Veža baldus iš Norton-on-Derwent: kas tikrai vyksta kelyje ir sandėliuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti viena – kelių eismas bei muitinė niekada nesikeičia, o keistis tik tiek, kad darbo vis daugiau. Kasdien gaunu paštu dešimtis užklausų, o viena dažniausių pasirodo būti ta, kur žmonės tiesiogiai ieško, kas veža baldus iš Norton-on-Derwent, nes čia nėra kažkoks didelis logistikos centras. Žmonės dažnai galvoja, kad tai paprasta – užsakovai, atvyksta, įkrauna ir važiuoja, tačiau realybėje viskas atrodo daug chaotiškiau, ypač kai kalbame apie tokius mažus miestelius Šiaurės Jorkšyre. Esu matęs viską – nuo puikių, švariuose vokeliuose supakuotų antikvarinių spintų iki to, kaip vairuotojas bandė įsimušti sofos užnugario į seną „Ford Transitą“, kuris net nebuvo skirtas kroviniams. Tad jei planuojate siuntą iš to regiono, geriausiai supraskite, iš ką jums teks susidurti, kad nenuviltumėte ir laikas neitų perniek.

Kaip viskas prasideda ir maršruto niuansai

Kur tiksliai yra Norton-on-Derwent ir kodėl tai svarbu?

Sakyčiau, tai mažas miestelis Rytų Roidinge, greta Maltono, ir dauguma vairuotojų, ypač tie, kurie važiuoja pirmą kartą, tiesiog painioja šiuos du pavadinimus. Jei sakote, kad reikia vežti baldus iš Norton-on-Derwent, reikia tiksliai nurodyti pašto kodą, nes ten gatvės siauros, o dideli sunkvežimiai ten pravažiuoja su dideliais sunkumais. Pats važiavau ten kažką organizuoti prieš penkerius metus ir vairuotojas paskambino, sakydamas, kad jo žemėlapis rodo tuščią lauką, nors jis buvo tiesiog kitoje upės pusėje. Taigi, geografinis tikslumas čia pusės sėkmės, nes netoli nėra jokio didelio magistralės kelio, o keliai ten vingiuoti, tad traukinių bėgių ar tiltų aukščio apribojimai gali apsukat galvą net patyrusiems vadybininkams.

Ar sunku rasti vairuotoją, kuris sutiktų važiuoti į tokį miestelį?

Iš tiesų, taip, sunkiau nei į Londoną ar Mančesterį, nes ten nėra didelių sandėlių, į kuriuos būtų lengva užsukti papildomai kroviniui paimti. Dauguma ekspeditorių, kai sužino, kad reikia važiuoti į Norton-on-Derwent, bando įkainyti papildomą mokestį už „nepatogų užvažiavimą“ arba „užstatą“, kadangi ten tenka važiuoti tuščiam kilometrus viena kryptimi. Vienas mano klientas neseniai skundėsi, kad jam atsisakė vežti tris dėžes, nes vairuotojui nepasiteisė važiuoti toli be pilno krovinio, todėl tenka ieškoti tokio, kuris jau važiuoja šia kryptimi ir turi vietos. Tai ne taip paprasta kaip atrodo – reikia suderinti grafikus, o kartais netgi pasiūlyti vairuotojui papildomai už tai, kad jis naktį praleistų kelyje, nes ten grįžti toli.

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas iki Lietuvos?

Tai priklauso nuo to, kada vairuotojas paims krovinią, bet vidutiniškai tai trunka nuo penkių iki septynių dienų, jei viskas eina pagal planą ir nėra eismo įvykių ar didelių spūstų. Tačiau reikia prisiminti, kad dabar, po „Brexit“, muitinės kontrolė uostuose, ypač Doveriuje arba Hull’e, gali sukelti didelius uždelstimus, kurių niekas negali prognozuoti. Buvau atvejų, kai krovinys stovėjo tris dienas ties pat sienos, nes trūko vieno dokumento, o klientas nervinosi ir skambino kas valandą. Taigi, jei jums skubia, geriau apie tai pasakyti iš karto, nors nėra garantijos, kad mes galėsime pakeisti muitinės darbuotojų greitį arba oro sąlygas, kurios taip pat dažnai trikdo keltų darbą Šiaurės jūroje.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Daugelis firmų sako, kad taip, bet realybėje dažnai tenka tik pasitikėti vairuotojo žodžiu, nes jis gali tiesiog nusimesti telefoną arba būti zonoje be ryšio. Esu matęs situaciją, kai klientas rodė man savo telefone, kad sunkvežimis stovi vietoje jau valandą, o iš tiesų vairuotojas tiesiog užsimojo pietų ir neįjungė palydovinio sekimo. Jei jums svarbu tikslumas, geriau pasirinkti didesnę, labiau modernizuotą firmą, bet ir ten gali būti trikdžių, todėl geriau tiesiog kantriai laukti skambučio iš vadybininko, kai krovinys bus arčiau.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja į paimimą?

Dažniausiai tai nutinka dėl to, kad ankstesnis klientas nebuvo pasiruošęs arba buvo vėluojamas su iškrovimu kitame mieste, o grafikas susidaro kaip namelis iš kortų – viena dalis nukrypus, viskas sugriūva. Pats kažką vežant iš Norton-on-Derwent, buvau toje situacijoje, kai vairuotojas užstrigo šalia Leeds dėl avarijos ir praleido apžiūros laiką, o klientas laukė namuose ir pyko. Čia nieko nepadarysi – kelių eismas yra neprognozuojamas, ir nors mes stengiamės informuoti, kartais tiesiog nėra laiko rašyti žinučių, kai reikia važiuoti toliau.

Pinigai, kainos ir nepageidaujami siurprizai

Kiek apytiksliai gali kainuoti tokia siunta?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo to, kiek turite daiktų – ar tai viena dėžė, ar visa buto apyvarta, bet vidutiniškai tai gali kainuoti nuo 300 iki 1000 svarų. Prie šios sumos reikia pridėti ir darbo užmokestį, jei reikia iškrauti patalpose, bei papildomus mokesčius, jei daiktai yra labai dideli arba sunkūs. Kartais klientai sako, kad ką nors veža pigiau, bet tada paaiškėja, kad ta kaina neįskaitė iškrovimo Lietuvoje arba buvo be PVM, todėl visada klauskite detalesnio sąskaitos faktūros skaidmenio. Nereikėtų taip pat tikėtis, kad kaina bus mažesnė nei degalų kaina, nes transportavimas iš tokių vietų kaip Norton-on-Derwent niekada nebus pigus dėl atstumų.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių apie ką reikia žinoti?

Žinoma, yra, ir pats didžiausias yra dažnai vadinamas „užstatas už vairuotojo laukimą“, jei jis privalo laukti ilgiau nei valandą ar dvi. Taip pat gali būti papildomas mokestis už didelius daiktus, pvz., pianiną arba sporto salę, kurios reikalauja specialios įrangos, o ne tik paprastų rankų. Vienas kartą man teko aiškinti klientui, kodėl jis turi mokėti už „vėlavimo mokestį“, kurį įvedė uosto administracija, o ne mes, tai buvo nepavykęs pokalbis. Taip pat nepamirškite apie galutus mokesčius, jei siunta bus didesnė nei įprasta, arba jei reikės naudoti liftsą, kurio nėra pirmame aukšte – tai visada kainuoja papildomai.

Ar reikia mokėti iš karto ar galima atidėti?

Dauguma firmų dabar reikalauja avanso, bent 30-50 proc., kad užtikrintų, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę, nes tuomet vairuotojas važiuoja tuščiomis. Esu matęs atvejų, kai žmonės užsakinėja, o paskui sako, kad „jaučia“ ir nieko nemoka, o tą dieną vairuotojas jau buvo pakeliui. Geriausia susitarti dėl dalinio mokėjimo, kai krovinys pasiimamas, ir likusios dalies, kai jis atkeliauja į paskirties vietą, tačiau tai priklauso nuo konkrečios kompanijos taisyklių. Asmeniškai aš visada patariu mokėti tą dalį, kai vairuotojas jau yra pas jūsų namuose ir parodė prekes, kad nebūtų nesusipratimų vėliau.

Kas atsitinka su kaina, jei daiktų atsiranda daugiau nei planuota?

Tuomet kaina tiesiog didėja proporcingai tūriui, nes vairuotojas gali nebeturėti vietos kitiems krovininiams, kuriuos jis planavo paimti kelyje. Kartais klientai sako: „įdėkite dar šią vieną mažą dėžę“, bet tas dėžė gali būti tokio svorio, kad reikės papildomo žmogaus iškrovimui. Buvau tokių atvejų, kai tas „vienas mažas daiktas“ pasirodė būti pilnas akvariumas su vandeniu, kuris visiškai sugadino mūsų svorio apskaitą. Taip pat reikia prisiminti, kad jei daiktų sumažėja, pinigai dažniausiai negrąžinami, nes vieta jau buvo rezervuota.

Ar verta rūpintis draudimu ar jis yra įskaičiuotas?

Draudimas dažnai yra įskaičiuotas į pagrindinę kainą, bet jis dengia tik labai mažą sumą, pvz., 10 svarų už kilogramą, o tai reiškia, kad jei sugenda brangi sofa, gausite tik nereikšmingą sumą. Aš visada patariu pasidometi papildomu draudimu, ypač jei vežate brangius baldus iš Norton-on-Derwent, kelių sąlygos gali būti šiurkštūs. Vienas mano pažįstamas prarado 2000 vertės vitriną, nes užsidėjo ant standartinio draudimo, kuris neapėmė stiklo gaminių, todėl geriau perskaityti taisykles labai atidžiai.

Pakavimas, saugumas ir ką daryti su sudaužytomis kojomis

Ar aš turiu pats susirūpinti pakavimu ar jie tai padaro?

Tai labai priklauso nuo to, ką pasirinksite – jei tik perkrate baldus, tai tikrai reikia juos supakuoti, o jei pasirašote sutartį su „pilna paslauga“, tai tą turėtų daryti vairuotojai. Tačiau aš būčiau gana atsargus, nes dažnai vyrai, kurie dirba kelyje, tiesiog užmeta plėvelę ir sako, kad viskas tvarkoje, nors iš tikrųjų tai nėra saugu. Pats mačiau, kaip buvo supakuota sofa, kurią vėliau teko siųsti į šiukšlinę, nes ant viršaus buvo užverstas sunkus gręžtuvas. Geriausia nurodykite aiškiai, kad reikia daugiau medžiagos, arba pasirūpinkite tai padaryti pats, jei jums rūpi kiekviena detalė.

Kaip elgtis su labai brangiais ar jautriais daiktais?

Tokie daiktai, kaip paveikslai, veidrodžiai ar elektronika, turi būti supakuoti į specialią medžiagą, o ne tiesiog į kartoną, nes vibracija kelyje gali sugadinti juos be jokio smūgio. Esu girdėjęs istorijų, kai žmonės vežė senovinius laikrodžius ir juos tiesiog padėjo ant grindų sunkvežimyje, kas buvo didžiausia klaida. Jei turite ką nors tokio, būtinai pasakykite apie tai iš anksto, kad būtų paskirta atitinkama vieta, o ne tiesiog įmesta į krūvą su kitais daiktais.