Vežame baldus iš Aylesbury: ką vertėtų žinoti apie pervežimus iš Jungtinės Karalystės

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trečius metus ir, turiu pripažinti, kiekvienas kelias yra savotiška loterija. Ypač kai kalbame apie specifinius regionus, tokius kaip Aylesbury ar visas Bukingamšyrą. Žmonės dažnai galvoja, kad tai paprasta – užkrauti ir nuvežti, tačiau realybėje, kai vežame baldus iš Aylesbury, susiduriame su visa eile niuansų, pradedant nuo siaurų gatvelių miesto centre ir baigiant visais tais muitiniais, kurie po Breksito tapo tikru košmaru. Esu matęs viską – nuo puikių, smulkiai suplanuotų pervežimų iki tų, kurie baigėsi vairuotojų nervų išsikrovimu namuose. Todėl šiame straipsnyje nėra jokio sauso „turinio kūrėjo“ teksto, o tik gilaus, kartos skausmo patirtis ir tai, kaip tai iš tikrųjų atrodao iš vidaus.

Bendrai apie procesą ir kainas (o kaip kitaip?)

Kiek tai išvis kainuoja, kai vežame baldus iš Aylesbury į Lietuvą?

Tai, žinoma, klausimas, kurį girdžiu dažniausiai, ir atsakymas niekada nėra vienareikšmis. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik viena lova, ar visas namo turinys. Paprastai kainą skaičiuojame už kubinius metrus, tačiau reikia atsižvelgti ir į kuro kainas, kuriuos dabar, tiesą sakant, sunku vadinti pigiais. Jei kalbame apie standartinį 20 kubinių metrų krovinį, tai kaina svyruoja, bet gali būti ir didesnė nei įsivaizduojate, ypač jei reikia specialių paslaugų, tokių kaip kėlimas per langą. Be to, kai vežame baldus iš Aylesbury, visada pridedame vietos rinkliavas, nes Anglijoje daugelyje vietų už sunkvežimio stovėjimą reikia sumokėt.

Kiek laiko užtrunka tas kelias iki Lietuvos?

Idealiai, jei kelyje nėra jokių nesklandumų, tai tai trunka maždaug tris–keturias dienas. Tačiau idealus pasaulis logistikoje retai pasitaiko. Viskas priklauso nuo kelio sąlygų, uždelstų keltų Doveriuje ar netgi oro sąlygų. Prisimenu vieną atvejį, kai dėl sniego Prancūzijoje mūsų vairuotojas užstrigo beveik parą, todėl klientas gavo savo baldus savaitę vėliau. Taigi, kai sakau „tris dienas“, visada turiu omenyje, kad tai yra labai apytikslis įvertis. Reikia kantrybės, ypač jei krovinys yra dalinis – tada reikia laukti, kol surinksime viską iš kitų klientų.

Ar galite atvykti paėmti tą patį dieną, kai aš susitvarkau?

Galime tikrai pabandyti, bet nėra garantijų. Jei mums jau yra suplanuoti kiti važiavimai arba vairuotojas yra kitame Anglijos kampe, tą padaryti neįmanoma. Logistika – tai ne taksi, kur telefonu pašauki ir po penkių minučių jis jau prie durų. Dažniausiai reikia planuoti bent savaitę–dvi iš anksto, o per šventes ar atostogų laikotarpius terminai gali užtrukti dar ilgiau. Geriau susitarti iš anksto nei verčiaus mus skubėti ir daryti klaidas dėl greitumo.

Kodėl kaina pasikeitė, palyginti su prieš metus?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kainos kyla dėl kuro, kuris, atrodo, niekada nenustos brangti, taip pat dėl darbo jėgos trūkumo. Vairuotojų stoka yra milžiniška problema visoje Europoje, ne tik Lietuvoje ar Anglijoje. Be to, kai vežame baldus iš Aylesbury, susiduriame su britų infliacija, kuri taip pat įtakoja paslaugų kainas – nuo sandėliavimo iki paprastų kavos puodelių kelyje. Negaliu dirbti nuostoliu, todėl kainos turi būti pakoreguotos, nors aš pats suprantu, kad klientui tai niekada nesmalžina.

Ar saugu duoti brangius daiktus, pvz., paveikslus ar antikvarą?

Žinoma, saugu, mes turime visus reikiamus draudimus, bet... turiu būti sąžiningas. Draudimas niekada neatsisako emocinės vertės. Jei turite šimtmečių senumo paveikslą, kuris jums brangiausias pasaulyje, aš visada patariu jį vežti asmeniškai arba pasirūpinti specialiu, labai kruopščiu pakavimu. Mes pagalvame ir užsegame viską, kas įmanoma, bet kelyje yra duobų, staigių stabdymų ir kitų faktorių. Vieną kartą mums nukrito statinė su porcelianu, nors vairuotojas važiavo labai ramiu greičiu – tiesiog kelyje buvo labai bloga.

Paėmimas ir iškrovimas: kas vyksta vietoje

Kaip elgiatės su tais Aylesbury miesto centrų apribojimais?

Aylesbury, kaip ir dauguma britų miestelių, turi savo specifiką – siauras gatves, daug pėsčiųjų zonų ir vietų, kur sunkvežimis negali važiuoti be leidimo. Prieš išvykdami visada tikriname adresą ir maršrutą, bet kartais GPS mus nukelia į tuos uždraustus rajonus. (Na, bent jau anksčiau taip buvo, dabar GPS sistemos geresnės). Jei reikia, mes samdome vietinį „man with a van“, kuris galėtų perkrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę ir nuvežti iki mūsų sunkvežimio, stovinčio už miesto ribų. Tai kainuoja papildomai, bet tai vienintelis būdas padaryti darbą teisingai.

Ar reikia man patiems išpakuoti baldus prieš atvykstant?

Nebūtinai, netgi geriau, kad jūs to nedarytumėte. Mūsų komanda atvyksta su visomis reikiamomis priemonėmis – burbulių plėvele, stambiais kartonais, virvėmis. Profesionaliai supakuotas baldas yra daug saugesnis negu tas, kurį bandote apvynioti senais laikraščiais. Vieną kartą klientas bandė taip sutaupyti ir visus savo indus padėjo į neapaugtas dėžes – natūralu, pusė jų atvyko sulūžusi. Palikite tai mums, mes žinome, kaip tai padaryti, kad niekas nenuskristų kelio metu.

Kas nutinka, jei aš vėluoju susitikti su vairuotoju?

Angliškai tai vadinama „waiting time“, ir, deja, tai nėra nemokama. Vairuotojo laikas yra pinigai, ypač kai jis turi griežtus režimo laikus (tachografas). Jei jūsų pavėlavimas trunka ilgiau nei valandą, gali tekti sumokėti baudą. Aš visada prašau savo klientų būti vietą bent 15 minučių iki planuoto laiko, kad galėtume viską išspręsti ramiai. Nenorėčiau, kad jūs mokėtumėte už tai, kad užstrigote eilėje parduotuvėje arba negalėjote rasti raktų.

Ar įvešite didelę sofos į antrą aukštą be lifto?

Tai klasikinis klausimas. Atsakymas priklauso nuo laiptų posūkių ir sofos matmenų. Mes turime patirties, todėl dažnai galime įvežti net ir labai didelius daiktus per labai siaurus duris, naudodami specialias technikas (pvz., keltuvus per langą). Tačiau jei laiptai yra labai aštrūs arba sofa yra „L“ formos ir neišsirenka, tada gali tekti išardyti duris ar net langus. Buvau situacijoje, kurie teko išimti visus stiklus iš vitrinos, kad pralystume spintelę – tai įmanoma, bet reikia apie tai kalbėti iš anksto.

Ar vežate į kaimus, ne tik į miestus?

Žinoma, Aylesbury apylinkėse yra daug gražių kaimelių, tokių kaip Wendover ar Tring, ir ten važiuojame dažnai. Tačiau ten būna vienas svarbus dalykas – privažiavimo keliai. Kartais kaimo kelyje yra žemas tiltas ar labai siauras pravažiavimas, kuriuo sunkvežimiui nepraeisi. Tada reikia ieškoti alternatyvių kelių arba krovinį perkelti trumpesniu atstumu. Todėl visuomet prašau nufotografuoti privažiavimą, jei jis atrodo įtartai.

Pakavimas, baldai ir keistos situacijos

Ką daryti su tais „flat pack“ baldais iš IKEA?

Jei jie dar nesurušyti, geriau juos palikti dėžėse – taip jie užima mažiau vietos ir yra saugesni. Jei jie jau surinkti, gali tekti išardyti, nes pernešti surinktus spinteles yra daug pavojingesnė – gali atitrūkti detalės. Aš pats namuose turiu vienas spintelę, kurią pernešiau surinktą, ir dabar ji visai lenkta vienoje vietoje. (Na, bent jau stovi, bet atrodo keistai). Mūsų komanda gali padėti išardyti, jei reikia, tai nėra problema.

Ar turite savo vairuotojus ar samdatei vietinius?

Mes turime savo patikimų vairuotojų, kurie dirba su mumis jau metus, bet kartais, kai apkrova didelė, samdome subrangovus. Tačiau aš visada stengiuosi tikrinti, kas vairuoja. Yra nemažai blogų įmonių rinkoje, kurios tiesiog perka skelbimą ir samdo pirmus pasitaikiusius žmones. Tokių vengiu, kaip ugnies. Kai sakau, kad vežame baldus iš Aylesbury, aš noriu būti tikras, kad krovinį veža žmogus, kuriam galiu pasitikėti, o ne kas nors, kas vos gali valdyti vairą.

Ar įvešite pianiną iš tokio toliau?

Pianinų pervežimas yra atskira meno šaka. Tai ne tik sunku (svoris gali siekti 500 kg), bet ir jautru. Paprastai tokie daiktai reikalauja specialių kėliklių ir labai daug žmonių. Jei jūs turite seną, sunkų pianiną Aylesbury namuose, aš tikrai nedarysiu to su paprasta komanda. Reikės specialios technikos, ir tai kainuos daugiau, bet kitaip sugadinsite nugarą arba instrumentą, o taisymas kainuos brangiau nei pervežimas.

Ar reikia išvalyti baldus prieš įkraunant?

Nebūtinai iki blizgesio, bet būtų gražu, jei jie nebūtų pilni dulkių ar seno maisto. Vieną kartą gavome sofos, kurioje buvo senų sausainių trupinių – visa mūsų vagono kabina kelią dieną kvepėjo cukrumi.