Veža baldus iš Chatteris: kas tikras ekspertas pasakytų apie krovinius iš Anglijos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt penkerius metus ir, tiesą sakant, mažai kas mane gali aptikti. Nuo tada, kai pradėjau vairuoti sunkvežimius „Scania“ su vėžėjais, iki šių dienų, kai daugiau koordinuoju procesus, matyta nemažai. Žmonės dažnai galvoja, kad tarptautiniai pervežimai – tai lyg mokslo filmas: viskas tiksliai pagal grafiką, deklaracijos užpildytos per sekundę, o krovinys atvyksta lyg laikrodis. Realybė, ypač kai kalbame apie tokius miestelius kaip Chatteris, yra šiek tiek kita. Čia ne visada veža baldus iš Chatteris taip sklandžiai kaip reklamuoje, ir turiu būti sąžiningas – keliuos dažnai laukia „kabliukai“. Nors dabar visi puoselėja „idealų“ įvaizdį, aš sakysiu kaip yra: kartais vairuotojas užmiega, o kartai muitinėje užstriga dėl vienos trūkstamos deklaracijos. Susipažinkime su tuo, kas vyksta už uždarų vartų.

Pagrindai ir kaip viskas prasideda

Ar tikrai veža baldus iš Chatteris į Lietuvą ir kiek tai trunka?

Žinoma, vežame, bet nėra vieno atsakymo. Viskas priklauso nuo to, ką tu ten nori nuvežti. Jei tai tik keletas dėžių asmeninių daiktų, tai galime sutvarkyti per savaitę, jei tiražas susiformuoja. Tačiau jei reikia gabenti visą butą su sofa ir spinta, tai gali užtrukti ilgiau. Paprastai reisas į Lietuvą ir atgal trunka apie 4-5 dienas, bet tai jei nėra „Force Majeure“ situacijų. Vieną kartą mums teko laukti dvi dienas Anglijoje, nes vairuotojas susirgo (arba, kaip jis sakė, „valgė kažką blogo“), todėl terminas pasislinko. Taip, tai realybė – ne visada priklauso nuo mūsų. Bet įprastai, kai sakome, kad veža baldus iš Chatteris, mes tikimės sudėti tą krovinią į bendrą mašiną, kuri važiuoja per tuos miestus.

Ką reikia žinoti apie patį miestelį ir prieigą prie jo?

Chatteris yra toks nedidelis miestelis Kembridžšyro regione, labai fensų (pelkių) zonoje. Ten keliai gali būti siauri, ypač jei bandysi įvažiuoti dideliu 40 tonų sunkvežimiu į seną gyvenamąją zoną. Dažnai tenka naudoti mažesnes mašinas, 7.5 arba 3.5 tonų, kadangi didelė „priešai“ tiesiog negalės apsisukti sankryžoje. Vakar kalbėjau su vienu savo vairuotoju, kuris sakė, kad ten viena gatvė visiškai uždaryta remonto darbų, teko važiuoti apkelią. Taigi, jei gyvenate tokiame rajone, kur sunkvežimiui sunku privažiuoti, praneškite iš anksto. Mes ne magai, negalime prasibrauti pro barjeras.

Kaip susitarti dėl datos, kai reikia išvežti daiktus?

Geriausia būtų skambinti maždaug savaitę-dvi iki planuojamos išvykos. Žinoma, jei skubate, stengiamės padėti, bet tada gali tekti mokėti „skubos mokestį“ arba tikėtis, kad mašina bus pilnesnė ir nebus vietos jums. Esu matęs situacijų, kai žmonės skambina ryte ir nori, kad jų baldus išvežtų tą pačią dieną. Tai ne taip paprasta, kai tu esi vienas iš dešimties klientų. Geriau suplanuoti iš anksto, kad neišsigąstum, kai sužinosi, kad artimiausias tiražas tik po penkių dienų. (Čia turiu omenyje standartinius atvejus, ypatingais atvejais visada galima susitarti).

Ar verta rinktis mažesnes pervežėjų firmas ar didžiuosius?

Sunku pasakyti. Didelės firmos turi savus standartus, bet dažnai ten kainos aukštesnės ir klientas tampa tik numeriu. Mažos firmos, tos, kurios tiesiog veža baldus iš Chatteris ir aplinkinius kaimus, dažnai dirba lanksčiau. Aš vieną kartą mačiau, kaip didelė kompanija paliko klientą ant sniego, nes jų kompiuterinė sistema „nulūžo“. O mažos firmos tiesiog paima telefoną ir sprendžia problemą. Bet yra ir rizikos – mažos firmos gali neturėti gerų draudimų. Visada reikia klausti apie draudimą, tai svarbiausia.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo medžiagų?

Mes galime padėti su dėžėmis, o tai pat ir su plastikinėmis dėžėmis („plastikiniais konteineriais“), kurios tikrai patogios, nes jas lengva sukrauti vieną ant kitos. Bet jei nori sutaupyti, gali rasti dėžių parduotuvėse arba netgi pas kaimynus, kurie ką tik nusipirko naujų baldų iš IKEA. Tiesą sakant, dauguma klientų renkasi pakenti patys, tai jums pigiau. O jei reikia mums padaryti „white glove“ paslaugą (tai kai mes viską supakuojame), tai tai kainuoja, bet tai verta, jei turi daug brangios keramikos ar tėvų atminimų daiktų.

Pinigai, kainos ir kas daro įtaką galutinei sumai

Kodėl kaina skiriasi vienam ir tam pačiam maršrutui?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Žiūrėk, kaina nėra fiksuota. Ji priklauso nuo kuro kainos (o dabar ji, deja, šokuoja), nuo to, kiek vietos krovežis užima mašinoje, ir nuo to, ar reikia įvežti į Londoną, kur mokesčiai už važiavimą (Ulez zona) yra astrologiniai. Jei tu nori, kad veža baldus iš Chatteris tiesiai į tavo kiemą Vilniuje, o ne į sandėlį, tai brangiau. Be to, svarbu ir ar reikia kelti daiktus į trečią aukštą be lifto. Tai viskas įkainojama. Vieną kartą klientas stebėjosi, kodėl brangiau, kai mes turėjome nešti jo pianiną nusileidžiantiomis laiptais. Na, tai fizinis darbas, jis turi būti apmokėtas.

Ar galima gauti nuolaidą, jei vežu daug daiktų?

Pabandykime pasiderėti. Jei turi pilną sunkvežimį krovinių, tuomet, žinoma, kaina už kubą bus mažesnė. Mes nuolat ieškome būdų užpildyti mašinas, kad nevažiuotume tuščiomis – tai mums ir jums naudinga. Bet jei tai tik trys dėžės, nuolaidos gali ir nebūti, nes administracinių išlaidų nepadauginai. Kartais aš asmeniškai galiu padaryti nuolaidą, jei klientas yra mandagus ir suprantantis, o ne reikalaujantis kažko neįmanomo. Žmonių požiūris daug ką lemia.

Kokius mokesčius dar reikia mokėti išskyrus pervežimo kainą?

Anglijoje dažnai būna taip, kad turi mokėti už išvežimo leidimą, jei gyveni kvartaluose, kur reikia uždaryti gatvę arba pastatyti „Road closed“ ženklus. Tai kainuoja apie 50-100 svarų, priklauso nuo savivaldybės. Be to, yra muitinės mokesčiai, jei pervežate daugiau nei leidžiama be mokesčių (tai yra asmeninių daiktų išimtis). Dabar, po „Brexit“, tai tapo daug sudėtingiau. Turiu pripažinti, kartais ir pats susiguodžiu su tais dokumentais, yra tokių vietų, kur reikia specialios žinios.

Kaip apskaičiuojamas tūris – tikslingai ar „akies“?

Mes stengiamės matuoti tikslingai, bet dažnai klientai pateikia sąrašą su „apie“ tūriais. Pvz., sako, kad spinta užima 1 kubą, o realiai ji yra 1.5 kubo, nes ji labai gili. Geriausia, jei galite nusiųsti nuotraukas arba nurodyti tikslius išmatavimus (aukštis, plotis, gylis). Tada mūsų logistai gali viską sudėlioti virtualiai ir pataisyti kainą. Jei atvyksta vairuotojas ir mata, kad daiktų yra dvigubai daugiau nei kalbėta, jis gali tiesiog nepriimti krovinių arba reikalauti papildomo mokėjo vietoje. O tai jau yra nepatogu visiems.

Ar imama užstata (deposit) ir kiek jis sudaro?

Įprastai imame apie 10-20 proc. užstatą, kad užtikrintume, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Mes turime planuoti maršrutą ir jei tu atsisakai dieną prieš išvyką, mes prarandame laiką ir galimą uždarbį iš kitų klientų. Užstatas grąžinamas, kai krovinys yra sėkmingai išvežtas. Kartais, jei klientas yra patikimas ir jau mums naudojosi ne kartą, galime ir neimti užstato. Tai labai individualu. (Na, nebent kalbame apie labai brangius krovinius, tuomet reikia 100 proc. apmokėjimo iš anksto).

Ar galima apmokėti atvykus į vietą?

Nerekomenduočiau. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas atvyksta į Chatteris, iškrauna viską, o klientas sako: „Aš pinigų dabar neturių, pervesiu po savaitės“. Ką daryti vairuotojui? Pakrauti viską atgal? Tai būtų kvailystė. Todėl visada rekomenduoju apmokėti bent dalį sumos iš anksto, o likutį – prieš iškraunant arba gavus nuotraukas, kad krovinys yra pasiekęs vietą. Be to, banko pavedimai iš Anglijos į Lietuvą gali šokti kur kas ilgiau nei planavote.

Pakavimas, dokumentai ir „paprasti“ dalykai

Ar reikia išmontuoti baldus ar juos galima vežti surinktus?

Jei baldai dideli, pvz., „Wardrobe“ (spinta) arba didelis stalas, geriau juos išmontuoti. Tai taupo vietą mašinoje ir sumažina sugadinimo riziką. Vairuotojai gali tai padaryti, bet jie ne meistrai baldžiai, todėl gali likti įbrėžimų. Geriau, jei tai padarysite patys arba pasamdysite vietinį meistrą Anglijoje prieš mūsų atvykimą. Vieną kartą gavome spintą, kuri nebuvo išmontuota, ir ji neįėjo pro duris. Teko laužti... na, laimei, tai buvo sena spinta, bet emocijų buvo. Taigi, išmontuokite viską, ką galima.

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš Anglijos?

Dabar, po „Brexit“, tai siaubas. Reikia „Commercial Invoice“ jei tai prekės, arba „Inventory List“ (inventoriaus sąrašas) jei tai asmeniniai daiktai. Sąraše turi būti nurodyta vertė (nors ir apytiksliai), serijiniai numeriai (jei tai technika) ir t.t. Be to, reikia nurodyti, kad tai „Transfer of Residence“ (gyvenamosios vietos keitimas), kad nebūtų mokami mokesčiai (PVM ir muito). Aš pats kartais užstrigau su tais formatais, nes muitinės pareigūnai gali būti labai išrankūs. Jei dokumentai blogai užpildyti, gali tekti stovėti pasienyje valandas.

Kaip sužinoti, ar mano daiktai draudžiami?

Visada klauskite. Mūsų standartinis draudimas dengia daugumą situacijų, bet jis nedengia daiktų, kuriuos pakavote patys blogai (pvz., sukrėtus indus be popieriaus). Taip pat nedraudžiame pinigų, brangmenų (aukso, sidabro), gyvūnų (jei tai ne specialus pervežimas) ir kitų jautrių daiktų. Jei turite brangų paveikslą, geriau jį vežti asmeniškai arba pasirūpinti specialiu draudimu. Nesusigirskite, kai bus per vėlu. Vienas klientas bandė padėti į dėžę 10 000 svarų grynųjų, ir kai mes sužinojome, tiesiog atsisakėme vežti.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Maistą galima, bet tik uždarytą ir ilgaamžį. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, vaisių ir daržovių – tai draudžiama dėl sanitarijos taisyklių (sanitary and phytosanitary controls). Alkoholį galima, bet jo kiekis yra ribojamas asmeninio naudojimo normomis. Jei bandysi vežti 50 butelių viskio, tai laikoma prekyba ir reikės mokėti didelius mokesčius. Geriau išgerti šventei Anglijoj ir nevežti (juokauju, bet dalis tiesos yra).