Vežame baldus į Welham Green: kas tikrai vyksta kelyje ir kodėl viskas ne taip paprasta

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu prisipažinti, kiekvienas kartas, kai sakome, kad vežame baldus į Welham Green, yra kaip mažas loterijos bilietas. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog įkeliame dėžę ir važiuojam, bet realybė yra daug kraupesnė – ir kartais juokingesnė. Anglija nėra toli, bet geografiniai ir biurokratiniai iššūkiai, ypač po „Brexit“, sukuria tokias situacijas, apie kurias net nebegalvojote. Šiame straipsnyje nebūsiu įžūlus „turinio kūrėjas“, o tiesiog vairuotojas ir logistikos vadovas, kuris nori papasakoti, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus.

Pinigai, laikas ir kiti nepatogumai

Ar brangu vežti baldus į Welham Green?

Kainos klausimas visada yra pirmas, ir aš jį suprantu, nors kartais jis pavargina. Viska apsveria kuro kaina, kuri šiuo metu yra astronominė, ir keltų bilietas. Jei turite tik vieną sofą, gali tekti sumokėti nuo 600 iki 800 eurų, nes reikia padengti viso reiso išlaidas. O jei vežame baldus į Welham Green pilnam konteineriui arba sunkvežimio dalį, skaičiai gali šokti iki kelių tūkstančių. Niekada negaliu pasakyti tiksliai iš karto, turiu suskaičiuoti tūrį ir svorį, nes varikliui ne visiškai nesvarbu, ar vežiate plunksnas, ar akmenis.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Normaliai, kai viskas gerai, tai trunka apie tris arba keturias dienas. Vieną kartą važiavome beveik savaitę, nes Prancūzijoje buvo streikai ir užeismo traukiniai nestojo. Taigi, kai sakote „keliauk“, aš visada žiūriu į kalendorių su skeptišku šypsenėlės užuomina. Paprastai imame daiktus pirmadienį, antradienį jau esame Lamanše, trečiadienį iškrauname Welham Green’e, bet... (čia turiu omenyje, jei nenukrenta sunkvežimio ratas arba nešauna muitinėje).

Ar galima susitarti dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Kai kurie klientai mano, kad aš esu turgus ir galima derėtis kaip prie pirkių. Turiu užmokestį vairuotojams, pildymui, keliams. Jei jūsų daiktai telpa į tai, kas jau yra planuojama, galiu nuleisti kainą, nes tai man uždirba papildomai be didelių sąnaudų. Bet jei reikia siųsti atskirą mašiną tik dėl vienos spintos, deja, nuolaidos negaliu daryti, nes pats iš to būčiau nuostolingas.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai yra kuras (kaip jau minėjau), keltų kainos, kurios keičiasi priklausomai nuo sezono, ir, žinoma, patogumas. Jei jūsų namuose Welham Green’e yra siauri takai ar reikia nešti per trečią aukštą be lifto, tai papildomai kainuoja. Vieną kartą teko nešti pianiną į namą, kur laiptai buvo taip siauri, kad teko išmontuoti rankeną. Tai užtruko valandą, tad logiška, kad tai atsispindi sąskaitoje.

Ar imate mokestį už kvitą?

Ne, kvitas ar sutartis yra nemokami. Aš ne tos įmonės, kurios užtraukia mokestį už popieriaus lapą. Visada išsiunčiu elektroninę versiją el. paštu, o jei reikia spausdintos, atsiunčiu su vairuotoju. Man svarbu, kad klientas turėtų aiškumą, o ne papildomus rūpesčius dėl biurokratijos.

Kodėl kainos skiriasi nuo kitų?

Kai kurios firmos dirba „pilnais“ sunkvežimiais ir kuria sandėlius, o mes esame daugiau „tailor-made“ paslaugų žmonės. Be to, aš žinau vieną firmą, kuri vežia pigiai, bet jų vairuotojai dažnai praleidžia dienas ar nešioja batą ant galvos (tikiuosi, supratote metaforą). Mūsų kaina apima tai, kad aš asmeniškai seku, kas vyksta su kroviniu.

Welham Green ir Anglijos specifika

Ar Welham Green yra toli nuo Londono?

Techniškai tai Hartfordšyras (Hertfordshire), tai ne Londonas, tačiau geografiškai jis yra labai arti. Mums tai nėra labai svarbu, nes ir taip turėsime važiuoti pro Londoną arba jo apylanka (M25), kas yra vienas didžiausių košmarų kiekvienam vairuotojui. Jei reikia vežti baldus į Welham Green, mes visada planuojame maršrutą taip, išvengti spūsčių, bet M25 yra kaip gyvas organizmas – kartai ji kvėpuoja gerai, kartai užstrigsta valandomis.

Ar ten sunku privažiuoti dideliu sunkvežimiu?

Welham Green yra ganėtinai ramus kaimiškas rajonas, kaimelis, todėl ten yra siaurų gatvių. Vieną kartą teko atsukti sunkvežimį gatvėlėje, kurioje buvo mažiau vietos nei man mano garaže. Vietiniai gyventojai stovėjo ir žiūrėjo, kaip aš bandau išlipti iš situacijos nepadarius incidentą. Dėl to, jei adresas yra centrinėje dalyje, dažnai reikia imti mažesnę transporto priemonę (7.5 tonų), o tai gali šiek tiek padidinti kainą.

Ar reikia leidimo važiuoti į miestą?

Londono užmokestis (Ulez) yra didelė problema dabar. Jei reikia važiuoti per zoną, tenka mokėti šimtus svarų už dieną, kadangi mūsų mašinos nėra tokios švarios, kaip naujausiai „Tesla“. Welham Green yra už zonos ribų (tikiuosi, dar, nes taisyklės keičiasi kas pusmetį), bet visada tikriname žemėlapį prieš važiuodami, kad nenukryptume.

Ar žinote to vietovės kelią?

Žinau kaip savo kišenę, nors ten viskas pasikeitė per pastaruosius dešimt metų. Yra viena sankryža prie „The Sun“ pubo (ar dar ji taip vadinasi?), kurioje visada būna daug mašinų. Bet geriau, kai klientas siunčiu savo vietos nuotraukas arba „Google Maps“ tašką, kad nesusukčiau tarp namų su tais pačiais numeriais, juokinga, bet tokie atvejai būna.

Kaip su parkavimu ten?

Gyvenamųjų rajonuose dažnai reikia gauti leidimą statyti ant kelio arba užimti vietą. Aš visada prašau klientų susirūpinti tuo iš anksto, nes kitaip gali atsitikti, kad mes atvažiuojame, o vietos nėra, ir turi ratu važiuoti valandą, kol kas nors išvažiuoja. Tai laiko švaistymas, kurį mokėtumėte ne jūs, o aš.

Baldai, pakavimas ir krūvos popierių

Ar reikia išardyti baldus?

Būtina. Negaliu įsivaizduoti, kaip vežame baldus į Welham Green ne išardant didelės spintos ar lovos. Vairuotojai gali padėti su pagrindiniais dalykais, bet jei turite sudėtingą sisteminį baldą, geriau pasirūpinkite meistru iš anksto. Aš vieną kartą bandžiau surinkti vokišką spintą be instrukcijos... gale liko trys varžtai per daug, tai pasakysiu taip – spinta stovėjo, bet aš joje nelabai pasitikėčiau.

Ką daryti su daiktais, kurie ne talpina?

Jei daiktų yra per daug, mes juos įtraukiame į sąrašą ir, jei telpa į mašiną, vežame. Jei ne, tenka palikti arba daryti antrą reisą. Antras reisas yra brangus dalykas, todėl visada patariu klientams atsikratyti nereikalingų daiktų dar prieš pakavimą. Nereikia vežti senos dviratinės rėmų, jei planuojate pirkti naują Anglijoje.

Ar turite savo dėžes?

Taip, mes galime duoti dėžes, bet jos kainuoja. Daugelis klientų renkasi rasti dėžių parduotuvėse arba supermarkete, tai taupo pinigus. Tiesa, vienas klientas pakrovė knygas į didžiules „IKEA“ dėžes, kurios tiesiog plyšo pakrovimo metu. Geriau naudoti mažesnes ir storesnes dėžes sunkiems daiktams.

Kaip apsaugote daiktus?

Naudojame stretch plėvelę, burbuliukų plėvelę, užsklandas. Aš asmeniškai tikrinu, ar vairuotojai užklijuoja kampus, nes tai dažniausiai pažeidžiama vieta. Niekada nenaudokite senų laikraščių – jie palieka rašalus ant baldų, o tada klientas skambina ir keikiasi, kodėl jo baltas stalas juodas.

Ar imate ir pavojingus daiktus?

Ne, cheminius skysčius, aerozolius ar degalus mes nevežame. Tai draudžiama kelių saugumo taisyklėmis. Vieną kartą kažkas bandė įslėpti benziną kanistroje su drabužiais... muitinėje buvo įdomi situacija. Tokiems daiktams reikia rasti kitą būdą.

Muitinė, „Brexit“ ir dokumentai

Ar reikia muitinės deklaracijos?

Po „Brexit“ – taip, absoliučiai visada. Nėra svarbu, ar tai dovana, ar perkėlimas į naujus namus. Reikia pildyti „Transfer of Residence“ formą, jei gyvenate ne Europos Sąjungoje mažiau nei 12 mėnesių. Jei ne, gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Aš visai nemėgstu šių formų, jos ilgos ir painios, bet be jų nepraeisime per Doverį.

Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Tada kroviniui gali būti uždrausta įvažiuoti į Angliją, arba jis bus sulaikytas sandėlyje, kol viskas neišsiaiškins. Sandėlio mokestis Anglijoje yra baisus – jis skaičiuojamas kas valanda. Todėl aš visada prašau klientų duoti sąrašą su vertėmis (nors apytikslę), o ne tik „knygos, drabužiai, indai“.

Ar galima vežti maistą?

Asmeniniam vartojui – taip, bet yra apribojimų. Mėsą ir pieno produktus geriau nevežti visai, nes muitinė gali konfiskuoti. Vieną kartą teko mesti lietuvišką kumpį, nes klientas nepasakė, kad jo turi, o muitininkas buvo labai atidus. Deja.

Ar pasirūpinsite dokumentais?

Taip, tai mūsų darbas. Jums tik reikia pateikti duomenis (paso numerį, adresą, daiktų sąrašą), o aš arba mano logistikos partneris pildys visus EORI numerius ir kitus abrikosus. Žinoma, už tai imamas nedidelis mokestis, bet tai sutaupo jums nervų.

Kokios tikimybės, kad mus sustabdys inspekcija?

Statistiškai nedidelės, jei viskas tvarkingai, bet jos visada yra. Jei sąrašas atrodo įtartai (pavyzdžiui, 1000 vnt. „vyno“ butelių vienam asmeniui), tikėkitės kontrolės. Mes stengiamės būti nuoširdūs, nes melavimas muitinėje yra nusikaltimas.

Pristatymas ir klientų elgesys

Ar galite pristatyti šeštadienį?

Galime, bet tai kainuos brangiau. Vairuotojai taip pat nori ilsėtis po ilgos savaitės. Jei jums labai skubėti, galime susitarti, bet geriau planuoti pristatymą darbo dienomis. Be to, Anglijoje sekmadieniais daug kur negalima statyti sunkvežimių net tiesiog gatvėje.

Kas darote, jei kliento nėra namuose?

Laukiame. Mes negalime palikti daiktų kieme, nes jie gali pavogti arba užlieti lietus. Vieną kartą laikiaome tris valandas, nes klientas užmiršo apie susitikimą ir nuėjo į kaimyno gimtadienį.