Veža baldus į Stanford-le-Hope: Kas darosi kelyje po 20 metų darbo

Sveiki, gerbiami žmonės. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir gal pasakysiu neką, bet kartais vis dar stebiuosi, kaip viskas veikia. Dažnai klaustate, kaip vyksta tas procesas, kai reikia persikelti ar atgabenti daiktų iš Lietuvos į Angliją. Ypač jei kelionės tikslas yra toks konkretus kaip Stanford-le-Hope. Tai ne Londono centras, ten reikia žinoti kelią, apeiti mokesčius (jei įmanoma) ir suprasti, kodėl vairuotojas neatsiliepina po 18 valandos. Čia ne bus jokios sausos teorijos, o grynai praktika – ta, ką matau kasdien savo darbe. Nors kartais ir pats susigadinu su visais tais dokumentais, bet stengiuosi padėti. Jei ieškote, kas veža baldus į Stanford-le-Hope, tiesiog skaitykite toliau, bus įdomu (ir naudinga).

Apie kainas, sudėtį ir kvitus

Kiek kainuoja pervežimas į Stanford-le-Hope?

Tai tikriausiai pirmasis klausimas, kurį klausiate. Čia nėra vieno atsakymo, nes viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų. Jei tai tik kelios dėžės ir sofą, tai viena kaina, o jei keičiate visą butą – tai visai kita. Dar žiūrime, ar reikia pakavimo, ar patys susirengsite. Dar svarbu, ar reikia įvežti į patį namą ar tik iškrauti prie vartų. Statiniai duomenys sako, kad vidutinė kaina svyruoja, bet ačiu, aš čia neturiu jokio priskaičiuoto lentelės. Geriau parašykite man sąrašą ir aš pasakysiu. Nebūkite tingūs, nurodykite, ar yra pianinas, tai visada keičia reikalą (ir kainą).

Ar kaina gali pasikeisti kelionės metu?

Taip, deja, tai nutinka dažniau negu norėčiau. Pavyzdžiui, jei keliuose įvyksta avarija ir mes privalome važiuoti apsemtu keliu arba laukti eilėje į tunelį (ne, čia ne taip, dažnai eina per tiltą, bet taip pat gali užstrigti), tai gali pridėti laiko, o kartais ir kuro sąnaudų. Dar yra tokių situacijų, kai atvykstate į vietą, o ten neįvažiuoja sunkvežimis, reikia šaukti mažesnę mašiną. Tą papildomą iškvietimą reikia kažkam sumokėti. Aš visada stengiuosi įspėti iš anksto, bet kartais gyvenimas suranda būdų nustebinti.

Ką reiškia "kubatura" ir kodėl tai svarbu?

Kubilai arba kubiniai metrai – tai kaistas dalykas, kurį dažniausiai sunku įsivaizduoti. Jums atrodo, tai tik viena spinta, o man – tai 1,5 kubo vietos, kurias reikia kaip nors įstumti tarp šaldytuvo ir sofos. Kai kas veža baldus į Stanford-le-Hope ir net neįsivaizduoja, kad tų baldų yra gerokai daugiau nei atrodo. Mes matuojame viską: ilgį, plotį, aukštį. Jei klaidingai nurodote matmenis, gali nutikti, kad tiesiog netilpsime. Tada tenka arba daryti papildomą kelionę (brangiau), arba palikti daiktus šalia gatvės (nepatariu).

Ar galima sumokėti grynaisiais?

Gerai, štai dalykas, dėl ko dažnai ginčijamės. Oficialiai mums reikalingi sąskaitos faktūros, PVM numeriai ir viskas tvarkingai, nes muitinė arba policija gali sustabdyti ir paklausti, ką vežame. Jei mokate grynaisiais be dokumentų, tai atrodo įtartai. Esu matęs atvejų, kai tokius "pilkuosius" vežėjus tiesiog grąžindavo iš sienos su tuščia mašina. Taigi, geriau pervesti į sąskaitą. Nors žinau, kad kai kurie klientai mėgsta derėtis grynaisiais už parduotuvę, bet aš tokio rizikuoti negaliu (ir jums nesiūlau).

Kas daryti, jei pas mane nėra daug daiktų?

Tuomet geriausia rasti dalinį krovinį. Vadinasi, mes į mašiną suberiamiame kitų klientų daiktus, kurie važiuoja tame pačiame regione, ir taip dalinės sąnaudas. Tai yra pigiau, bet ilgiau – reikia Laukti, kol mes surinksime visą mašiną. Jei skubate, tenka užsisakyti pilną mašiną, nors ji važiuotų pusiau tuščia. Man asmeniškai tai nepatinka, šiaip vėjui važiuoti, bet kartais tokio verslo taisyklės.

Ar draudžiate daiktus?

Taip, turime atsakomybės draudimą, bet jis nėra begalinis. Yra dalykų, kuriuos draudimas nedengia, pavyzdžiui, gėrimai, kosmetika arba brangiausi papuošalai, jei jie nebuvo deklaruoti kaip ypatingai vertingi. Vėl gi, čia yra tos smulkmenos, kurios yra parašytos smulkiu šriftu kontrakte. Niekada neįsivaizduokite, kad jei sulūžo jūsų senelės vazna, kurią užpuošėte į dežę be putų, mes ją atsilyginsime. Logiška, tiesa?

Kelias, vairuotojai ir Anglijos keliai

Kiek laiko trunka kelionė?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas, jei viskas eina pagal planą. Išvykstame pirmadienį, antradienį jau esame Prancūzijoje arba Belgijoje, trečiadienį irkame į UK. Bet čia yra "jei". Kartais vėluoja keltuose, kartais muitinėje eilės stovi po valandą (ypač po Brexit'o tai tapo siaubingai pavojingu laiko įkyriu). Vakar pats vairuotojas skambino ir sakė, kad stovi ties Doveriu jau 5 valandas. Taigi, nereikia planuoti vestuvių atvykus dieną po numatyto termino.

Ar vairuotojas gali padėti pakrauti?

Gali, jei jis vienas. Tačiau yra tokių firmų (su jokiais aš nieko bendra neturiu), kur siunčia tik vairuotoją be jokios pagalbos, o tada vėliau klientas skundžia, kad nugarą susižalojo. Aš visada stengiuosi siųsti brigadas – vairuotojas ir krovikas. Jei reikia, galime nusipirkti dar vieną vyrą iš vietos. Tik nejuokaukite apie pianiną į ketvirtą aukštą be lifto – tuo mes tikrai nesame pasiruošę.

Kokiomis dienomis geriausia vykti?

Daugelis sako, kad pirmadienis, bet aš matydau, kad geriausia eiti vidurdienį arba trečiadienį, kadangi pirmadieniais viskas prasideda ir dažnai būna triukšmo. O jei kalbame apie atvykimą į Stanford-le-Hope, geriau, kad tai ne būtų sekmadienis, nes ten gatvės gali būti siauros ir pilnos parkuotų mašinų. Vairuotojai nemėgsta vairuoti po gyvenvietes savaitgaliais – per daug važiuoja automobilių, sunku pastumti sunkvežimį.

Ar sunku važiuoti į Stanford-le-Hope?

Nebent jūs nežinote kelio. Esme tame, kad Stanford-le-Hope yra Essexe, šiaurės rytų Londono pakraštyje. Jeigu reikia važiuoti per M25 ratuką, tai tai yra tikra košmaras, ypač sekmadienio vakare. Ten visada įvyksta kažkas blogo. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo ties Dartford tuneliu dėl avarijos ir praleido visą laiką, kurį buvo planavęs iškrovai. Reikia turėti gerą GPS, bet ne visada juos galima pasitikėti.

Ką daryti, jei vairuotojas pasiklydo?

Nenuostabu. Anglijoje keliai keičiasi kaip kasdien. Kartais statybos, kartai nukreipimai. Paprasčiausia skambinti vairuotojui, jei jis atsiliepia. Kartais jis tiesiog sustoja pailsėti ir užmiega, o tu jau galvoji, kad jis dingęs. Būkite kantrūs. Vieną kartą mane pačią užkabino telefonas kalbėjau su klientu, o vairuotojas važiavo ratu aplong Londoną, nes GPS nukreipė per miesto centrą, kur negalima važiuoti sunkvežimių.

Ar leidžiama sustoti priešais namus?

Tai tikrai didelis klausimas. Stanford-le-Hope turi siaurų gatvių, ypač senosiuose kvartaluose. Jei priešais jūsų namą yra geltonos linijos arba "no loading" zona, tai mes negalime tiesiog sustabdyti ir krauti. Reikės rasti artimiausią vietą, kur užimam 15-20 minučių, arba gauti leidimą iš savivaldybės. Galiu pasakyti, kad gauti tokią leidimą yra didelis galvos skausmas, geriau tiesiog parinkite namą su geru privažiavimu (jeigu dar ieškote).

Muitinė, dokumentai ir "Post-Brexit" siaubas

Kokius dokumentus reikia turėti?

O čia prasideda juodas humoras. Reikalingas daiktų sąrašas (inventorius), kuris turi būti pasirašytas. Jei daiktų vertė viršija tam tikrą sumą (paprastai tai keli tūkstančiai svarų), gali reikėti mokėti PVM arba muito (nors persikėlimui dažnai yra išimtys). Be to, reikia asmens dokumento – paso arba vairuotojo pažymėjimo. Jei vežate ne savo daiktus, o draugo, tai reikia jo raštiško leidimo, kitaip muitinė gali įtarti vogtienes prekes.

Ar tikrai reikia mokėti muitą?

Jei persikeliate gyventi į Angliją ir turite įrodymų, kad gyvenote Lietuvoje mažiau 12 mėnesių (ir turi darbo sutartį ar pan.), daiktus (baldus, drabužius) galite atvežti be mokesčių. Taip, tai vadinama "Transfer of Residence". Bet jei atvežate šviežiai nupirktą sofą iš prekybos centro ir sakykite, kad tai dovana, tai muitininkai nėra tokie gudrūs, jie žino kainas. Būkite sąžiningi, bus mažiau problemų.

Kas daro, jei trūksta dokumentų?

Tada piūsasi. Vieną kartą klientas negalėjo rasti sąskaitos už kompiuterį, ką nešė sau. Muitinė sustabdė visą mašiną, kol neparašė paaiškinimo ir nustatė mokesčius. Tai užtruko beveik dvi dienas. Nerekomenduoju tokartoti. Geriau turėkite viską vienoje rinkinyje, idealiai – PDF formatu telefone arba spausdintini.

Kaip Brexit pakeitė pervežimus?

Padarė juos brangiais ir lėtais. Anksčiau tiesiog važiavome pro sieną kaip į Lenkiją. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną siuntą, gauti MRN numerį. Jei dokumentuose yra net mažiausia klaida (pvz., neteisingai parašytas prekės kodas HS), mašina nepraeis. Aš kartais pats randu klaidas tik tada, kai vairuotojas jau stovi prie sienos. Taip, stresą didina, bet mums tai jau tapo kasdieniu darbu.

Ar galima vežti maistą?

Ribotai. Neįsivaizduokite, kad galima vežti dešras ir pieną. Leidžiama tik maža kiekis asmeniniam vartojimui (kaip užkandžiai kelionei). Jei rasite dešrelių ar sūrio, kurių kilmė ne iš ES, tai viską išmes į šiukšliadėžę. Žiūrėkite, mums nėra malonu tai daryti, bet Anglijos veterinarijos taisyklės yra griežtos. Ir nereikia mums pykti, mes tik įvykdžius sprendimą.

Baldų pakavimas ir įdomios istorijos

Ar verta rūpintis pakavimu?

Absoliučiai taip. Aš galiu jums pasakyti, kad daugiausia gedimų atsitinka ne dėl to, kad važiavome blogai, o dėl to, kad buvo blogai supakuota. Jei į dėžę įmetate stiklinius vaznas be putų, jos nutrūks. Būna juokingų situacijų, kai atidarome dėžę viduje būna... kiaušiniai (taip, tikrai buvo). Na, bent jau sviestas neliko.

Kokias medžiagas naudoti?

Klasikos nėra. Stiprios dėžės, burbuliukai (oplastikiniai), gofruotas kartonas. Reikalingos dangos nuo dulkių. Nenaudokite senų prekybos centų dėžių, jos paprastai būna per silpnos. Vienas klientas bandė taip padaryti ir apačia iškrito ties ant kelio. Buvo nepatogu.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį taip. Spintelės, lovos, didžiausi sekcijos. Ne tik todėl, kad tilptų į mašiną, bet ir kad nesulūžtų. Rėmai, stiklai, vitrinos – viskas turi eiti atskirai. Kai kas veža baldus į Stanford-le-Hope ir mano, kad spintelę galima nešti su durelėmis – po to tos durelės dažniausiai lieka kelyje tarp Belgijos ir Anglijos.

Kas daryti su daiktais, kurie netilpsta?

Galima palikti pas mus sandėlyje Lietuvoje gal kiek mėnesių, kol nuspręsite. Arba išsiųsti kitu reisu. Arba... parduoti. Kartais klientai supranta, kad tų senų sovietinių spintų nebeverta vežti per visą Europą. Aš asmeniškai patarčiau atsikratyti senių daiktų dar Lietuvoje, Anglijoje jų niekas nenori, net ir nemokamai.

Ar galima užsakyti tik transportą be krovikų?

Galima, bet tada privalote būti tikri, kad pakelsit. Sunkvežimis turi liftą, bet liftas neįeina į butą. Reikės nunešti iki gatvės. Jei neturite draugų "stipraūgių", geriau pasirūpinkite krovikais.