Vežame baldus į Seaton Delaval: kas ten vyksta iš tiesų ir už kiek

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, tiesą sakant, mažai kas man dar gali nustebinti. Bet kai kas nors sako „vežame baldus į Seaton Delaval“, aš visada padūsiau giliau. Žinote, Šiaurės Anglija nėra tas pats kas Londonas ar Mančesteris, ten kiti keliai, kitos problemos ir žmonės šiek tiek kitokiame ritme. Daugelis mano klientų galvoja, kad tiesiog įdedu daiktus į mikroautobusą ir važiuoju, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač dabar, po visų šitų Brexit ir dokumentų cirkų. Čia ne tik apie vairavimą, čia apie tai, kad krovinys tikrai turėtų atvykti vienu kūnu, o ne išsibarstyti po Kelso ar Njukaslo aplinkkelius. Todėl nusprendžiau parašyti šitą trumpą vadovėlį, kad žinotumėt, į ką įsitraukiate, kai pas mus kreipiatės su siuntimi.

Kaip visa tai prasideda ir organizuojama

Ar tikrai vežate baldus į Seaton Delaval reguliariai?

Reguliariai – tai griežtas žodis. Mes ne važinėjame ten kas dien, kaip taksi, tačiau Šiaurės Rytų Anglija yra vienas iš mūsų maršrutų, kurį įveikiame bent kelis kartus per mėnesį. Seaton Delaval yra toks nedidelis miestelis ties Blyth uolu, netoli Njukaslo, todėl ten patenka gan dažnai, kai kažkas veža daiktų į šiaurę ar iš šiaurės. Jei jums reikia greito pervežimo, reikia tiksliai suderinti laiką, kad pataisytume į tą „langą“, nes tuščia mašina ten važiuoti nėra protinga. Taip, vežame baldus į Seaton Delaval ir tai mums nieko naujo, bet tikrai ne kasdien.

Kiek laiko užtrunka toks važiavimas?

Standartiškai, jei nieko nešokinėja, tai nuo Lietuvos ten yra apie 2–3 dienos kelionės viena pusė, priklausomai nuo to, ką reikia užpildyti kelyje. Ir čia ne toks paprastas dalykas, nes retai kada važiuojame tik su jūsų kroviniu. Paprastai renkame visą mašiną – vadinamą „partiją“. Tai reiškia, kad gali tekti apsustyti prie Berlyno, Varšuvoje ar prie Olandijos jūros uostų. Vakar vienas klientas klausinėjo, kodėl jo spinta neatvyko per 24 valandas, aš negaliau jo suprasti. Mes ne keltas, mes automobiliais važiuojame, kaiems reikia sustoti, kuriems papiesti.

Kokia yra vidutinė kaina už tokią paslaugą?

Kainos čia labai „plaukiojančios“. Negaliu jums pasakyti, kad tai būtinai kainuos 100 ar 200 eurų. Viskas priklauso nuo to, kiek daugiausia vietos jūsų baldai užims mašinoje (kubiniais metrais) ir kiek sveria. Jei tai tik dvi kėdės, galvos mažiau, jei visa svetainės komplekta – skaičiuokit didesnę sumą. Taip pat įtakos turi kuras, kuris dabar brangesnis nei mano pirmasis automobilis. Paprastai pradedame nuo maždaug 80–100 eurų už mažus krovinius, didesniems baldams reikia žiūrėti individualų pasiūlymą.

Ar brangiau vežti į Seaton Delaval negu į Londoną?

Sąžiningai? Gali būti taip, gali būti ne. Londonas yra toliau, bet ten yra milžiniškas rinkas, todėl ten visada yra ką gabenti atgal – mašina niekada nevažiuoja tuščia. O į Šiaurės Angliją, į tokius vietus kaip Seaton Delaval, gali būti sunkiau rasti krovinių „atgal“. Jei mums tenka važiuoti tuščia mašina 600 kilometrų atgal iki uosto arba ieškoti kito užsakovo, tas nuostolis gali būti paskirstytas į jūsų kainą. Tačiau jei pasiseka ir surandame užsakymą Njukasle ar netoliese, kaina gali būti net konkurencinga.

Ar reikia mokėti už paėmimą iš namų?

Tai standartinė paslauga, tačiau viskas priklauso nuo to, kur jūsų gyvenate. Jei esate Vilniaus centre, prie pat patogios aikštelės kur vairuotojas gali užlipti ant šalutinio – tai paprastai įeina į kainą arba kainuoja nominaliai. Bet jei gyvenate kažkur kaime, kur reikia šturmuoti siaurais takais arba nešti baldus penktu aukštu be lifto su šturmanu – tai jau papildomas mokestis. Vieną kartą teko nešti sofos dalis per balkoną, nes į duris neįlėdo... tai, žinote, tokių dalykų mes irgi nemėgstame, bet daryti turime.

Ar pasitikimate savo vairuotojais?

Aš juos pažįstu ne vienus metus. Vieni dirba pas mane nuo pat firmos pradžios, kai mes dar tik krapštydavomės viena „Mercedes“ važiuoklę. Tai ne kokios pabaisos iš gatvės. Žinote, yra firmos, kurios samdo jaunuolius, kurie net nežino, kaip užklijuota gipso kartona neaptrinti. Pas mus – vyrai su rankomis. Jie žino, kad jei spinta „nuvažiuos“ žemyn, tai mums reikės ją gražinti arba mokėti kompensaciją, todėl jie elgiasi atsakingai. Nors, žinoma, ir žmonės būna, kartais gali pakenkti pernelyg dideliu entuziazmu.

Importas ir documentų chaosas

Kaip dabar veikia importas į Angliją po „Brexit“?

O jeigu, kaip kaimynui papasakotų, tai viskas tapo kur kas sudėtingiau. Anksčiau užteko degalų bako liudijimo ir važiuoji. Dabar reikia EORI numerių, custom deklaracijų, ir visokiausių HS kodų, kuriuos aš asmeniškai kartais ir pats sujuokiu, kiek tokių yra. Kai sakome „vežame baldus į Seaton Delaval“, mes jau automatiškai įsivaizduojame šią biurokratinę gervę. Negali tiesiog per važiuoti per sieną su pilna mašina be kurios nors deklaracijos, sustatys ir nukreips atgal. Tai nekelia malonumo.

Ar jums reikia mano pagalbos su dokumentais?

Geriau, kad jų nereikėtų. Mes turime savo brokerius, kurie šitą šlamštį tvarko. Jums nereikia stovėti prie muitinės ir aiškinti, kad tai yra būtalaikė lova, o ne kokios nors karinės paskirties priemonė. Jums reikia tik pateikti sąrašą daiktų (paketą) ir mums perdavoti savo asmens duomenis, jei reikia deklaruoti asmeninį daiktų importą (taip, tai galima be PVM, jei gyvenate ne Lietuvoje). Visa kita – mūsų galvos skausmas. Bent jau mėginame, kad taip būtų.

Kas yra „Transfer of Residence“ arba TOR01?

Tai toks stebuklingas dokumentas, kuris leidžia atgabenti jūsų asmeninius daiktus į JK nemokamai be PVM ir muito. Jeigu persikeliate gyventi į Seaton Delaval iš Lietuvos ar kitos ES šalies, turite teisę į tai. Būtina tenyti, kad jūsų daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius ir kad jums jų nereikės verslo tikslais. Užpildyti šią anketą internete yra nemalonus reikalas, bet jei padarysite taip, sutaupysite šimtus eurų, nes kitaip britai mokesčius ims kaip iš malkininko.

Ar galiu vežti naujus baldus kaip senus?

Galima, bet aš nedraudžiau. Muitinės turi sistemą, kuri tikrina, kas per daiktai. Jei pakuotėje su „IKEA“ etiketės liekanomis rašo „Naujas“, o Jūs deklaruojat kaip seną vartojimo daiktą, gali būti nemalonumų. Teko matyti, kaip žmonės bandydavo praslysti su dviem skirtingomis sofom, vieną parduodant, kita atiduodant dovanoj, ir tai baigdavosi baudomis. Geriau būti sąžiningas, mokėti tą PVM (jei nėra TOR) ir miegoti ramiai.

Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Tuomet mašina stovi sienoje arba uoste ir laukia. Ir laukimas kainuoja. Laikas pinigas. Vieną kartą klientas parašė neteisingą svorį deklaracijoje (parašė 500kg vietoj 1500kg), ir sistema juos „uždėjo“ į raudoną juostą. Teko perdarinėti viską, mokėti baudą už neteisingą duomenų pateikimą ir pralaukti dar dieną. Tai ne mūsų kaltė, tad šią išlaidą tenka padengti klientui. Dėl to prašome tikrinti, ką rašote formose.

Ar draudžiama vežti maistą ar skysčius?

Draudžiama ir ne. Asmeninis kiekis maisto (sau ir šeimai) paprastai praeina, bet jei bandysite vežti kelių dešimčių kilogramų mėsos ar riešutų, tai bus traktuojama kaip prekybinis siuntinys ir reikės veterinarinių sertifikatų. O skysčiai? Vyno butelį ar du galima, bet jei bandysite vežti vandenį užpiltą statinėmis – muitinės nesupras. Trumpai tariant: maisto geriau nevežti, jis Anglijoje ne brangesnis (gali būti net pigesnis nei čia), o nervų tai kainuos per daug.

Baldų apsauga ir pakavimas

Ar jūs man užpakuosite baldus?

Galime. Mūsų vairuotojai visada turi pas save burbulių plėvelės (bubble wrap), storo kartono, bei gobtuvų. Jei sakote „vežame baldus į Seaton Delaval“, mes automatiškai įsivaizduojame, kad reikės viską uždengti. Tačiau, jei turi kažką labai trapaus, pvz., vitriną, brangų paveikslą ar seną porcelianą, rekomenduoju tai padaryti iš anksto arba pasakyti mums, kad reikalingas ypatingas dėmesys. Paprasta spinta uždengiama per 5 minutes, o trapūs daiktai – tai valandas.

Kiek kainuoja pakavimas?

Jeigu tai keletas popieriaus lapų įklijavimo ant kampų – tai įeina į paslaugą. Jei reikia išardyti, užpakuoti visus elementus atskirai, uždėti gobtuvus ant viso – tai jau papildomas darbas. Įkainiai maždaug nuo 20 eurų už valandą darbo (jei reikia šturmano pagalbos) arba pagal medžiagų kiekį. Nereikėtų taupyti ant plėvelės, geriau uždėti dviem sluoksniais nei vėliau gailėtis suirusio veidrodžio.

Ar verta išardyti baldus prieš vežimą?

Be abejo. Kuo mažiau detalių, tuo mažiau kadencijos joms nukristi. Stalai, spintelės, lovos – viską geriau išardyti. Išskyrus, žinoma, tą patį „furnierą“, kurį išardyti be grėsmės jį sulaužyti neįmanoma. Vairuotojai gali tai padaryti, bet jie ne meistrai baldžiai. Jeigu jums brangu tas baldas, geriau išardykite patys arba pasamdykite vietinį meistrą. Mes tik pervežame, ne restauruojame.

Kaip apsaugote baldus nuo purvo ir drėgmės?

Anglija yra šlapia vieta, o Seaton Delaval yra netoli jūros. Drėgmės čia pakankamai. Prieš įkeliant į mašiną, viską uždengiame plėvelėmis, o pačios mašinos yra uždaros. Nekrenkame baldų ant žemės jei tai tik įmanoma, dedame ant gūbtais. Tačiau jeigu pavasaris ir s laputis, drėgmė yra visur. Todėl rekomenduoju nevežti daiktų, kurie jau yra pajuodę nuo pelėsio, nes kelionės metu tai tik padidės.

Ar galiu padėti daiktus į baldus prieš vežimą?

Galima, bet labai rizikinga. Vienas klientas į spintelę užpyšė visus savo indus be jokio įvyniojimo. Kelyje mašina šoktelėjo, stiklas atsimušė į medį, ir spintė viduje atrodė kaip po bombos sprogimo. Indai susprogo, o spintelę teko valyti nuo stiklo šukių. Geriau palikite tuščias arba užpildykite minkštais daiktais (padėklėliais, patalyne), bet ne sunkiais ir trapiais.

Kas daryti, jei baldas netelpa į liftą ar laiptus?

Čia jau prasideda kūrybiškumas.