Vežame baldus į St Austell: Kaip išvengti neregėtų problemų kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvišimt trejus metus ir galą galiu pasakyti viena – keliai pasikeitė, o žmonių mentalitetas kartais liko tam pačiam etape. Anksčiau tiesiog įsikraudavome ir važiuodavome, o dabar? Dabar reikia žinoti ne tik tai, kaip užfixuoti krovinią, bet ir tai, ką parašyti deklaracijoje, kad muitinėje nepradingtum su savo mašina amžinai. Susidūrėme su viskuo – nuo pasilikusių drabužių pakylose iki tokių spūsčių prie Londono, kai galvojau, kad praleisiu vaiko krikštynas.

Kai sakome, kad vežame baldus į St Austell, tai nereiškia tik to, kad vairuotojas pasuka vairą ir važiuoja. St Austell yra toli, tai Kornvalis (Cornwall), beveik galybės galas. Ten reikia nuvažiuoti pro pusę Anglijos, o paskui dar vingiuoti siaurais keliais, kur vietomis sunkvežimis vos prasilenkia su sienele. Taigi, jei planuojate perkelti gyvenimą ar tiesiog siųstate dalį interjero, gerai, kad čia užsukote. Nėra jokio „čiame straipsnyje“ tajemingo, tiesiog papasakosiu, kaip iš tikrųjų vyksta tas procesas, be lakštutų ir reklamų.

Kelias, kainos ir tai, kas kainuoja nervus

Kiek laiko užtrunka vežti baldus į St Austell?

Tai tikrai ne viena diena. Paprastai, jei viskas eina kaip laikrodis, nuo įkrovos Lietuvoje iki iškrovos St Austell praeina maždaug 4–5 darbo dienų. Bet čia yra idealus variantas. Realiai viskas priklauso nuo keltų Doveriuje arba Portsmouthe (priklausomai nuo maršruto), kurie dažnai vėluoja dėl audrų ar techninių gedimų. Be to, reikia apsvarstyti, kad kelyje yra poilsio laikai vairuotojui – jis negali važiuoti 24 valandas iš eilės, nors kai kurie klientai tikisi to stebuklo. Taigi, žiūrėkite į 5–7 dienas, kad būtų ramiau.

Ar labai brangu gabenti į Kornvalą?

Kainos šiuo metu tikrai nėra tos pačios, buvo prieš penkerius metus. Žaliaurai, kuras pabrango, ir įmonės privertos tai padengti. Vežame baldus į St Austell už kainą, kuri susideda ne tik iš degalų, bet ir keltų bilietų, kurie dabar kainuoja kaip prieš porą metų ne mažiau. Taip pat įeina ir muitinės išlaidos. Jei kas nors siūlo kainą, kuri atrodo pernelyg žema, tikėkina, kad kažką jis praleis – ar tai bus draudimas, ar tinkamas apkrovimas. Vidutiniškai galima tikėtis sumos, kuri prasideda nuo kelių šimtų eurų už mažą siuntą ir auga iki tūkstančių, jei tai pilnas namų kėdės-stalas reikalas.

Kodėl kai kurios firmos duoda neįmanomai žemas kainos?

Čia yra klasika. Dažnai tai yra firmos, kurios neturi savo transporto, o tiesiog perka „užsakymus“ ir juos perduoda. Atėjo vairuotojas, įkėlė jums baldus su dar šešiais klientais, ir važiuoja. Vėluoja, nes turi važiuoti apie visą Angliją, iškraudinėti po truputį. O pas jus įkėlė sofą virš svetainės stalo, nes reikėjo tilpti. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad tūkstantinio kėdės ir spintos eina tiesiai į jūsų adresą, o ne šokinėja po sandėlius Birmingeme.

Ar sunku rasti grįžtamą krovinių iš St Austell?

Sunku, labai sunku. St Austell nėra industrialinis centras. Ten daugiau turizmo ir porceliano. Taigi dažnai vairuotojas ten važiuoja tuščias atgal arba veža tik smulkius siuntinius, kad bent kažkas užsidirbtų. Tai viena iš priežasčių, kodėl kelionės į tolimus Anglijos kampeliai kainuoja brangiau nei į Londoną ar Mančesterį. Mes stengiamės susitvarkyti, kad nebūtų tuščios važiavimo, bet kartais tiesiog tenka imti ir važiuoti.

Ką daryti, jeigu vairuotojas užstringa urvuose?

Čia dažnas reikalas, kai važiuojate į tokią vietą kaip St Austell. Ten yra vietas, kur sunkvežimis tiesiog nepraeis. Jei jūsų namas yra kažkur kalno viršuje su siauru privažiavimu, reikia tai tartis iš anksto. Mes dažnai užsakome mažesnę mašiną „paskutiniam myliui“ arba tiesiog įspėjame klientą, kad teks atvežti daiktus iki artimesnės platos. Negi jūs norite, kad 18 tonų mašina nulėktų jūsų kaimyno tvora?

Ar įmanoma pristatyti ištisą sunkvežimį į miesto centrą?

St Austell centras yra gana senas, gatvės siauros. Didelės transporto priemonės ten dažnai negalivažiuoti be specialaus leidimo arba policijos palydos. Dažniausiai sutarome susitikti aikštelėje parduotuvės arba didesnėje stovėjimo aikštelėje, o paskui perkrauname ant mažesnės mašinos. Jei kas assurances, kad nusives 40 pėdų priekabą tiesiai į senamiesčio vidų, geriau patikrinkite du kartus.

Ar dėl kuro kainų brangsta pervežimas?

Žinoma, kuras nėra nemokamas. Ir kai kalbame apie tolimus nuotolius – Lietuva, Vokietija, Belgija, Prancūzija, visa Anglija – kuro sąnaudos sudaro didžiąją dalies kainos. Kainos keičiasi kasdien, todėl dažnai pasiūlymai galioja ribotą laiką. Nebebuvo laikų, kai už pilną baką mokėjai nereikalingų pinigų. Dabar čia tikras skaičiavimas.

Dokumentai, muitinė ir tas Brexit

Kas su muitine dabar, po Brexit?

O čia prasideda tikras cirkas. Anksčiau buvo paprasta – ES įrašai, važiuojam. Dabar, kai vežame baldus į St Austell, tai yra eksportas iš ES į trečiąją šalį. Reikia pildyti eksporto deklaraciją, turėti EORI numerį. Jei kas nors pasako, kad „nieko nereikia“, jis meluoja arba nezino, ką daro. Muitinė tikrina viską labai griežtai, net tą, ar spintos paviršius yra natūralus medis ar dažytas – tai keičia prekės kodą.

Kokius dokumentus reikia ruoštis siuntimai?

Reikės sąskaitos-faktūros, kurioje tiksliai būtų aprašyti baldai: kiek svorio, kiek buvo pagaminta (nauji ar naudoti), prekių kodai (HS kodai). Be to, reikia sutarties su pervežėju ir, jei reikia, draudimo poliso. Patariu viską turėti nuskaitytu telefone arba spausdintą, kad nereikėtų ieškoti interneto ryšio prie pat patikros posto. Geriau daug, nei mažai.

Ar reikia vairuotojui įleidimo leidimo (ETA)?

Vairuotojui būtina turėti ETA leidimą arba vizą, priklausomai nuo jo paso. Be to, mašina turi būti užregistruota britų sistemoje (ESV). Kas nors pamiršo tai padaryti? Mašina nesužings per sieną. Naujieji reikalavimai užeina į galvą, bet jei dirbate su rimta kompanija, jie apie tai žino ir viską sureguliuoja. Jei dirbate su „kaimyno sūnėliu“, gali būti problema.

Kokia yra tikroji kaina, kai jau pasirodo mokesčiai?

Čia dažnai klientai nustemba. Be pervežimo kainos, gali tekti mokėti importo mokestį (jei baldai yra nauji ir vertė viršija 135 svarų) ir PVM. Naudojami baldai, jei juos pergabenate dėl persikėlimo, paprastai lengviau įveikia šią barjerą, bet vis tiek reikia įrodymų, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, o ne prekybinių tikslų siunta. Suskaičiuokite papildomai 20% PVM nuo vertės ir galbūt muilų, jei tai parduodamas krovinių.

Ar galima vežti senus baldus į Angliją?

Galima, bet yra smulkmenų. Muitinė gali kelti klausimų, kodėl vežate seną sofą, kurią atiduodate nemokamai. Jie gali įvertinti jos vertę pagal savo tabelius, ir tai gali būti didesnė suma, nei jūs nusipirkot ją prieš 10 metų. Reikia turėti nuotraukas, jei reikia, ir paaiškinimus. Kartais tiesiog paprasčiau palikti senus daiktus ir nusipirkti naujų St Austell, išskyrus atvejus, kai tai šeimos relicvija.

Kas daryti, jei muitinė sustabdo mašiną?

Laukti. Nieko kito neliks. Muitinė turi teisę patikrinti krovinį fiziniu būdu. Jei dokumentuose yra klaidų, gali tekti mokėti baudą arba saugojimo mokesčius uoste, kol viskas išsiaiškinama. Būna, kad užstringa dieną-dvi, o klientas skambina ir klausia, kur jo baldai. Reiškia, jie stovi Doverio uoste, laukia inspektoriaus, kuris gali būti perpildytas darbu.

Ar reikia mokėti PVM importui?

Jei siunčiate naujus baldus, kurie buvo nupirkti Lietuvoje ir kurių vertė viršija 135 svarų, taip, reikės mokėti PVM į Angliją. Jis apskaičiuojamas nuo prekės vertijos ir pristatymo išlaidų. Jei tai persikėlimas ( Removals ), tai PVM mokėti nereikia, jei pateikiate teisingą decla raciją „Transfer of Residence“. Štai čia dažnai žmonės suklysta ir tada gauna sąskaitą namo.

Pakavimas, krovinys ir apsauga

Ar reikia patiems supakuoti baldus?

Galite, bet aš nerekomenduočiau. Mūsų komanda, kai vežame baldus į St Austell, naudoja specialias dangas, pakuoja į stiprias dėžes. Klientai dažnai pasako: „o, tai aš padėjau ant dėžės, čia buvo tik kelios dienos“. Ir tada atkeliauja sulaužyta kojelė, nes dėžė paslydo per bumpą. Profesionalus pakavimas yra draudimas nuo sugadinimo, bent jau taip sakau aš.

Kas nutinka, jei virtuvės komplektas atkeliauoja su įbrėžimu?

Tada kreipiamės į draudimą. Bet čia yra pavojinga zona – kai kurios firmos rašo „atsakomybė ribojama“ ir sumos tokios mažos, kad net neužteks pakeisti durų. Mes stengiamės daryti pilną draudimą. Jei virtuvė brangi, viską užfiksuoje prieš įkrovą. Bet jei jūs pats supakavote ir viduje kas skambėjo, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti. Žinokite, kad be foto fiksacijos lipti į teismus beprasmiška.

Kokias medžiagas geriausia naudoti?

Burbulŗ plėvelė yra gerai, bet ne vienintelė dalykas. Reikia putų (porelano), storos kartono, staižių juostų. O dideliems daiktams, pvz., pianinams ar švediškomis spintoms, reikia medinio rėmo (klijuotės).