Vežu baldus iš Henfield: kas vyksta užkulisiuose, kai klientas nežino, ką užsisako

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, maždaug nuo 2000-ųjų pradžios, ir gyvenimas kelyje niekada nebuvo toks gražus, kaip vaizduojama brošiūrose. Kai sakau „vežu baldus iš Henfield“, tai skamba paprastai, bet realybėje tai yra sudėtingas mazgas, susidedantis iš britų biurokratijos, siaurų kaimo kelių Vakarų Sasekse ir klientų, kurie dažnai mano, kad tai paprasta kaip nusipirkti duonos. Nenaudosiu čia jokių profesionalių terminų, tiesiog pasakysiu, kaip yra. Kartais viskas vyksta lyg piečia, kartais vairuotojai stringa angliškame lietuje, o kartais pasitaiko ir taip, kad klientas nusprendžia keisti planą paskutinę akimirką. Šiame straipsnyje (nors nepatinka šis žodis, bet ką darysi) bandysiu paaiškinti, iš kokio sūrio yra šis tiekimas ir kodėl kainos ne visada sutampa su jūsų lūkesčiais.

Kaip tai vyksta tikrovėje (ir kodėl Henfield nelengvas)

Kaip įvyksta užsakymas, kai aš tiesiog vežu baldus iš Henfield?

Viskas dažniausiai prasideda nuo skambučio ar žinutės, kurioje klientas sako: „Reikia vežti baldus iš Henfield“. Aš tuomet klausiu, ką būtent reikia vežti, nes vienintelis sofos ir dėžės su knygomis pervežimas skiriasi nuo pilno namo išvežimo. Dažnai žmonės neįsivaizduoja, kad reikia ne tik pakrauti, bet ir išmatuoti, ar tą sofą įmanoma išnešti pro duris (ten laiptai tokie siauri, kad kartais baisu net žiūrėti). Paskui susitariame dėl laiko, bet turiu prisipažinti, retai kada įstenuojam tiksliai, nes kelionės trukmė priklauso nuo to, kaip užstrigs Doverio perėjoje.

Ar galite atvykti ryte, prieš darbą?

Kodėl visada klaustumėte apie ryto reisus? Žinoma, galime bandyti, jei aš jau būsiu čia girtoje pusėje, bet jei vairuotojas vis dar važinėja po Londongą arba pietų Angliją, tai tampa neįmanoma. Yra dvi realios situacijos: arba važiuojame iš Lietuvos ir tada privalome iš anksto susiplanuoti naktinę važiavimą (kas nelegalu, sakyčiau, šiaip sau, bet visi daro), arba esame jau Anglijoje ir tuomet prie jūsų Henfield namų pasirodome 9-10 valandą ryto. Tačiau jei reikia būtinai iki 8:00, tai gali tekti papildomai mokėti už nakvynę vairuotojui arba už ypatingą organizaciją.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Sakyčiau, standartiškai tai trunka apie 3–4 dienas, jeigu viskas eina kaip pagal knygą, bet šiaip pasakius, knygos čia niekas nerašo. Jei tik vežu baldus iš Henfield, tai reiškia, kad reikia nuvežti iki perkėlos, laukti štabeliavimo (susiskaičiuoti dėžes, o, mano Dieve, jei koks dokumentas neteisingai užpildytas, tai prasideda cirkas), tada plaukti ir vėl važiuoti po Lietuvą. Kartais užtrunka ir savaitę, jei pasitaiko techninių problemų su mašina arba sulaiko muitinė, pavyzdžiui, kai randa užmirštą dežę su maistu, kurio negabar pervežti.

Ar sunku rasti tą vietą, Henfield?

Tai yra Vakarų Saseksas, pietų Anglijoje, ganau toli nuo pagrindinių automagistralių. Vietovė graži, kaimiška, bet keliai ten tokie... siauri. Esu atvežęs krovinius į vieną ūkininko sodybą, kur važiavome tokiu keliu, kad abi sienelės gniuždė veidrodžius (turbūt juos teko sukti, stai, kaip buvo). Dabar jau žinau tą vietą, bet jei klientas naujai apsigyveno, bet turi tik GPS koordinates, gali būti, kad liksime stovėti vidury lauko, laukdami, kol jis atvažiuos mums parodyti kelią. Taip, taip, tai tikra istorija.

Ką daryti, jei gatvė per siaura krovininei?

Daugelis Henfield rajono namų yra pasistatę ant tokių mažų gatvelių, kur 7.5 tonų mašina tiesiog negali įvažiuoti be kad nulaužtų kažkurio veidrodžio ar net užliptų ant šaligatvio. Tada turime dvi galimybes: arba klientas sutinka, kad krovininė stovi pagrindinėje gatvėje (pavyzdžiui, A281), ir mes viską perkrauname į mažesnę furgoną (o tai kainuoja pinigus ir laiką), arba mes bandome įsibrauti rizikuodami. Aš visada raginu pasirinkti pirmąjį variantą, nes remonto kaštai vairuotojui neapsiuomoja.

Pinigai, kainos ir nepavykiai

Kiek kainuoja, kai aš tiesiog vežu baldus iš Henfield?

Kodėl klausiate apie kainą nepridėję informacijos apie turimą krovį? Žaliavom, be jokio sąrašo, galiu pasakyti, kad pradedant nuo 500–600 svarų sterlingų už kelis kubinius metrus. Bet jeigu tai būna visa namų apyvoka, tai gali nueiti ir iki kelių tūkstančių. Kaina susideda ne tik iš degalų, bet ir iš DUK (angliškas mokestis už kelią), kuri dabrais laikais pakilo iki astronominių aukštumų, ir dar vairuotojo darbo užmokesčio. Taigi, nedarykite išvadų pagal pažastą, turiu sužinoti, kiek daiktų turite.

Ar galima mokėti už reisą grynaisiais?

Išimtinai retais atvejais. Aš nebegaliu priimti didelio kiekio grynųjų, nes mano vadybininkė tuomet pradeda verkti dėl buhalterijos. Geriausiai visada yra pavedimas į sąskaitą arba kortelės mokėjimas, nors pastarasis kartais sukelia problemų dėl bankų saugumo blokavimų (kalbu iš patirties, kai pinigai „užstrigo“ trims dienoms). Anglijoje galima sumokėti vairuotojai ir svarais, jei jis sutinka, bet tai turi būti susitarta anksčiau, o ne tada, kai jis jau stovi prie jūsų namų ir reikalauja pinigų.

Kodėl kainuoja brangiau nei kaimynui?

Kiekvienas krovinys yra skirtingas. Gal jūsų kaimynas vežė tik 20 dėžių, o jūs norite pervežti pianiną (kas yra atskira istorija) ir masyvią sekciją. Taip pat, reikalingas iškrovimo �renginys („kelias kojų“) pridedos prie kainos apie 100-150 svarų. Dar vienas dalykas – šiuo metu degalai brangsta (kaip tik vakar pamačiau, kad diesel‘as vėl kilo), tad ir kainos kinta. Nepavyksta pasakyti fiksuotos kainos visam metams, tenka einant momentą.

Kas daryti, jei neturiu pinigų iš karto?

Tuomet turime problemą. Aš negaliu važiuoti su tuščia krovinine atgal, tai būtų nuostolis. Mes galime susitarti dėl pradinio įnašo, o likusią dalį sumokėti, kai pasiekiame Lietuvą. Tačiau, jei pasitaiko situacija, kad klientas neapsimoka, tiek daiktų lieka mano sandėlyje Vilniuje, kas man visai nereikalinga. Todėl visada stengiuosi pasitikėti žmonėmis, bet po 20 metų patirties esu padaręs taisyklę – jei abejoju, reikia užstato arba pilno avanso.

Ar imate užstatą?

Taip, ir tai yra normalu. Užstatas užtikrina, kad vairuotojas nenuvažiuos į tuščią kelionę, ir jis dengia degalų kaštus iš anksto. Dažniausiai tai būna 20–30 proc. nuo Bendros sumos. Buvau atvežęs baldus iš Henfield ir palikęs juos klientui, tikėdamasis, kad juns pervels likutį po savaitės, o gavau tik tuščius pažadus. Nuo tada niekur nebevažiuoju be užstato.

Muitinė, dokumentai ir britiškas chaosas

Kokius dokumentus reikia paruošti, kad būtų vežami baldai iš Henfield legis?

Po Brexito tai tapo tikru košmaru. Reikia turėti ne tik įkrovos sąrašą (packing list), bet ir T1 dokumentą, kuris deklaruoja prekių kelią per ES sieną. Jei jūsų daiktai yra „panaudoti“ (t. y. ne nauji, o asmeniniai), tai reikia pildyti Transfer of Residence (ToR) formą, jei gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių. Pasirašykite, kad ši forma gyvybiškai svarbi, be jos mokesčiai gali būti dideli (NPD ir PVM). Aš asmeniškai nelabai myliu šias britiškas byrokratines formas, bet be jų nepraeisime.

Kas nutinka, jei pamiršiu pridėti kokį daiktą į sąrašą?

Tada muitininkas gali supikti dėžę, surasti tą daiktą ir pradėti klausinėti, kodėl jis nenurodytas. Jei tai kokia maža smulkmė, galima prašyti malonės, bet jei tai brangus elektronika ar vaistai, tai gali baigtis baudomis arba visa krovinio konfiskavimu (tai yra retas atvejis, bet įmanomas). Geriau parašyti viską, netgi tas senjas knygas, kurias nebeplanuojate skaityti, tik kad būtų sąraše.

Ar mums reikia eiš į muitinę patys?

Jeigu vežu baldai iš Henfield yra dalimis arba pilnas konteineris, dažniausiai aš arba mano brokeris tai padaro už jus. Jums nereikia stovėti pasienyje su pasu rankose, nebent yra problemų. Yra buvę atveju, kai muitinė pareigūnai reikalavo pakviesti klientą, kad jis paaiškintų, koks yra dviračio rūšis (kaina buvo įtariamai per aukšta). Bet paprastai tai atliekama nuotolinai, atsiuntus asmens kodą ir paso kopiją.

Kuo pasikeitė reikalai po „Brexito“?

Viskas tapo lėčiau ir brangiau. Anksčiau tiesiog važiavome pro sieną kaip per savo kiemą, dabar reikia laukti eilėse, daryti testus (ne COVID, o sanitarinius kontrolės, jei vežate maisto produktus). Krovinių vežimas iš Anglijos tapo labiau reglamentuotas, ir mažos firmos, kurios neturėjo gerų brokerių, tiesiog užsidarė. Aš išsilaikiau tik todėl, kad turiu patikimus partnerius, kurie sugeba išspręsti tuos visus dokumentų rūsius.

Ar kontroliuoja maisto produktus? Aš turiu ką nors sudėti į dėžę.

Juo labai! Jei dėžėje yra mėsos, pieno produktų ar vaisių, tai yra draudžiama (arba labai griežtai reglamentuojama). Vieną kartą klientas bandė įsmeigti dešrelių rinkinį kūdikiams, ir mus sustabdė. Teko išmesti viską į šiukšliadėžę prie pat sienos. Taigi, nebandykite slėpti maisto tarp drabužių, geriau suvalgykite kelias dienas prieš išvykdami.

Pakavimas, dėžės ir daiktų saugumas

Ar reikia patiems pakrauti į dėžes?

Galite ne, bet tada aš už tai neatsakingas. Jei supakuosite šampano taures be tarpinės ir jos nulūžs per važiavimą (o kelyse būna duobų, ypač po Lenkijos), tai mano draudžias tai nedengs. Rekomenduoju naudoti stiprias dėžes, o ne tas parduotuvės iš popieriaus, kurios plyštu, kai ant jų uždėsite antrą. Geriausia, jei aš atvežiu dėžes, o jūs juos užpildote, arba jei mes tai atliekame visi kartą (už papildomą mokestį, aišku).

Kaip apsaugoti brangius daiktus, pvz., paveikslus?

Paveikslus reikia įpakuoti į specialias dėžes su storomis sienelėmis ir padėti tarpines medžiagas (putplasčio arba burbulų). Dar geriau, jei galite juos uždaryti į medinį rėmą – „skrynią“. Aš turiu vieną istoriją, kai paveikslas, vertas tūkstančius, nukrito dėl blogo rišimo (vairuotojas nespėjo pagriebti važiuodamas posūkyje). Nuo to laiko labai griežtai žiūrime į krovimo tvarką ir tvirtinimą.

Ar galite susidėti į dėžę ir sofos pagalves?

Taip, pagalves galima, bet jos užima daug vietos, taigi kainos gali pakilti. Be to, jei pagaldės senos ir purvinos, gali pradėti blogai kvėpuoti uždaroje krovininėje (tiesiog sakau iš patirties, vasarą ten kažkokia orkaitė). Geriau jas supakuoti į stora plėvelę arba specialias maišus.

Kodėl nerekomenduojate ką nors padėti be dėžės?

Nes krovinių pervežimas yra fizikinis procesas. Kai vairuotojas staigiai stabdo arba vąžuoja pro duobę, viskas, kas nėra įfiksuota, pradeda šuoliuoti. Stalas be pakavimo gali nudaužti kitą stalą arba pajuodęs virtuvės kampas gali įbrėžti į sofos audinį. Dėžės tam ir yra, kad sukurtų tvirtą struktūrą.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Dauguma baldų, ypač didelių spintų ar lovos, privalo būti išmontuoti. Nėra įmanoma įnešti 2 metrų aukščio spintos pro standartinės durys be to. Aš dažnai sušokuoju išvogti (tai, kad atsiskirti, paaiškinau) įrenginius ir atsinešu juos į vidų. Tačiau jei neturite įrankių arba nesinate, tai gali trukti ilgiau nei planavote.

Kaip sužinoti, kiek kubinių metrų užims mano daiktai?

Aš galiu padaryti apskaičiavimą pagal jūsų pateiktą sąrašą (pvz., 20 dėžių, 1 lova, 2 stalai). Bet tiksliausia bus, jei aš arba mano vadybininkas atvyks į vietą ir pamato pačius daiktus. Telefonu įsivaizduoti dydį gan sudėtinga, kartais klientai sako „mažai daiktų“, o atvažiavęs matau pilną namą, su kuriuo nebeatitinku į mažą furgoną.

Vairuotojo kasdienybė ir nepageidaujami netikėtumai

Kur miega vairuotojas, kai važiuoja iš Henfield?

Jei važiuoja be sustojimų (t. y. dirba komandoje), tai vienas vairuoja, kitas miega mašinoje (yra tokius lovelės virš variklio). Jei vienas žmogus, tai sustoja specialiose vietose („parkingai“) arba degalinėse. Tai ne tokia jau prabangi viešbutinė gyvenimas, kaip galvoja dauguma. Kartais tenka miegoti ir tiesiog prie kelio, nes artimiausia vieta užimta.

Kas daryti, jei pasibaigia degalai?

Toks dalykas neturi įvykti, jei vairuotojas protingas. Mes visada stengiamės užpildyti baką iki pilno, dar prieš išvykdami iš Henfield arba Lietuvos. Bet yra buvę atveju, kai anglų degalinėse tiesiog nebuvo kuro dėl streikų (tai ką tik buvo prieš porą metų). Tada teko ilgai žiūrėti į žemėlapį ir važiuoti gilyn į kažką kalvų, kad rastume ką nors.

Ar galite nuvežti šunį ar katę?

Taip, galime, bet tai turi būti aiškiai pasakyta iš anksto, nes ne kiekviena mašina turi leidimą vežti gyvūnus (dažniausiai reikia specialios transporto licencijos, tarkim ADR, nors gyvūnai nėra pavojingi, bet britų įstatymai keisti). Be to, gyvūnas turi būti su mikrosčipu, pasu ir skiepytas. Karta važiavome su šunimi, kuris visą kelią lotė, tad vairuotojai beveik paragė.

Ar būna, kad vairuotojas užstriga dėl blogo oro?

Anglijoje? O juk ten dažnai lyja. Viena kartą, kai vežau baldus iš Henfield, smarkiai sningo (taip, ten taip pat gali snigti), ir mašina užstrigo ant kalvos. Teko skambinti pagalbai vietiniams fermoms. Tai užtruko 4 valandas. Beje, tuomet vėlavome į kitą klientą, kuris buvo labai nuliūdęs. Toks darbas, nedomina koks oras lauke, reikia važiuoti.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tada mes kviečiame pagalbą („breakdown“). Jei tai įvyksta Anglijoje, yra daug tarnybų, kurios greitai atvyksta. Jei Lietuvoje ar Vokietijoje – irgi viskas tvarkoje. Bet jei sugenda variklis Prancūzijoje (ir vairuotojui nemokamai prancūziškai), tai prasideda nevilties istorijos kartais. Tiesa, per 20 metų mūsų mašinos pasirodė patikimos, tik stabdžius keisdami dažniau.

Ar būna, kad dingsta daiktai?

Neturėtų būti, bet pasaulyje yra tokių dalykų kaip vagystės. Todėl mes visada užrakiname mašiną ir stovime apsaugotose vietose (pvz., „TruckStops“). Jei klientas pasako, kad dingsta 500 svarų vertės dėžė, aš siūlau kreiptis į draudimą. Aš asmeniškai niekada nepadariau tokių dalykų, mano garbė brangesnė, bet pasauliukas yra įvairus, todėl visada patikrinkite, ar viskas užrakinta.

Pabaigos smulkmenos ir išvados

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet angliškoje kultūroje (jei jūs esate iš Henfield) tai yra geras gestas. Vairuotojai dažnai dirba ilgą dieną, kelia daiktus, ir tai yra vertinama. Jei vairuotojas buvo mandagus, padėjo susidėti daiktus vietoje, tai penkių ar dešimties svarų butelis ar kava gali padaryti dieną gerą. Lietuvoje tai nėra taip įprasta, bet visada malonu.

Ką daryti su vėliavomis ar dangčiais?

Po to, kai iškraunate dėžes, mes pasiimame visas tuščias dėžes ir pakavimo medžiagas, jei susitarėme (tai paprastai įeina į kainą, kartais reikia papildomai mokėti už šiukšlių ivežimą). Nenaudokite mūsų dėžių kaip malkų (nors taip kartais padaro seni žmonės kaimuose), juos reikia grąžinti arba supinti.

Kaip susisiekti, jei pavėluojame?

Gerai, kad paklausiate. Kartais tinklo ryšys būna blogas, ypač Vokietijos miškuose arba kalnuose. Jei neatsakau iš karto, nereikia panikuoti. Pabandykite po valandos arba parašykite žinutę „WhatsApp“ (tikrai geriau nei skambinti, kol vairuotojas vairuoja). Aš visada stengiuosi informuoti apie vėlavimus, bet kartais tiesiog nėra laiko ar galimybės.

Galite užtikrinti, kad niekas nenusilūž?

Ką tiksliai? 100 proc. garantijos negaliu duoti, nes aš nevaldou kelių būklės ir kitų vairuotojų. Bet galiu pasakyti, kad su manimi dirbantys žmonės yra profesionalūs ir bando visaip išvengti žalos. Jei įvyko avarija – yra draudimas. Jei prasta pakavimo kokybė – tai jūsų atsakomybė. Sutarkime taip: 99 proc. viskas atvyksta sausai.

Išvada

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip aš vežu baldus iš Henfield. Nėra čia jokių stebuklų, tik sunkus darbas, daug važiavimo ir biurokratijos. Jei planuojate persikelti ar išsiųsti krovinius, būkite kantrūs, turkite dokumentus tvarkingai ir nustatykite realias lūkesčius. Aš čia ne tam, kad jus apgautų, o kad padėtų gauti jūsų daiktus iš vienos vietos į kitą gyvais (kas bebūtų to reiškė). Tiesiog susitarkime dėl detalių iš anksto, o ne paskutinę akimiką, tada visiems bus lengviau gyventi.