Vežame baldus į Arborfield Garrison: praktinis vadovas ir kas vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – kiekvienas reisas yra kaip loterija. Žmonės dažnai klausia, kaip vyksta tarptautiniai pervežimai, ypač kai kalba eina apie specifines vietas, pvz., kai vežame baldus į Arborfield Garrison. Tai nėra paprastas važiavimas į kitą miestą; čia susidaro Jungtinės Karalystės specifika, karinis dalinys ir dar šimtas smulkių niuansų, kurie gali sugadinti dieną, jei apie juos nežinai. Per tuos metus mačiau viską – nuo suirgusių vairuotojų Doveriuje iki dingusių dėžių sandėliuose. Todėl noriu papasakoti jums tiesiogiai, be jokių gražių frazių iš reklamų, kaip tai iš tikrųjų atrodo. Čia nebus apie tai, koks mes esame puikus, o apie tai, ką turėtumėte žinoti, kad nenuviltumėt.

Kaip susitvarkome su maršrutu ir laiku

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus iki Arborfield Garrison?

Tai labai slydi klausimas, nes viskas priklauso nuo to, ką vadiname „standartiniu laiku“. Įprastai, jei kalbame apie tą pačią Angliją, tai nuoėjimas trunka maždaug 3–4 dienas, jei viskas eina kaip laikrodis. Bet ar kada matėte, kad laikrodis su transportu eitų kaip laikrodis? Jei įvyksta eismo įvykis ant A2 arba užstrigame pasienio punkte, tai gali užtrukti ir savaitę. Taigi, kai sakau, kad vežame baldus į Arborfield Garrison greitai, aš turiu omenyje, kad mes stengiamės, bet jūgą daro keliai ir muitinė.

Ar galite nurodyti tikslią pristatymo datą iš karto?

Norėčiau, bet ne visada tai įmanoma. Mes galime planuoti, tačiau keltų tvarkaraščiai keičiasi kaip oras Vakarų Lietuvoje. Kartais vairuotojas privalo palaukti 12 valandų Dovere, nes keltas buvo atšauktas dėl audros. Geriausia, ką galiu padaryti – tai duoti apytikslį laikotarpį ir sekti situaciją realiu laiku. Nenuvilsiu, jei pasakysiu, kad tikslumo čia ieškoti tiek pat, kiek ir sniego liepos mėnesį.

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate į JK?

Standartinis maršrutas yra per Klaipėdą arba Kaliningradą (nors pastarasis retesnis), tada jūra į Vokietiją arba Švediją, ir toliau vėl jūra arba sausuma iki Britanijos. Dažniausiai, kai vežame baldus į Arborfield Garrison, keliuojame per Zeebrugge arba Roterdamą, o tada automagistralėmis link Londono. M25 žiedas – tai mūsų nuodėmė ir kančia, ten užstringa visi, net ir tie, kurie važiuoja tuščiais.

Ar vairuotojas gali paimti keleivį į savo furgoną?

Techniškai – ne, įstatymai draudžia vežti keleivius prekiniuose transportuose be specialių leidimų. Bet praktiškai? Yra buvę atvejų, kai vairuotojas, matydamas, kad žmogus neturi kur nueiti, „užveda“ jį iki artimiausios degalinės. Tai nelegalu, tačiau mes žmonės, ne robotai. Nerekomendučiau to tikėtis, kai užsakote paslaugą, nes draudimas neapmoka, jei įvyks nelaime.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavargsta kelyje?

Tada jis sustoja. Tai yra griežta taisyklė – tachografas neduoda meluoti. Jei reikia miegoti, jis miega. Aš gerbiau vėluosiu dieną, nei gausiu pranešimą, kad vairuotojas užmigo vairuojant (o tokių atvejų, deja, yra pas kitas firmas). Saugumas, kai mes vežame baldus į Arborfield Garrison, yra prioritetas, nors klientams ir atrodo, kad mes tiesiog šlubuojame.

Kainos ir pinigai, kurių niekas nemėgsta

Kiek kainuoja baldų pervežimas į JK?

Neklauskite „kiek“, klauskite „kodėl“. Kaina svyruoja priklausomai nuo degalų kainos (o dabar ji aukšta), kuro rinkos, sezono ir dydžio. Mažas krovinių automobilis gali kainuoti nuo kelių šimtų eurų, o jei tenka krauti pilną sunkvežimį – skaičiai turi nulius. Beje, pastebėjau, kad kai sakome, kad vežame baldus į Arborfield Garrison, kainos kartais būna didesnės dėl to, kad reikia važiuoti giliau į šalį, ne iki pakraščio.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia iškrauti daiktus į butą antrame aukšte be lifto?

Žinoma. Ar jūs norėtumėt nešti sofos išilgai trijų aukštų laiptų už tą patį pinigą? Mūsų vaikinai fiziškai dirba, o ne sėdi prie kompiuterio. Kiekvienas laiptas – tai papildomas laikas ir pastangos. Į kainą įeina tik pristatymas iki pirmų durų arba į liftą, viskas kita – „rankomis“ – yra papildoma paslauga.

Ar imate mokesčius už dėžių pakavimą?

Įtraukiame į sąskaitą, jei to pageidaujate. Mes turime savo dėžių, bet jos kainuoja – tai ne kartonas iš kiaulpienių. Kartais klientai sako, kad „pasiims patys“, o tada atrodo, kad neša smėlį perverstą maišuose, nes viskas išbyra. Geriau mokėti už tvirtą medienos dėžę, nei vėliau rinkti skaldytus indus.

Galima atsiskaityti grynaisiais pristatymo metu?

Vengiame grynųjų. Vairuotojams pavojinga turėti pinigus sau, o be to, kaip tu išduosi kvitą, jei pinigai tiesiog pasikeičia rankose? Mums reikia sąskaitos faktūros ir banko pavedimo, kad viskas būtų švari ir prieinama muitinės pareigūnams, jei kilus klausimų. (Nors vienas kartas vairuotojas priėmė, nes klientas neturėjo kortelės, bet tai buvo išimtis).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mūsų sąskaitoje turėtų būti viskas aišku: kuras, keltas, darbas. Tačiau yra dalykų, kurių mes negalime numatyti, pavyzdžiui, Londono konvojų mokesčiai (ULEZ) arba vietinės vietovės leidimai. Jei jūsų namai yra zonoje, kur reikia mokėti už važiavimą, tai papildomai sumokėsite. Aš visada įspėju apie tai iš anksto, jei žinau adresą.

Baldų saugumas ir pakavimo procesas

Kaip apsaugote baldus nuo pažeidimų?

Naudojame įvairias medžiagas – burbuliukus, stretch plėvelę, kartoną. Bet svarbiausia yra tai, kaip tai užkabiname. Jei baldai šoka kelyje kaip šokėjai diskotekoje, jie sugrus. Aš asmeniškai mokiau savo vairuotojų, kad „užsegimas“ yra pusė darbo. Nors kartais (tikrai retai) nutinka, kad ką nors įbrėžiame, tada atsiduodame draudimo formą.

Ar galiu vežti savo senus, jau brangius baldus?

Kodėl gi ne? Jei jums jie brangūs, mums visiškai nesvarbu, koks jų amžius, svarbu, kad jie išlaikytų kelionę. Tiesa, seni baldai kartais būna trapesni, todėl rekomenduoju juos išardyti. Vieną kartą bandėme vežti vitriną be išardymo – ji atvyko pusiau sulūžusi, nors buvo įvyniota kaip mumas. Nuo tada esu griežtesnis.

Ar reikia išardyti baldus prieš vežimą?

Didžiąją dalį – taip. Stalus, lovas, spinteles – viską geriau išardyti. Tai taupo vietą furgone ir sumažina sugadinimo riziką. Klientai dažnai sako: „O, šį atvežė be išardymo prieš 20 metų“. Taip, galėjo būti, bet keliai tada buvo geresni, o vairuotojai – kantrūs. Dabar viskas vyksta greičiau.

Kas daroma su smulkiomis dalimis, pvz., varžtais?

Surenkame jas į specialius maišelius ir lipdukais prisegame prie pat baldų. Niekada nepadaryk taip, kaip vienas klientas – visus varžtus metė į vieną didelį maišą su indais. Vairuotojas išėjo iš proto, kai bandė tai surinkti vietoje. Mes stengiamės būti organizuoti.

Ar vežate ir labai jautrius daiktus, pvz., paveikslus ar vazas?

Taip, bet tai reikalauja ypatingo dėmesio. Paveikslus dedame į specialias dėžes su rėmais, o vazas – į dėžes su užpildu. Tiesa, jei turi ką nors labai brangaus, pvz., Ming dinastijos vazą, geriau pasirūpink specialiu transportu, o ne mūsų standartiniu reisu, kai vežame baldus į Arborfield Garrison kartu su šaldytuvais.

Ar atsitiko, kad dingo kažkas smulkaus?

Nepasakysiu, kad niekada. Kartai maži dalykai, pvz., nuotraukų rėmeliai ar papuošalai, nukrenta už kažkurios spintelės ir lieka furgone. Visada patariu klientams patikrinti viską akimirksniu, kol vairuotojas dar nevažiavo toliau. Po to bus per vėlu ieškoti tos vienos auskarų poros.

Muitinė, dokumentai ir biurokratija

Ar reikia deklaruoti daiktus, kai išvykstate iš Lietuvos?

Jeigu tai yra asmeniniai daiktai ir jūs persikeliate gyventi, dažniausiai nereikia mokėti muito, bet reikia pateikti sąrašą. Muitinės pareigūnai mėgsta žinoti, ką vežate. Jei sąraše parašysite „baldai“, o viduje bus 10 kompiuterių, bus problemų. Būkite sąžiningi, tai sutaupo laiko.

Kaip vyksta kontrolė Britanijos pusėje?

Po „Brexit“ tai tapo šiūdinė istorija. Anksčiau važiuodavai pro vartus, dabar reikia eiti į muitinę su dokumentais. Kartais užtrunka valandą, kartą – minutes. Jei dokumentai blogai užpildyti (o klientai dažnai rašo chaotiškai), gali tekti laukti, kol viską ištaisysime. Aš asmeniškai nekenčiu to biurokratinio šūdo, bet su juo kovoti beviltiška.

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Reikia sandorio (jei perkančios įmonės), asmens dokumento ir daiktų sąrašo, kuris atitiktų faktinį krovinių turinį. Vieną kartą klientas parašė sąrašą lietuviškai ir manyjo, kad tai užteks. Anglai aiškiai pasakė: „No English, no entry“. Teko versti tą vietą.

Ar galiu vežti maistą ar alkoholį?

Alkoholį – taip, bet iki tam tikro kiekio (ribos gali keistis, reikia tikrinti), o maistą – dažniausiai ne, jei tai yra mėsos produktai ar vaisiai. Britai labai griežti dėl sanitarijos. Nupirkote kumpio? Užkliuvo. Teko suvalgyti pačiam vairuotojui arba išmesti į šiukšliadėžę prieš pat kontrolę.

Kas nutinka, jei praleidau kažką deklaracijoje?

Gausite baudą arba reikės sumokėti mokesčius ir PVM.