, reikia CMR sąvokos. Jeigu trapi daiktas yra brangus (virš 3000 eurų), geriau apdrausti jį prieš išvykstant.

Ar Olandijos keliai blogi trapiems daiktams?

Priešingai nei Lietuvoje, kur vietomis galima prarasti dantis, Olandijos keliai yra lygus stiklas. Tačiau čia yra kita problema – „liūdnosios plokštės“ (betoninės dangos su siūlėmis) ir dažni žiedeliai (roundabouts). Mikroautobusas, patekęs į šoninį nuolydį žiede, gali sukelti stiprią vibraciją. Dar vienas dalykas – Olandijoje labai daug „greitėjančių juostų“ (verkeersdrempels), kurios yra aštres nei mūsų poligono kopėtėlės. Visi šie smūgiai pradedami jau prieš pat paskirties vietą.

Ar galima pristatyti tiesiai į butą (su liftu)?

Tai vienas didžiausių privalumų mikroautobuso. Skirtingai nei sunkvežimis, kuris reikalauja keltuvo arba specialios leidimo vietos gatvėje, mikroautobusas gali užvažiuoti į beveik bet kurį kiemą. Tačiau Olandijos miestuose, pvz., Amsterdamo centre, gatvės yra labai siauros, dažnai yra kanalų ir taisyklės, kad sunkvežimis negali važiuoti. Mikroautobusas ten yra vienintelis išsigelbėjimas. Bet tikrinkite, ar yra liftas – jeigu ne, kainos gali šokti dėl nešimo rankomis per 4 aukštus.

Kas daro vėjas Šiaurės jūros pakrantėje?

Jei pristatote į vietoves netoli jūros (pvz., Den Helder ar Scheveningen), vėjas gali būti stipresnis nei lietūs. Atidarydami mikroautobuso galines duris, jeigu yra stiprus šoninis vėjas, gali nuplūsti lengvi dėžės. Tai atrodo juokinga, bet esu matęs, kaip vėjas nunešė dėžę su elektronika į gatvę. Visada laikykite duris užrakintas, kol viskas paruošta iškrovimui.

Kainos ir draudimas – kas už tai moka?

Galiausiai, kalbant apie pinigus. „Ar galima gabenti trapius daiktus mikroautobusu į Olandiją“ klausimas visada baigiasi kainos klausimu.

Ar trapių daiktų pervežimas brangesnis?

Pats vežimas dažniausiai kainuoja taip pat, kaip ir standartinio krovinio – skaičiuojama pagal užimamą vietą kubilų metrais (m³) arba palečių skaičių. Tačiau jeigu reikalinga ypatinga priežiūra (dėžių įrengimas vietai, fiksavimas viduje) arba jeigu reikia papildomo žmogaus iškrovimui (nešikas), tai kainuoja papildomai. Vidutinė kaina už vieną kubilą į Olandiją svyruoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo sezono.

Ką daryti, jeigu daiktas atvyko sulaužytas?

Pirmiausia, nedarykite scenos vairuotojui – jis dažniausia nėra kaltas. Turite susirašinėjimą (CMR arba sutartį), kurioje yra punktas apie „išorinį būklės patikrinimą“. Jeigu dėžė atvyko sveika, o viduje viskas sulūžo – tai jūsų (siuntėjo) kaltė dėl blogo pakavimo. Jeigu dėžė sutrenkta – tai pervežėjo kaltė. Visada, visada, visada darokite nuotraukas prieš išsiunčiant ir atidarius dėžę gavęje.

Ar draudimas įeina į kainą?

Dauguma firmų siūlo standartinį draudimą, kuris dažnai yra labai mažas (pvz., 1,30 EUR už kg). Jeigu gabenate brangų paveikslą ar pianiną, reikia papildomo draudimo (All Risk). Už šį ramybės jausmą teks mokėti apie 2–3 proc. nuo daikto vertės. Geriau išleisti 50 eurų draudžiant, nei gailėtis 5000 eurų vėliau.

Ar galima susiderėti dėl kainos, jeigu daug mažiau dėžių?

Taip, mikroautobusų pervežimas dažnai yra dalinio krovinio (part load) principu. Jeigu tūris yra mažas, pvz., tik 5–10 dėžių, galima susitarti dėl „paskutinio metro“ kainos, t.y. padengti tik kuro ir vairuotojo darbo užmokestį. Tai būna pigiau, bet laukti gali tekti ilgiau, kol surinksime kitus keleivius į tą patį mikroautobusą.

Ar mokate už tūrį ar už svorį?

Mikroautobusu gabenant svarbiau yra tūris, o ne svoris. Galite turėti 500 kg sunkią dėžę su knygomis, ji neužims daug vietos. Bet trapi daiktai dažniausiai būna „pūstuose“ dėžėse, užimdidami didelį tūrį, bet sverdžios nedaug. Taigi, mokėsite už tai, kiek vietos užima jūsų siunta mikroautobuso vonioje.

Išvada

Taigi, grįžtant prie pradinio klausimo – ar galima gabenti trapius daiktus mikroautobusu į Olandiją? Ne tik kad galima, tai kartais yra vienintelis ir saugiausias būdas patikti jautrius siuntinius į tokius miestus kaip Amsterdamas, Eindhovenas ar Utrechtas. Raktas į sėkmę nėra vairuotojo meistriškumas (nors jis svarbus), o jūsų atidumas pakavimo etape. Gerai supakuota dėžė išgyvens net ir tuo atveju, jeigu vairuotojas teks staigiai stabdyti prieš voverę, perbėgančią kelią netoli Briuselio.

Nebijokite klausti patirties vadybininkų patarimų, prieš užpildydami dėžes. 20 metų patirtis šioje srityje mokė mane vieno: geriau užduoti „kvailą“ klausimą apie putplasčio storį, nei rinkti sulūžusius atsiminimus iš Olandijos kelionės. Sėkmingų ir saugių pervežimų!