Vežu baldus iš Wellington: kas tikrai vyksta užmarštyje ir uoste

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus. Pradėjau nuo vairuotojo, dabar valdau savo reikalus, bet esmis pasikeitė nedaug – krovinys vis tiek turi nukeliauti iš taško A į tašką B. Gyvenimas mokė, kad teorija ir praktika yra dvi skirtingos planetos, ypač kai kalbame apie tolimus maršrutus. Kasdien susiduriu su klientais, kuriems reikia pervežti asmeninius daiktus, o aš tiesiog tiesiai ir beuždraudžiu pasakau, kaip tai vyksta. Nėra idealų pasaulis, yra tik užrakinami konteineriai, jūros bangos ir muitinės, kurios niekada nemiega. Čia nėra jokiems paslaptims, tik gryna realybė iš vidaus.

Šiandien noriu pasidalinti patirtimi apie tai, kaip aš vežu baldus iš Wellington. Naujoji Zelandija – viena gražiausių vietų žemėje, bet logistika iš ten gali būti tikras galvos skausmas, jei nežinai detalių. Rašau šitą tekstą kaip kalbėčiau su draugu prie alaus arba ilgoje žinutėje, be jokio „marketinginio“ blizgesio. Jei norite sužinoti, kuo skiriasi konteineris nuo dėžės ir kodėl verta pasirūpinti draudimu nuo pirmos dienos – skaitykite toliau. Čia bus tiesiogiai, kartais šiek tiek chaoso, bet tikrai naudinga.

Kainos ir pinigai: kiek tai kainuoja realiai

Kiek kainuoja vežti baldus iš Wellington į Lietuvą?

Tai, žinoma, pats populiariausias klausimas, bet atsakymas niekada nepatinka. Kai sakau, kad vežu baldus iš Wellington, kaina priklauso nuo tūrio, kas yra logiška, bet žmonės vis tik tiksi konkrečios skaičiaus. Maždaug vienas kubinis metras gali kainuoti nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas konteineris. Reikia prisimti, kad čia nėra tik kelyje padėtas daiktas, čia ir jūros pervežimas, ir uosto mokesčiai, ir krovos darbai abiejuose galuose. Taigi, jei turite tik keletą dėžių, tai bus pigiau, jei visą butą – tai žymiai brangiau. Geriausia siųsti sąrašą, tada galiu pasakyti tiksliau.

Ar yra kokia nors minimali kaina?

Yra, ir ji dažnai nustebina tuos, kurie turi tik vieną mažą dėžutę. Logistikos kompanijoms nėra labai verta krauti vieną kelis dešimtis kilogramų sveriančią dėžę į didelį laivą, todėl dažnai yra nustatoma minimali suma, pavyzdžiui, vienas kubinis metras. Tiesiog taip ekonomiškiau visiems – tau gali atrodyt, kad perkaate brangiai, bet mes už tą patį darbą turime sumokėti uostui ir laivininkams. Taigi, jei turite tik porą lagaminų, galbūt vertesnis pasirinkimas yra reguliari siunta oro keliu, o ne jūros, nors ir ten kainos ne mažos.

Kokios yra papildomos išlaidos, apie kurias niekas nesako?

Čia prasideda tas „smulkius spausdinimas“, kurį niekas neskaityto. Viskas prasideda nuo to, kad yra vadinamosios „terminal handling charges“ arba trumpai THC. Tai mokesčiai uostuose, už konteinerio pakrovimą ir iškrovimą, ir juos dažnai nurodo atskirai nuo pagrindinės siuntos kainos. Be to, jei siunčiate dalį konteinerio, gali tekti mokėti už „demurrage“, jei pavėluosite išsiimti daiktus iš uosto. (Šitą dažnai pamiršta paminėti, kol gaunate sąskaitą po mėnesio). Neklauskite, kodėl taip yra, taip susiklostė tarptautinė sistema, ir mes, tie mažieji vežėjai, ten turime tik priderinti.

Ar galima gauti nuolaidą, jei daug daiktų?

Galima, bet tai nėra taip paprasta kaip parduotuvės kuponas. Jei turite tiek daiktų, kad užpildydumete pusę ar visą 20 pėdų konteinerį, tada kaina už kubą tikrai ženkliai krenta. Tada jau kalbame ne apie dalinį krovinį, o apie FCL – full container load. Tuo atveju tu moki už visą konteinerį, o ne už kiekvieną lentelę atskirai. Taigi, jei persikraustote su visa šeima ir visu išsirengimu, tai tikrai bus pigiau vienam vienetui, nei jei vežtum tik vieną sofą. Verta apgalvoti, galbūt drauge su kaimynu?

Kada reikia sumokėti?

Dažniausiai prašome avanso, kad galėtume užsakyti vietą laive ir uždengti pradinius išlaidas, pavyzdžiui, paėmimą iš namų Wellington centre arba priemiestyje. Likusią dalį reikia apmokėti prieš tai, kai krovinys išplaukia arba tada, kai jis atvyksta į Lietuvą – tai priklauso nuo sutarties. Aš visada patariu užtikrinti, kad visi mokesčiai būtų išspręsti anksčiau, nes vėliau gali būti nemalonumų su muitine. Ypač jei reikia greitai išsiimti daiktus.

Laikas ir maršrutas: kiek laiko turėsite laukti

Kiek laiko trunka kelionė iš Wellington?

Jei kas nors sakys jums tiksliai datą, jis meluoja arba yra per daug optimistas. Kai vežu baldus iš Wellington, pagrindinis dalykas yra tas, kad čia nėra tiesioginio reiso į Lietuvą. Paprastai laivas plaukia iki Singapūro arba iki Roterdamo, o tik tada persikrauna į mažesnį laivą arba trucką į Europą. Tai trunka nuo 45 iki 60 dienų, kartais ir ilgiau, jei yra didelių eismo užkardų arba blogo oro. Vieną kartą laivas užstrigo Singapūre trims savaitėms dėl kokio nors techninio gedimo, ir klientas tikėjosi savo baldų per Kalėdas. Gaila, bet taip gyvename.

Ar galima susiplanuoti atvykimo datą?

Galima tik labai apytikriai. Mes stengiamės duoti grafiką, bet jūra yra neprognozuojama. Laivai gali praleisti uostą dėl blogo oro (Wellington žinomas savo vėjais) arba dėl uosto darbininkų streikų, kurie ten kartais įvyksta. Jei jums reikalingi baldai būtent tam tikrai dienai, pvz., vestuvių arba įsikūrimo, geriau planuokite savo atvykimąsavai praėjus savaitei po to, kai numatoma atvykti kroviniui. Nekelkite save į stresinę situaciją – geriau palikti laiko atsargą.

Kodėl laivo grafikas pasikeitė?

Tai nutinka dažniau, nei norėtume. Kartais laivininkai tiesiog nusprendžia sujungti kelis reisus, kad padidintum pelną, ir tavo konteineris nukrenta iš grafiko. Paskutiniu metu, ypač po pandemijos, visokie tiekimo grandinių sutrikimai daro savo. Taigi, jei mataite internete, kad laivas „išplaukė“, tai dar nieko negarantuoja – gali užeiti į kitą uostą pakrauti daugiau krovinių. Tai yra verslas, kur laikas – pinigai, o ne tikslumas.

Ar greičiau vežti oru?

Žinoma, kad greičiau, oru tai truks savaitę-dvi, bet kainos... ten visiškai kitos lygos. Jei tikrai skubate ir jums reikia tik trijų dėžių su brangiausiais daiktais, gal galvoti apie orą, bet vežti sofą oru – tai turtas. Manau, kad 99 proc. klientų pasirenka jūrą, nes nori sutaupyti. Gera taisyklė – jei gali laukti, lauk ir mokėk mažiau. Jei negali – reikės atiduoti daugiau pinigų.

Pakavimas ir paruošimas: kaip išvengti katastrofos

Ar jūs atvykstate padėti supakuoti?

Taip, tai yra mūsų paslauga, nors ne visada ją siūlome standartiškai. Jei jums reikalingas „pakavimo servisas“, mes siunčiame komandą, kuri atvyksta su dėžėmis, burbuliuku plėvele ir viskuo, kas reikalinga. Būna, kad žmonės bando taupyti ir susirenka dėžes iš parduotuvės, bet tos dėžės tiesiog sugenda po kelių tonų svorio konteineryje. Profesionalus pakavimas – tai ne tik dėžės, tai ir medžiagos, kurios užtikrina, kad stalas nenukristu ant kojų (arba kojos nestulbtų). Vienas kartą teko matyti, kaip klientas supako televizorių į roges be užpildo – tai buvo liūdnos vaizdo paslaptys.

Ką daryti su baldų išmontavimu?

Stengiamės išmontuoti viską, kas tik įmanoma, ypač didelius spinteles ar lovas. Taip sutaupome vietos konteineryje ir sumažiname sugadinimo riziką. Bet čia reikia būti atsargiems – jei baldai seni ir sviestuvai jau nebesuka(s), gali užtrukti arba susilaužyti. Mes visada pasakome: jei nesate tikri, ar galima išmontuoti, geriau palikti ir mums leiskite spręsti. Turime savo įrankių, kurie padeda susitvarkyti su netaisykliniais varžtais. Kartais giliąja naktį galvojau, kodėl žmonės renkasi tokius sudėtingus baldus.

Ar reikia valyti baldus prieš vežimą?

Labai praverčia, ypač jei atvežate į Naująją Zelandiją, bet čia kalbame apie išvežimą. Vis tiek rekomenduoju nusivalyti, nes dulkių ir purvo gali būti tiek daug, kad muitinės pareigūnai gali turėti klausimų (nors išvykstant iš NZ tai tok problema nebūtina). Be to, niekas nenori atidaryti dėžės ir rasti ten seno kefyro dėmę ant sofos. Paprasta higiena padeda išvengti nemalonumo kvapo arba kenksmingų vabzdžių, kurie gali užkibti ant medienos. Geriau saugu nei gaila.

Kokias dėžės geriausia naudoti?

Mums patinka stiprios, dvigubos sienelės dėžės, vadinamosos „double wall“. Jos atlaiko tūkstančius kilometrų jūroje, kai konteineris gali šokuoti net keliasdešimt centimetrų. Nenaudokite senų, drėgnų arba sugedusių dėžių. (Vienas kartą gavau dėžę, kuri sugriožė vos tik paėmėm ją į rankas – tai buvo prasta pradžia). Investuokite pora dešimčių eurų į geras dėžes, tai apsimoka, kai atidarysite savo daiktus Lietuvoje ir viskas bus sveika.

Kas dėl technikos ir elektronikos?

Jei įjungėte šaldytuvą prieš dieną, jis turi būti visiškai išdžiovintas, kitaip pamesite jį dėl puvimo. Prieš kraunant į konteinerį, technika turi būti apsaugota nuo drėgmės. Mes įdėsime specialius drėgmės sugėriklius (silica gel) į dėžes su elektronika, bet jei patys uždarysite drigną kompiuterį – mūsų kaltės nebus. Taip pat nepamirškite nufotografuoti, kaip viskas sujungta, kadangi namuose surinkti vėl gali būti sunku be instrukcijų.

Dokumentai ir biurokratija: svarbiausia, apie ką pamirštama

Kokius dokumentus reikia parengti?

Sąrašas nėra trumpas, bet pagrindinis yra pakavimo sąrašas (packing list) ir kopija jūsų paso. Be to, jei siunčiate brangius daiktus, gali reikėti jų vertinimo dokumentų (pvz., apyrančų), kad muitinė nebegalėtų sau nuleisti kainos. (Buvau atvejų, kai klientai nepridėjo sąrašo ir mes turėjome atidaryti visą konteinerį uoste, kas kainuoja šimtus eurų). Gerai, kai viskas sužymėta: „3 durys, 1 stalas, 5 dėžių su indais“ – aišku ir paprastai.

Ar reikia mokėti muito mokesčius Lietuvoje?

Jei persikraustote iš ne EU šalies (Naujoji Zelandija ne yra ES), tada taip, mokesčiai taikomi. Tačiau, jei galite įrodyti, kad tai jūsų asmeniniai naudojami daiktai ir kad gyvenote NZ ne mažiau nei 12 mėnesių, dažnai galima gauti atleidimą (Transfer of Residence). Tai reiškia, kad mokesčiai gali būti nuliniai, bet reikia užpildyti formą anksčiau. Aš visada patariu susisiekti su muitinės brokeriu Lietuvoje iš anksto, kad nustotumėte taisykles. Niekas nenori staigmenų, kai konteineris jau uoste.

Kas yra Bill of Lading?

Tai pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinys priimtas vežimui ir yra jūros sandorio pagrindas. Be jo, jūs negalėsite oficialiai pasisavinti savo daiktų. Jis turi būti tikslus – pavardė, adresas, krovinio aprašymas. Vieną kartą buvo klaida pavardėje (viena raidė neteisinga), ir klientas negalėjo išimti krovinių savaitę laiko, kol viską ištaisėme. Biurokratija yra lėta, o klaidos kainuoja laiką.

Ar jūs tvarkote visus dokumentus už mane?

Mes padedame su tiekimo dokumentais (shipping documents), bet deklaravimas Lietuvoje yra tavo arba tarpininko reikalas. Especialiai aš turiu patikimą brokerį Vilniuje, su kuriuo dirbu jau dešimtmetį. Galiu jums jo numerį perduoti. Kai vežu baldus iš Wellington, mano darbas baigiasi tame, kai perduodu dokumentus brokeriui, tada jis ima vadybą į savo rankas Lietuvoje. Be jo, būtų labai sunku išsiversti su lietuviškais formuliais ir mokesčiais.

Kas dėl draudimo?

Draudimas nėra privalomas, bet aš be jo neleidžiu nei vieno konteinerio. Jūra yra pavojinga – gali būti uraganas, gali būti avarija, arba tiesiog gali nukristi kitas krovinys ant tavo. Polisas užtikrina, kad jei kas nutiks, gausite bent dalį pinigų atgal. (Žinau, daugelis sako „man reikės, kad tik atvyktų“, bet stebiuosi kaip keista, kaip greitai žmonės keičia nuomonę, kai pastato, kad sofa drėgna). Geriau sumokėti šimtą eurų daugiau ir miegoti ramiai.

Rizikos ir problemos: kas gali nuesti ne taip

Kas nutinka, jei konteineris nupuola?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Laivai kartais patiria avarijas stipriose audrose. Jei tu turi draudimą, tada gauni kompensaciją. Jei neturi – tu prarandi viską. Aš mačiau nuotraukas, kur konteineriai buvo užplūdyti bangų ir prarado dangtis. Tai baisu vaizdas. Gerai, kad tokie atvejai yra vienas iš tūkstančio, bet rizika visada yra. Todėl drąsinimas ir stiprios dėžės yra būtinos, ne malonumas.

Ar dažnai dingsta daiktų?

Dingimas reti dalykas, dėl to nereikia nerimauti, tačiau „sugadinimas“ yra dažnesnis. Gali susilaužti kojelė nuo kėdės arba įtrūkti lėkštės. Čia padeda gerai supakuotos dėžės. Kartais gali būti ir vagysčių uostuose, ypač jei dėžė yra pažymėta kaip „brangūs elektronikos daiktai“. Mes stengiamės nebūti pernelyg aiškūs su žymėjimais – geriau rašyti „virtuvės reikmenys“ nei „MacBook Pro“. Saugumo sumetimais.

Kas dėl biosecurity (NZ specifika)?

Kai išvežate iš Naujosios Zelandijos, jų Biosecurity pareigūnai tikrina, ar nevežate kenksmingų organizmų ar augalų. Jei turi ratą su žole ant jo, gali tekti jį valyti arba net atsisakyti. (Buvau atvejo, kai teko valyti dviračius, nes ant jų buvo žemės – o tai griežtai draudžiama). Už tai gali būti baudos, tad geriausia viską išvalyti ir išdžiovinti prieš mūsų atvykimą. Nesiūlykite mums paslėpti kažką – mes turime licenciją ir ne norime problemų.

Kas daro, jei daugiau vietos nei planavote?

Jeigu paaiškėja, kad tūris yra didesnis nei užsakėte, turime spręsti problemą vietoje. Kartais galime pridėti dar vieną dėžę, jei dar yra vietos konteineryje, bet jei ne – gali tekti palikti daiktus arba siųsti kita siunta. Tai sukels papildomų išlaidų ir vėlavimų. Todėl labai svarbu tiksliai įvertinti, kiek daiktų turite. Geriau pasakyti, kad bus 5 kubai, ir padaryti 4,5, nei pasakyti 3 ir padaryti 6.

Ar galima kreiptis į jus, jei kas blogai atsitinka?

Žinoma, mes atsilyginame už klaidas, jei jos mūsų kaltė. Bet jei jūs pats blogai supakavote stiklą ir jis suskilo, mūsų kaltės nėra. Mes stengiamės būti sąžiningi. Jei pamatome, kad kažką padarėme ne taip – pripažįstame. Vienas kartą mūsų vairuotojas griuvo su kėdėmis ir sulaužė vieną – mes nupirkome naują klientui. Be sąžinės šito versle ilgiau neižygi.

Išvada

Galiausiai, kai aš sakau, kad vežu baldus iš Wellington, aš turiu omenyje ne tik fizinį perkėlimą. Tai yra rūpestis, planavimas ir sprendimų priėmimas tais momentais, kai kažkas nueina ne taip, kaip planavote. Esu matęs viską – nuo laimingų susitikimų uoste iki verksmo dėl susibrūžintų paveikslų. Pagrindinis patarimas, kurį galiu duoti po 20 metų darbo – būkite kantrūs, gerai pasiruoškite ir pasitikėkite savo logistikos partneriu. Jei viską padarysite sąžiningai ir iš anksto, jūsų baldai atvyks saugiai, o jūs galėsite mėgautis nauju gyvenimu be nereikalingo streso. O aš tą laivą vėl vesiu į kitą maršrutą.