Vežame baldus iš Wolverhampton: kas gali nuvykti ne taip ir kaip iš tiesų veža daiktai per jūrą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus. Per tą laiką mačiau viską – nuo sofos, kuri pajauna per laiptus tik su kelių vyrų pagalba, iki klientų, kurie bando įsitraukti visą buto turinį į vieną dėžę, kuri tiesiog plyšta. Kai sakome, kad vežame baldus iš Wolverhampton, tai daugeliui atrodo kaip paprasta operacija: atvažiuoja didelis sunkvežimis, pakrauna ir važiuoja. Bet realybė yra daug sudėtingesnė. Tiesiog noriu papasakoti, kaip tai vyksta be jokio „marketinginio“ pudruojo, su visomis akimirkomis, kai nori plaukti akys, ir tada, kai viskas pavyksta puikiai. Anglija nėra arti, reikia įveikti siaurąjuosius tiltus, muitinę ir dar daugybę smulkių nenuominatų problemų.

Kiekvienas kartas yra unikalus. Kartai vairuotojai skambina vidury nakties, kadangi negali rasti adreso, nes GPS šiose vietovėse kažkodėl suka galvą. Kiti kartai – klientai pasigeria pervežimo dieną ir neranda raktų nuo sandėlio. Taigi, tai ne tik apie logistiką, tai apie žmonių ryšius. Kai mes vežame baldus iš Wolverhampton į Lietuvą ar atgal, mes turime būti ir psichologais, ir mechanikais. Žemiau rasite atsakymus į klausimus, kuriuos dažniausiai užduodate man asmeniškai ar rašote žinutėse. Tikiuosi, tai padės suprasti, ką tikrai reiškia pasirūpinti savo daiktais perkilstant.

Kainos, mokesčiai ir viskas kas susiję su pinigais

Kiek kainuoja pervežimas iš Wolverhampton?

Visada klausiate apie kainą, tai suprantama, bet tai kaip klausti „kiek kainuoja važiuoti automobiliu“ – be žinios, kur ir ką. Jei kalbame apie tai, kad vežame baldus iš Wolverhampton, kaina dažniausiai svyruoja nuo tūrio ir svorio. Mažam kiekvienui, tarkime, kai reikia nuvežti keletą dėžių ir vieną čiužinį, galima susitvarkyti už vos keletą šimtų eurų, jei telpame į bendrą krovininį. Bet kai tai yra pilnas namų ūkio išvežimas, skaičiai jau būna tūkstančiai. Be to, svarbu, ar reikia įeigu į vidų, ar ne, ir kiek aukštų be lifto. Aš dažnai sakau – nedarykite išvadų pagal kitą kaimyną, nes jo situacija gali būti visiškai kitokia.

Ar kaina pasikeičia, jei aš atidėliosiu siuntą?

Priklauso nuo to, kiek ilgai atidėliosite. Mes turime sandėlius, bet vieta kainuoja, ypač Anglijoje. Jei pasakote „atvažiuosiu po savaitės“, galbūt nieko nekils, jeigu turime kur padėti tarp kitų siuntų. Bet jei tai nutruksta mėnesį ar du, mums reikia specialiai rezervuoti vietą, ir tada gali kilti papildomi mokesčiai už sandėliavimą. Taip pat, jei jau įtraukėme jus į grafiką, o jūs staiga nusprendžiate nebevažiuoti, mes turime nuostolį, nes vietą kitam klientui turbūt jau užėmėme (ypač jei tai buvo ekskursinis reisas). Geriau iš karto žinoti tikrąsias datas.

Ar imate už darbo rankas?

Taip, tai standartinė paslauga, jeigu to norite. Kai sakome, kad vežame baldus iš Wolverhampton, mums dažniausiai reikia ne tik vairuotojo, bet ir įgulos. Vienas vairuotojas negali nešti sekcijos ar pianino. Paprastai į kainą įeina du vyrai, kurie užkrauna ir iškrauna. Jei reikia daugiau žmonių, pavyzdžiui, dėl labai sunkių daiktų, arba jei reikia išmontuoti/sumontuoti baldus, tai jau yra papildoma užduotis, už ką reikia papildomai sumokėti. Neklauskite, kodėl – jei reikia trijų vyrų darbui trims valandom, trys vyrai turi gauti už tai algą.

Ar galima apmokėti tik atvykus?

Dauguma lietuvių, ypač tų, kurie ilgai gyveno Anglijoje, mėgsta pasakyti „cash in hand“. Taip, galima, bet tada aš negaliu garantuoti, kad vairuotojas turės grynųjų gražių. Dauguma mūsų pasirašo sutartis ir reikalauja preliminarios apmokėjimo dalies (deposit), kad užtikrintumė, kad vietą laikome. Likusią dalį galima sužloti grynaisis perduodant vairuotojui arba pervesti prieš išvykstant. Nebijokit, mes nešiame pinigus sau į kišenę, jie eina į kuro sąskaitas ir kelių mokesčius, kurie Anglijoje be galo brangūs (privažiavimas prie Londono – tai šventė).

Ką daryti, jei pasirodo, daugiau daiktų nei planavau?

Tai klasika. Vienas klientas sako: „Tik dvi sofos ir 10 dėžių“. Atvažiuojame – o ten dar ir dviračias, ir didelis šaldytuvas, ir dar kažkokia sena varpinė, kurią nebeįsivaizduoja mes nešti. Jei daiktų telpa, gerai, bet jei neįsitempiame į sunkvežimį, susidaro problemų. Tada reikia skambinti ir ieškoti sprendimio – arba daryti antrą reisą (kas brangu), arba metamorfozę – stumti viską kaip į Tetrisą. Geriau iš karto nurodykite realų daiktų kiekį, kadangi mes vežame baldus iš Wolverhampton ne pirmą kartą ir mūsų akis jau „apkalibruota“ žiūrėti į tūrį.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Mėgstu, kai klausiate tiesiai. Mūsų įmonė stengiasi aiškiai pasakyti, ką ir už ką darome. Viskas, kas yra už sutarties ribų (pvz., specialus įrenginimas leidžiančias pakelti baldus pro langą, jei neįeina per duris), kainuoja papildomai. Taip pat, jei reikia įsigyti labai brangias pakavimo medžiagas (pavyzdžiui, specialios dėžės paveikslams ar emaliuotiems daiktams), tai taip pat priklauso nuo jūsų. Esantys mokesčiai – kuras, keliai, keltai – jau įskaičiuoti.

Kaip viskas vyksta fiziškai: pakavimas ir krovimas

Ar jūs pakuodate ar aš pats turiu susirūpinti?

Galime abiejomis variacijomis. Jei norite sutaupyti, galite susirūpinti dėžėmis ir pačiomis supakuoti indus, drabužius. Aš tik patariu naudoti stipresnę juostą, nes „pigu“ dėžės turi savo nuobodulą – jos plyšta po 20 kilogramų apkrovos. Jeigu norite, kad viską padarytume mes, atvežame dėžes, burbulus, įvyniojame viską į plėvelę. Kai vežame baldus iš Wolverhampton, dažniausiai klientai renkasi pilną pakavimą, nes tiesiog neturi laiko suktis su popieriumi. Tik žinokite, uz tai reikia mokėti už darbo valandas.

Kaip saugūs mano drabužiai?

Jei juos surenkate į dėžes – vidutiniškai saugūs. Jei mes darome, naudojame specialias drabužių dėžes su strypu viduje, kad jos nesusirauktų. Kartais įdomu stebėti, kaip žmonės įmečia brangų kostiumą į maišą ant grindų. Geriau taip nedaryti. Mūsų vairuotojai yra atsakingi, bet jei dėžė bus nuplyšusi, drabužiai gali pasitempti ar susitepti. Nereikia būti genijumi, kad suprastum – kuo tviau užsisegi, tuo mažiau rizikuoji. (Čia turiu omenyje, kad reikia užsegti dėžę, o ne drabužius, nors ir tas reikia).

Ar išmontuojate baldus?

Tai vienas iš svarbiausių dalykų. Didelės spintos, lovos, komplektai – viskas tai užima daugiau vietos nei atrodo. Jei pervežimas atliekamas iš buto be lifto penktame aukšte, labai sunku nešti surinktą sekciją. Taigi, taip, mes išmontuojame ir vėl surenkaume tiesioginėje vietoje. Būna situacijų, kai klientas sako, kad surinks pats, o tada po savaitės skambina beveik verkdamas, kad jo neranda „skyrių“ nuo lentynos. Geriau palikite mums arba pasirūpinkite, kad visi varžtai būtų pažymėti, nes jų prarasti yra lengviausia.

Kas su emaliuotu ir stikliniais daiktais?

Tai mūsų košmaras. Emaliuotas šaldytuvas ar pasiduodantis stalo paviršius – tai pirmas dalykas, kurį pažeidžiame, jei nesame atidūs. Todėl naudojame storas, daugiasluoksnes movas. Stiklai – įvyniojami į storą kartoną su burbulais. Vienas kartą (prieš daug metų) vairuotojas nuvažiavo per bumpą ir visi stiklai iškrito... nors jie buvo įdėti į dėžę. Dabar jau žinome – reikia uždaryti dėžę viršuje ir apačioje, kad net nukritus ji neatsidarytų. Tikrai rekomenduoju pirkti papildomą draudimą tokiems daiktams, nors ir taip stengiamės važiuoti lygiai.

Ką daryti su pižamomis?

Tai buvo pokštas, bet turiu omenyje daiktus, kuriuos naudojate kasdien, pavyzdžiui, lovas ar indus. Kai vežame baldus iš Wolverhampton daugiau nei per savaitę, klientai klausia, ar juos pasieks. Įsivaizduokite situaciją: vairuotojas pakrauna viską pirmą dieną, važiuoja į sandėlį, laukia, kol užsipildo sunkvežimis, ir tik tada važiuoja į Lietuvą. Taigi, jei reikalingi kasdieniniai daiktai, juos išimkite iš krūvos ir pasilikite pas.save arba įdėkite į mažą atskirą dėžę, kurią paimsime paskutinę. Negyvenkite iš krepšio savo paties bute.

Ar padedu automobilį?

Automobilių pervežimas tai atskira paslauga, kuri reikalauja specialių rampų. Mes turime galimybę įtraukti keletą automobilių į sunkvežimį, jeigu jie juda (jeigu ne, tai reikia vilkiko). Anglijoje dauguma turi „right hand drive“, tai važiuoti į Lietuvą nėra problema. Bet jei automobilis nėra parengtas pervežimui (nušluostas, tuščias bakas, akumuliatoriatorius atjungtas), gali būti nemažų rūpesčių per keltą ar muitinę. Užsirašykite iš karto, jei turite mašiną, kadangi jos užima daug vietos.

Kelionės subtilybės: maršrutai ir Wolverhampton specifika

Kiek laiko trunka kelionės iš Anglijos?

Teoriškai – 3 dienos. Praktiškai – nuo 4 iki 7 dienų. Kodėl todėl? Nors mes vežame baldus iš Wolverhampton tiesiai į Lietuvą, viskas priklauso nuo to, kiek kitų klientų turiu tame pačiame reise. Jei aš turiu apsilankyti dar Londone, Mančesteryje ir Shefilme, tai vairuotojui reikia laiko. Be to, keliai Anglijoje, ypač aplink M25 (Londono žiedą), yra vienas didžiausių kosmosų. Vien stovėjimas gali prailginti kelionę per dieną. Taip pat, keltų grafikai ne visada sutampa su mūsų norais – gali tekti laukti 10 valandų uoste.

Ar sunku rasti adresą Wolverhamptone?

Wolverhamptonas – tai ne kažkoks kaimelis su viena gatve. Čia siauros gatvelės, vienpusiai eismo juostos, daug statybų. GPS dažnai vedą į „netikrą“ vietą, kur nėra provažiavimo sunkvežimiui. Viena kartą važiavome paimti kliento, o navigacija nurodė važiuoti pro taką, kur buvo toks aukštis, kad sunkvežimis tikrai nepraslisėtų. Teko važiuoti atgal ir suktis pro visą miestą. Geriau, jei galite nurodyti artimiausią didelę vietą, pavyzdžiui, prekybos centrą, iš kur mums lengviau orientuotis.

Kurio uosto naudojate – Dover ar Kalė?

Dauguma naudoja Dover-Kalė maršrutą, nes jis trumpiausias. Bet kartais, jei yra dideli eismai ar streikai (kas Anglijoje vyksta dažnai), šokinėjame į Hull-Roterdamą arba Dover-Dunkerka. Tai gali šiek tiek pakeisti laiką, bet užtikrina, kad krovinys nebus užstrigęs. Kai kurie klientai baiminasi dėl Jungtinės Karalystės išstojimo (Brexit) ir muitinės, bet tiesioginėse trasose (T2L dokumentai) viskas dabar eina geriau negai prieš porą metų, tik reikia kantrybės.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

99 procentų atvejų – taip. Aš turiu keletą vairuotojų, kurie yra lenkai ar vietinės Anglijos gyventojai, bet jie dažniausiai dirba tik Jungtinėje Karalystės viduje. Tarptautinius maršrutus atlieka lietuviai. Tai labai palengvina komunikaciją, ypač kai reikia paaiškinti, kur dėti tą „mėlyną dėžę su indais“, kurią nepažymėjote. Nėra nieko blogiau negai lipti į sunkvežimį ir bandyti rankomis ir kojomis paaiškinti, kad reikia būti atsargiam su pianinu.

Ar galiu sekti savo krovinį?

Galime suteikti GPS nuorodą taikymui, jei techninė galimybė leidžia. Bet neklaidinkitės – kai sunkvežimis stovi pietų pertraukos (arba naktinio poilsio) metu, jis nejudės. Vienas klientas skambino man vidury nakties sakydamas, kad jo baldai stovi vienoje vietoje jau 4 valandas. Jėgai, ką aš galiau padaryti? Vairuotojas miega, jis negali vairuoti 24 valandas per parą. Mes gerbiame poilsio laiką, todėl sekimas gali atrodyti kaip sustojęs laikrodis.

Kas nutinka, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet įvyksta.