Veža baldus iš Cheddar: kas turi žinoti apie krovinių pervežimą iš Anglijos gyventi

Pervežti daiktus iš Anglijos į Lietuvą ar atvirkščiai yra mano kasdienybė jau beveik dvidešimt ketverius metus. Mačiau viską – nuo senų sovietinių „kabelių“ iki prabangių italų komplektų, kurie prasisuko per pusę Europos. Tačiau, kai klientas sužino, kad aš tiesiog veža baldus iš Cheddar, jis dažnai nustemba. Kodėl? Nežinau, gal manytų, kad ten dirbau tik sūrio gamyboje, o ne logistikoje. Tik tiesa tokia, kad, nors Cheddar yra mažas miestelis Somersete, kelių ten yra gana daug, o juos ne visada lengva įveikti dideliem sunkvežimiams. Visgi, mes su komanda įpratome su viskuo susidoroti. Šiandien noriu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų, o tiesiog taip, kaip yra – kartais sunkiai, kartas nuo karto su nesklandumais, bet visada pasiekiame tikslą.

Kaip viskas prasideda ir maršrutai

Kaip susitarti dėl pervežimo iš tokio mažo miestelio?

Turėtumete suprasti, kad kai sakome „veža baldus iš Cheddar“, tai nereiškia, kad turime biurą priešais sūrio parduotuvę. Dažniausiai susitarimai prasideda telefonu arba el. paštu, kur klientas labai aiškiai nurodo, ką turi. Viskas dažniausiai vyksta taip: jūs siunčiate sąrašą, aš jį vertinu, tada susitariame dėl datos. Kartais būna painiava, nes klientai mano, kad „sofa“ visada yra tas pats, bet vienas yra dvivietis, o kitas – didelis kampinis. Reikia labai tiksliai išsiaiškinti matmenis, kad neįvyktų situacija, kai vairuotojas atvyksta ir negali įkelti dėl per mažos erdvės.

Ar brangiau vežti iš Cheddar nei iš Londono?

Sunku pasakyti vienareikšmiškai, kad brangiau ar pigiau, bet Londono keliai ir mokesčiai užvažiavimą (Ulez zone) dažnai padidina kainą. Cheddar atrodytų paprastesnis, bet problemos yra kitos – ten siauri gatvės ir kalvos. Vairuotojas gali praleisti valandą tiesiog bandydamas išmanytuose rasti kelią, kuriuo galėtų pravažiuoti sunkvežimis. Taigi, kai kas klauso, kas veža baldus iš Cheddar, kaina gali būti panaši kaip ir iš didesnių miestų, tik dėl kitų priežasčių – ne dėl atstumo, o dėl specifinio vairavimo. Kartais užtenka papildomai 50-100 svarų, jei reikia mažesnės mašinos.

Kiek laiko trunka tas kelias?

Įprastai, jei viskas vyktų idealiai, tai nuo Cheddar iki Lietuvos būtų maždaug 3-4 dienos. Bet idealiai niekada nebuvo. Pavasario ar rudenio lietui Anglijoje sukelia spūstis M5 greitkelyje, ir tada viena diena dingsta. Be to, reikia skirti laiką keltui. Jei reikalavimas yra, kad veža baldus iš Cheddar į Vilnių greitai, aš visada sakau – „nežadu“. Gali būti, kad pavyks per tris dienas, o gali būti ir penkios, jei pasitaiko techninė gedimas ar muitinėje užstringa dokumentai. Geriau planuoti savaitę.

Ar jūsų vairuotojai žino kelią į Cheddar?

Dauguma vairuotojų yra veteranai, kuriems Anglija – kaip savo kiemas. Tačiau Cheddar yra kaimiška vietovė, o ne sostinė. Buvę atvejų, kai vairuotojas, važiuodamas per naktį, praleido posūkį, nes GPS jį nukreipė per kaimą, kur buvo žemas tiltas. Teko važiuoti atgal ir ieškoti apvažiavimo. Tai ne jų kaltė, o tos vietovės specifika. Todėl visada primenu vairuotojams – „žiūrėk ne tik į navigaciją, bet ir į kelio ženklus“.

Ką daryti, jei netilptų į vieną mašiną?

Tai dažna problema, ypač jei žmonės persikelia gyventi visiems laikams ir turi daug baldų. Jei matau, kad sąrašas per didelis į standartinę 20 kubų mašiną (tokia ypač populiari maršrutuose, kai veža baldus iš Cheddar), siūlau dvi mažesnes arba vieną didelę 90 kubų sunkvežimį. Pastarasis, deja, neįvažiuos į kiekvieną kiemą Anglijoje. Ten dažnai būna ribojimai 3,5 tonos. Tai reiškia, kad reikės perkrauti į mažesnę „lauką“ (pervedimo mašiną), o tai papildomai kainuoja laiką ir pinigus.

Kainos ir mokesčiai: kas už ką

Kokia vidutinė kaina už kubą?

Šiuo metu, dėl degalų kainų, viskas pakilo. Jei kalbame apie tai, kas veža baldus iš Cheddar, tai kaina svyruoja maždaug nuo 50 iki 80 eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo sezono. Vasarą brangiau, nes visi nori vežti. Žiemą kartais galiu nuleisti kainą, jei turiu tuščią mašiną grįžtant. Tai vadinama „partijos kroveju“. Bet nereikia manyti, kad tai pigu – 100 kubų baldų kainuos kaip naudojamas automobilis. (Čia gal šiek tiek perbandžiau su palyginimu, bet esmė aiški – nėra pigu).

Ar mokate už įkėlimą ir iškėlimą?

Visada klausiu: „Jūsų pusėje yra kas padės?“. Jei ne, turiu siųsti vairuotoją su padėjėju. Anglijoje darbo jėga brangi, todėl valandinis įkėlimas ten kainuoja daugiau nei Lietuvoje. Paprastai įkrova/iškrova įkainojama atskirai, arba įtraukiama į bendrą sąmatą, jei tai sutarta iš karto. Nebijočiau pasakyti, kad jei reikia nešti daiktus iš trečio aukšto be lifto, tai kaina šoktels aukštyn. Tiesiog fizinis darbas kainuoja.

Kaip apmokėjimas vyksta? Ar priimate svarus?

Įprastai, jei veža baldus iš Cheddar į Lietuvą, sutariame esame dviem dalimis. 30-50 procentų avansu, likusią dalį – atidavus daiktus. Galime priimti svarus (GBP) į mūsų sąskaitą Anglijoje, o likusią dalį eurus Lietuvoje. Kasdien kursas šiek tiek kinta, todėl sutariame dieną. Gera praktika yra mokėti bankiniu pavedimu, kad būtų įrodymas, o ne grynaisiais, nes tokiomis sumomis vairuotojai nemėgsta važinėti su gausia piniginėmis – pavojinga.

Ar yra slepiami mokesčiai?

Stengiuosi kalbėti atvirai. Kainoje yra degalai, keltų bilietai, vairuotojo darbo užmokestis ir muitinės deklaravimas. Bet jei klientas paprašo įrengti baldus (pvz., surinkti spintą) arba užkelti į butą, kur neįvažiuoja liftas ir reikia nešti per laiptus – tai papildomos paslaugos. Aš jų neslepiu tiesiog taip, bet jei klientas neužklausia, gali pamiršti paminėti, kad „laukas“ (perkrovimas) Anglijoje neįeina į standartinį kainyną, jei adresas sunkiai pasiekiamas.

Ar galima gauti nuolaidą?

Žinoma, jei turite draugą, kuris taip pat nori kažką vežti iš to paties regiono. Pavyzdžiui, jei aš žinau, kad veža baldus iš Cheddar vienam klientui, ir gretimame kaime yra kitas, aš galiu sujungti siuntas ir abiem suteikti po 10-15 proc. nuolaidą. Tai vadinama daliniu krovininiu. Tiesiog reikia lanksčumo dėl datų.

Muitinė ir dokumentai po „Brexit“

Ar reikia deklaruoti viską po „Brexit“?

Tai dabar didžiausia galva. Anksčiau važiuodavome kaip ES viduje, tik pas rodyklę sustodami. Dabar kiekvienas daiktas, netgi naudotas, kai veža baldus iš Cheddar (JK) į Lietuvą (ES), turi būti užpildytas T2L dokumentas arba eksporto deklaracija. Tai reiškia, kad vairuotojas turi turėti sąrašą su serijiniais numeriais (jei tai elektronika) ar tiksliausiu inventoriaus sąrašu. Be to, reikia nurodyti vertę. Muitininkai Lietuvoje gali sustabdyti ir patikrinti, ar vertė atitinka realią rinkos kainą.

Kas nutinka, jei pamiršu dokumentą?

Tada daiktai stovi sienoje, kol ištaisoma. Muitinės išlaidas (gali būti 50-100 eurų) tenka mokėti klientui. Buvau atvejų, kai klientas sakydavo „važiuokit, viskas gerai“, o pasirodo, jis nenuėjo į muitinę prieš išvykstant mašinai iš Anglijos. Dabar aš asmeniškai tikrinu, ar T2L dokumentas paruoštas. (Na, bent jau stengiuasi patikrinti, kartais nuovoka pasidaro, bet per 20 metų išmokau būti atsargus).

Ar turiu mokėti PVM ar muitus?

Jei daiktai yra naudoti asmeniniam naudojimui (t.y. persikeliate gyventi), PVM ar mokėti nereikia. Tokie daiktai laikomi „perkeliamu turtu“. Bet jei pervežiate 5 vienas naujas sofas, kurios neturi įbrėžimų, muitininkas gali įtarti, kad tai prekyba. Tada gali tekti mokėti importo mokestį ir PVM. Geriau viską užrašyti kaip „naudotas“ ir, jei įmanoma, pasiimti kokią nors kvitą ar nuotrauką, kad įrodytum, kad spinta ne pirkta prieš dieną IKEA.

Kaip sužinoti, kas yra draudžiama?

Pagrindinė taisyklė – nenaudoti maisto ir gyvūnų (be pasų). Bet dažnai žmonės bando vežti alkoholį ar tabaką virš leistinų normų. Jei veža baldus iš Cheddar, o bagaže turi 200 cigaretę pakelių be pažymos, tai gali baigtis labai liūdnai – konfiskavimu ir bauda. Aš visada primenu: „pervežkite savo daiktus, o ne prekes“. Vaistažolių ir kt. geriau visai neliesti.

Kiek laiko trunka muitinės patikra?

Jei vairuotojas atvyksta į pietus, gali praleisti naktį muitinės poste. Lietuvoje dažniausiai viskas greitai, jei dokumentai tvarkingi, bet Anglijoje, išvykstant, gali užeiti pora valandų, kol „išmuša“ eksporto leidimą. Taip pat, kartais nutinka keistas dalykas – sistema užstringa ir tiesiog negali išleisti krovinio. Jokių kaltės, tiesiog biurokratija.

Pakavimas ir baldų apsauga

Ar jūs pakuojuate baldus ar tai turiu daryti pats?

Abiejų variantų galima. Jei norite, kad aš tai padaryčiau, tai kainuos. Bet dažniausiai klientai patys supako, nes taip pigiau. Tiesa, jei klientas supako blogai – pvz., įdeda skambučius į dėžę be putų – ir jie susilaužo, aš neatsakingas. Mano pareiga yra užsegti juos į mašiną taip, kad nenukristų, o ne tikrinti kiekvienos dėžės vidų. Kas bendrąja pavara, rekomenduoju pasirūpinti geromis dėžėmis.

Ką daryti su didelėmis spintomis ar sofabais?

Jos turi būti išmontuotos. Nė vienas vairuotojas nenori vežti surinktos didelės spintos per laiptus, nes tai labai lengvai sugenda. Aš visada pasakau: „išskręskite“. Jei negalite, galiu atsiųsti meistrą, bet tai kainos. (Buvau atvejis, kai vairuotojas bandė nešti surinktą sieninę spintą ir ji atplyšo per pusę tiesiog laiptų kampelyje... nepavyko jos išgelbėti). Geriau pasirūpinti ankstesniu išmontavimu.

Kaip apsaugoti baldus nuo drėgmės?

Naudojame plėvelę (burbuliuką), bet ji ne visada apsaugo nuo kondensato, jei mašina persilaiko.