Veža baldus iš Ledbury: praktinis gidas ir patirtis iš 20 metų

Sveiki, ilgai laukiau progos parašyti apie šitą dalyką, nes kasdien gaunu banalių klausimų, kuriuos būtų laikas aiškinti viena kartą ir gerai. Dirbau šioje srityje beveik du dešimtmečius, mačiau viską – nuo begludių sofa ir vokiškų „Mercedesų“ iki pačių paprastų vokiškų vagonėlių, kurie tiesiog nebegyva. Dažnai žmonės sako: „veža baldus iš Ledbury“, tačiau mažai kas susimąsto, kas slypi už tų trijų žodžių. Ledbury – miestelis Herefordšyre, nuostabus, bet kelių ten... tarkime, ypatingai patogūs ne visada. Jei planuojate siuntą iš ten arba aplinkinių vietovių, geriau susiruoškite realiai, o ne pagal „Facebook“ skelbimus.

Bendrau kalbant, pervežimas iš UK dabar nėra tas pats, ką buvo prieš penkerius metus. „Brexit“ viską supainiojo, muitinės dabar tikrina kiekvieną pelyną, o degalai brango kaip ant rago. Tačiau klientams vis vien reikia perkelti senelės spintą arba aukštąją kėdę iš antikvariatų gatvės. Tad čia jums mano neapdirbtas, gyvas žinios apie tai, kaip visa tai veikia iš vidinio pusės, be jokio pralobimo.

Kodėl kainos kyla ir kas įtakoja kainodarą

Kiek maždaug kainuoja pervežti vieną didelį daiktą, pvz., sofa, iš Ledbury į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, nes kainuoja ne tiek pat kada ir visur. Žiūrime, ar jums reikia tik krovinio dalies (kai mes surandame kitą klientą tame pačiame autobuse), ar išskirtinio reiso. Paprastai, jei tai smėliavandenis reisas, t.y. krovininė mašina važiuoja tuščia atgal, galima derėtis. Didelė sofa gali atsieiti nuo 300 iki 600 svarų, priklausomai nuo to, ar ją reikia išmontuoti, ar ji įeina į liftą (kaip gi – dažnai neįeina). Dar pridėkite degalus ir darbuotojo algą. Tiesa, kartais atsitokia taip, kad vairuotojas tiesiog stovi ten ir laukia kitų siuntų, tuomet kaina gali būti žymiai mažesnė, bet tokią laimę pasigauna retai.

Ar brangiau vežti iš Ledbury nei iš Londono?

Londonas yra Londonas – ten chaosas, mokesčiai už važiavimą į centrą (ULEZ), ir viskas kainuoja dvigubai. Ledbury yra regionas, mažesnis miestas, todėl techniškai ten patekti lengviau. Tačiau tenka važiuoti pro šalies kelius, kuriais sunkvežimiai ne visada gali važiuoti, arba tenka užkliūti už vienos vienos „angliškos“ genties, kuri tiesiog uždaro kelią dėl savo lauko darbų. Taigi, Londonas brangia dėl biurokratijos, o Ledbury gali brangti dėl logistikos sudėtingumo – tenka važiuoti specific routes per M50, kuris dažnai užstrigsta dėl avarijų. (Gal net M5, arba M4 – nuo vairuotojo priklauso, ką jis pasirinks, bet M5 trumpesnis į vakarus).

Kodėl kai kurios firmos siūlo pusės kainos, o kitos – astronominės?

Tai yra klasikinė istorija. Buvo atvejis, kai klientas užsakė pigų pervežimą, o pasirodė, kad vairuotojas atvažiavo sena „Scania“ be lifto ir pradėjo nešti 100 kilogramų skrynią per nugarą. Natūralu, kad pigiau – jie neturi jokios atsakomybės, jokio draudimo, o jei kas nutinka, telefonas išjungiamas. Brangios firmos moka už draudimą, už naujus mašinas, už gerus vairuotojus, kurie negeria kavoje. Aš visada sakau – taupykite ant kito, bet ne ant siuntos, kurią gyvenime dėjote. Nors žinau, kas dažniausiai nutinka – žmonės pasirinko pigiausią, paskui skambina man verktis.

Ar kainuoja papildomai, jei daiktą reikia nešti iš namų, o ne paimti priešais namus?

Žinoma. Mums nėra visiškai nieko, kai jūsų pirkėjas ar parduotojas sako: „paliksite prie durų?“. Bet jei reikia įlipti į antrą aukštą be lifto, su suoliukais ar su didžiule skrine, tai yra papildomas darbas. Tas darbas laikas, o laikas – pinigai. Paprastai tai vienas ar du valandiniai tarifai, bet turi būti susitarta iš anksto. Kartais vairuotojai tiesiog atsisako to daryti vietoje, jei nebuvo aptarta, nes jie turi grafiką. Vieną kartą važiavome į tokią fermą, kur reikėjo nešti per purvyną pusę kilometro – tai tikrai nebuvo įskaičiuota standartiniame rate.

Kaip susiformuoja galutinė suma? Ar yra kokios nors paslėptos išlaidos?

Jokių paslėptų nebūna, jeigu tu normalus žmogus. Bet yra „numanomų“ išlaidų, apie kurias klientas dažnai nesufluošia. Mokesčiai už perkrovimą, jei mašina neturi lifto (tai būna dažnai JK). Mokesčiai už laukimą – jei parduotuvė vėluoja 20 minučių, tai dar kas, o jei valandą? Mums tai kainuoja, tad ir jums. Taip pat, svarbu prisiminti apie kurjerinio mokesčio, jei dokumentai turi būti pristatyti iš anksto. Viskas turi būti užrašyta sąskaitoje faktūroje, bet žmonės dažnai skaito tik galutinę skaičių.

Ar galima derėtis dėl kainos, jei aš turiu daugiau daiktų arba planuoju pervežimus ateityje?

Kodėl gi ne? Mes esam verslininkai, o ne kunigai. Jei turi pilną konteinerio siuntą arba didelę partiją baldų iš Ledbury pervežti, kaina tikrai bus mažesnė už vienetą. Taip pat, jei esi reguliarus klientas, pvz., turi parduotuvę ir veži prekes kas mėnesį, susitariam apie fiksuotą tarifą. Bet nederaėk dėl 10 svarų – tai tiesiog nepagarbu. Geriau paklausk, ar galiu suteikti nuolaidą už greitą apmokėjimą, tai dažnai veikia geriau nei beprotybės derėjimasis prie uosto.

Muitinė, dokumentai ir „Anglijos dėžės“

Ar reikia mokėti PVM ar muito, kai vežate baldus iš Ledbury į Lietuvą?

Čia yra vienas labai nemalonus dalykas, su kuriuo susiduriame po „Brexit“. Taip, reikia. Nuo 2021 metų JK nebe ES, todėl visi importai yra apmokestinami. PVM (VAT) Lietuvoje yra 21%, o muitai priklauso nuo prekių kilmės ir tipo, bet dažniausiai tai 0%, nes baldai dažniausiai pagaminti ES arba JK (tačiau čia reikėtų patikrinti tikslias kodus, nes aš ne muitininkas). Žinoma, jeigu pirkote naujus baldus, turite mokėti PVM, o jei naudotus asmeniniam naudojimui, yra apribota suma, kurią galima atvežti be mokesčių (nors tai dažnai pasikeičia, geriau pasitikrinti šiuo metu galiojančius limitus).

Kaip reikia pildyti importo deklaraciją? Ar jūs tai darote?

Mūsų įmonė turi savo tarpininką, kuris tai daro, bet jums reikia pateikti duomenis. Reikia mums nusiųsti pirkimo sąskaitą (invoice), kurioje matytųsi, ką, iš ko ir už kiek nusipirkote. Be to, reikia nurodyti HS kodus – tai tokius magiškus skaičiukus, kuriai kategorijai priklauso jūsų daiktas. Vairuotojas negali tiesiog važiuoti be šitų dokumentų, nes jį nenusisukins nuo sienos. Aš visus taisiusiu pats? Ne, aš duodu visą info savo brokeriui, jie susitvarko, man tik lieka sumokėt jiems už paslaugas.

Kas nutinka, jeigu pasigendu sąskaitos faktūros arba parduotuvės atsakymo?

Tuomet turi problemą. Be dokumentų muitinė neleidys įvežti prekių. Kartais nutinka taip, kad klientas perka daiktą iš privačios asmenys pvz., „eBay“ ar „Gumtree“, o šis asmuo negali išrašyti tinkamo dokumento. Tuomet reikia daryti specialų formos dokumentą, kuris patvirtina sandorį, bet tai brangiau ir ilgiau. Vieną kartą teko laukti tris dienas uoste, kol klientas sugalvojo, kaip gauti dokumentą iš savo gerosios dėdės, kuris pardavė seną vitriną. Gaila tik laiko, kuris kainuoja brangiau negu pati vitrina.

Ar dažnai pasitaiko muitinės patikrinimai?

Statistiškai – ne, tačiau kai pasitaiko, tai būna skaudu. Muitininkai turi „risk profiling“ sistemą, jei kas nors atrodo įtartai, arba jei dydis nepavežia, gali atidaryti ir patikrinti. Jei randa kažką, kas nėra deklaravota, baudos didžiulės. Ledbury garsėja savo antikvariatų parduotuvėmis, kartais ten parduodama senovė, gali būti traktuojama kaip kultūros vertybė, tada reikia ypatingų leidimų. Taigi, jei veži kažką labai seno ir brangaus, geriau deklaruoti kaip reikia, o ne slėpti.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūros Lietuvos pusėje?

Įprastai, jei visi dokumentai tvarkingi, tai valanda, dvi. Bet jei ten klaidų, trūksta kodo arba neteisingai nurodytas svoris, gali užtrukti ir dieną. Patariu viską paruošti iš anksto ir nesiųsti vaiduoklius iš Ledbury neįvertinus situacijos. Kartais įvyksta taip – siunta atvyksta penktadienį vakare, o brokeris jau nebedirba, tai mašina stovi iki pirmadienio. Tai nėra mūsų kaltė, tai biurokratai, bet klientai vis vien kalbasi.

Kas dėl vairo vairavimo – ar vairuotojas turi specialius leidimus vežti tokias siuntas?

Bet kuris vairuotojas turi turėti „C“ kategorijos teises. Be to, kai vežame pervežimus tarp šalių (tarptautiniai reisai), reikia licencijų (pvz., CMR draudimas). Taip pat reikia galvoti apie „Driver CPC“ pažymėjimus. Jei vairuotojas neturi viso to rinkinio, jis tiesiog neįvežs sienos arba bus nušalintas patikrinimo metu. Todėl dirbame tik su patikimais vaikinais, kurie turi visus popierius tvarkingai, kitaip tai tiesiog neapsimoka.

Patirtis tiesiogiai iš vietos (Ledbury ir apylinkės)

Ar dažnai važiuojate į Ledbury konkretausiai?

Ne taip dažnai kaip į Birmingemą ar Mančesterį, tačiau Ledbury yra pakankamai strategiška vietovė, ypač jei tenka keliauti per Velsą arba pietinę Angliją. Ten yra keletas didelių baldų parduotuvių ir antikvariatų, kurie siunčia į žemyninę Europą. Taip pat ten yra ganėtinai didelė lietuvių bendruomenė (nors aš tikslaus skaičiau nežinau, bet dažnai ten vežame daiktus tiems, kurie grįžta gyventi atgal). Taigi, maršrutai ten vyksta kas pora savaičių, priklausomai nuo užimtumo.

Ar ten sunku privažiuoti sunkvežimiu?

Ledbury miesto centras – tai seni gatvelės, akmenimis grįstos aikštės, jei ten bandyti įvažiuoti 18 metrų vilkiku, bus katastrofa. Mums dažnai tenka susitarti su klientais prie miesto ribos, prie didelio parduotuvės stovėjimo aikštelės, arba netoli „M50“ sankryžos.