Veža baldus į Berkhamsted: ką tikrai turėtum žinoti apie šį maršrutą

Sveiki, susipažinkime, esu vienas iš tų vyrų, kurie tie metus praleido kabinoje, kad jūsų sofa ar spinta pasiektų vietą. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, tvarkingų siuntų iki tokių, kai norėjai parodyti durims. Dažnai žmonės klauso, kas vyksta, kai kur nors nors veža baldus į Berkhamsted ar kitus toliau miestus. Tiesą sakant, tai nėra nieko tokio, ką pamatysite reklamose. Yra dulkių, yra vėlavimų, yra momentų, kai reikia iškęsti anglų lietų. Štai trumpas manimas apie tai, kas laukia, kai nusprendžiate patikėti savo turtą mums.

Kiek tai kainuoja ir kas įeina į kainą

Kiek vidutiniškai kainuoja, kai veža baldus į Berkhamsted viena sofa?

Žiūrėkime, čia viskas labai priklauso nuo to, ką tu vadi. Paprasta dvivietė sofa gana pigiai, bet jei tai tas gilus kampinis "sweety" variantas, tai skaičiuoklės virsta aukštyn. Vidutiniškai, jei kalbame tik apie vieną didelę sofa su įkėlimu į antrą aukštą Anglijoje, tai gali būti nuo 400 iki 650 eurų. Bet tai labai apytiksliai, nes kartais kainą lemia tas, ar reikia ją jungti per duris. Dar pridėk degalų, kurių kainos Britanijoje dabar... na, jos tokios, kad akis nukrenta.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia išmontuoti baldus?

Be abejo, tai kainuos papildomai, nors kai kurie draugai tai įtraukia į bendrą sumą ir sako, kad nemokamai (kaip kad nemokamai duoda orą). Paprastai vieno komplekto, pvz., spintos ar lovos, išmontavimas ir vėl surinkimas vietoje – tai dar apie 50–100 eurų. Pas mane buvo atvejis, kai klientas sakė "tik nuimkite duris", o ten pačios durys buvo apsimetę ant 16 varžtų, kuriuos reikėjo pragražinti. Tada tas "papildomas darbas" virto valandos trukmės naktiniu reimu.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo metų laiko?

Tai paprasta logistika. Vasarą visi važiuoja atostogauoti, todėl sunkvežimiai užimti, o kainos šuoliaukia aukštyn, kaip duona prieš karštais. Žiemą, ypač sausio mėnesį, kai eismas mažesnis, galima susiderėti ir už mažiau, bet tada tenka kovoti su stipriais vėjais ant šiaurės autostradų. Be to, Anglijoje šventės, pvz., Kalėdos, visada sukelia chaosą – kai tenkas veža baldus į Berkhamsted prieš šventes, eismo užspūstis ties Kalais yra baisus.

Ar taip, kad mažos įmonės dirba pigiau?

Dažnai taip, bet tenka atidžiau žiūrėti, ką tą pinigą gauni. Didelės firmos turi savo standartus, draudimą ir fiksuotas kainas, o maži pervežėjai gali nusiimti marškinę ir pajuokti. Esu matęs, kaip mažos firmos vairuotojai važinėja senais "senukais" ir pajuodę nuo alyvos, bet darbą atlieka puikiai. Kita vertus, jei jie sako, kad veš sofa už 100 eurų, tai gali reikšti, kad ją pristatys tik tada, kai jiems patogu, o ne tau.

Kas nutinka su kaina, jei vėluoju su mokėjimu?

Tai sudėtingesnis klausimas. Paprastai mes dirbame su 50 proc. avansu, o likusią dalį reikia sumokėti, kai kroviniu iškrauname arba prieš pat pristatymą. Jei pinigų nėra, vairuotojas sėdi sunkvežimyje ir laukia, o jo laikas kainuoja. Kartais įmonės ima delpinigius, bet aš asmeniškai stengiuosi to daryti nebent klientas labai aiškiai pažeidžia susitarimus. Geriau viską išsiaiškinti iš anksto.

Ar verta imti "dalinius" krovinius (Collective)?

Jei tu neskubai ir turi mažiau daiktų, tai be abejo, taip. Tada, kai kur įmonė veža baldus į Berkhamsted kaip dalinį krovinį, tu sumažini savo išlaidas pusiau. Blogiausia ta, kad turi laukti, kol jis surinks visus kitus siuntas. Vieną kartą važiavome su tokiu kroviniu, ir vienas klientas Vilniuje vėlavo dvi valandas, todėl mes praleidome anglių perkėlos laiką slotą. Nervinga tai buvo.

Ar į kainą įeica dramblio kaulo pabaigos darbai?

Paprastai ne, nebent tai nurodyta sutartyje. "Dramblio kaulo pabaiga" – tai pakavimo medžiagos, dužlų surinkimas, senų baldų ivežimas į sąvartyną (jei tokią galimybę suteikiame). Kartais klientai manyje, kad jei atvežome naują spintą, tai seną patys priimsime ir nemokamai nugarbinsime į rūsį. Ne, draugas, mūsų nugaros ne iš geležies. Tai visada aptariama atskirai.

Galima gauti nuolaidą, jei vežu daug?

Žinoma, jei turi pilnią namų ūkio išvežimą, tada kaina vienam kvadratiniam metrui arba vienam baldui žymiai mažesnė. Dirbant su dideliais volumais, kiekvienas € skaičiuojamas. Esu matęs, kaip žmonės susirenka po kaimynus ir nuveža po vieną spintą – taip išeiga pigiau visiems. Bet reikia sutarti su viena įmone, kad ji sudarytų grupinį sąrašą.

Kaip susitvarkyti su dokumentais ir muitinės

Ar reikia deklaruoti baldus, kai veža juos į Berkhamsted iš Lietuvos?

Taip, jei tu esi privatus asmuo ir persikeli gyventi, tai dažnai galioja "Transfer of Residence" taisyklės, leidžiančios atvežti daiktus be muito. Jei tai paprastas pardavimas ar dovana, tada reikės sumokėti PVM ir muitus, jei vertė viršija tam tikrą ribą. Vakar skaičiau, kad riba yra 135 svarų (jei nesuklydau). Geriau pasiduoti į profesionalias rankas, nes anglų muitininkai gali būti labai smarkūs.

Ką daryti, jei praradau SF (pavadinimą) ar pirkimo dokumentą?

Tai būna problemos, bet nebežudomos. Jei tu pats niekaip negali rasti to popieriaus, turime rašyti pareiškimą, kad tai tavo nuosavybė ir kad ji nenaudota komerciniais tikslais. Kartais reikia parodyti banko išrašą apie mokėjimą. Vienas kartą teko įrodyti, kad dvigulė lova, kurią vežėme, nebuvo pirkta prieš savaitę parduotuvėje – laimingai, kad lova buvo sena, tad nėra ką įtarinėti.

Ar sunku gauti TIR knygelę ar CARNET dokumentą?

Įprastam žmogui tai kažkas iš sferos. Jei tu perveži naudotus asmeninius daiktus, tau to nereikia. TIR arba ATA Carnet reikalingi, jei tu veži techniką parodai ar laikinai eksportuojant prekes. Tai dalykas, kurį uždirba tarpininkai, o ne paprasti vairuotojai. Aš vieną kartą bandžiau paaiškinti klientui, kad negaliu jo štampavimo mašinos įrašyti į asmeninio turto sąrašą – jis vis vieno nenorėjo suprasti.

Kokius duomenis reikia pateikti apie gavėją Anglijoje?

Būtinai reikia pilną adresą, pašto kodą ir kontaktinį telefoną. Berkhamestede yra daug siaurų gatvių, be to, jei nenurodysai telefono numerio, vairuotojas tiesiog nebus galinčius Jums paskambinti ir pasakyti, kad yra užkliuvęs už tiltuko. Be to, muitinėje reikia gavėjo ID numerio (jei įmonė – VAT kodas, jei asmuo – pasas ar ID kortelė). Be to, viskas sustoja.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra ties Kalais?

Kai viskas tvarkinga ir dokumentai pateikti iš anksto elektroniniu būdu, tai tai trunka vos kelias minutes. Tikrasis uždelsimas atsiranda, jei kažkas netvarkai – pvz., nėra vinjetės arba sąrašas neatitiko realybės. Tada gali tekti laukti kelias valandas ar net dieną. Esu girdėjęs istorijų, kai kelią užtvindė migracija ir tikrinė kiekvieną vairuotoją po tris valandas, bet mums su šeimu (tikiuosi) tiek ilgo laukimo nereikės.

Ar reikia draudimo ir kurį pasirinkti?

Privalomas yra civilinis atsakomybės draudimas kelyje, bet baldų draudimas (CMR draudimas) – tai atskira dalykas. Aš visada patariu draudimą imti, ypatingai jei vežami brangūs antikvariniai baldai ar elektronika. Viena kartą mūsų vairuotojas užlipo ant "šlaunies" ir sukrato visą krovinią – be draudimo tas nuostolis būtų baisus. Dauguma įmonių siūlo draudimą apie 3–5 eurų už 1000 eurų vertės.

Ar GB (Didžiosios Britanijos) numeriai svarbūs suteikiant siuntai?

Kai kalbame, kad veža baldus į Berkhamsted, tai GB vietos numeris yra būtinas. Jis identifikuoja siuntą britų sistemoje. Be jo, siunta gali būti "prarasta" terminaluose, kaip tai nutiko su vienu mano dėžute su knygom prieš penkerius metus. Geriau užtikrinti, kad tavo brokeris arba logistikos partneris turi tą numerį iš anksto susitvarkęs.

Ar sunku susitvarkyti su fiskaliniais čekiais Anglijoje jeigu aš vežu prekes parduoti?

Jei tu ne tik persikeliai, o esi verslininkas ir veži prekes parduoti, tai tu turi būti užregistruotas kaip PVM mokėtojo UK (VAT registered). Tu turi pateikti eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo – Anglijoje. Tai nelengvas procesas paprastam žmogui, todėl čia tikrai reikia profesionalaus buhalterio pagalbos. Nepabandyk tai padaryti savarankiškai, gali padaryt didelių klaidų.

Ką daryti, jei muitinė pareikalauja papildomų dokumentų (pvz., CE ženklą)?

Tai dabar dažnas dalykas po Brexito. Jei tu veži baldus, net naudotus, gali tekti įrodinėti, kad jie atitinka saugumo standartus arba yra seni (pvz., seniau nei 20 metų) ir taisyklės juos nebeperžiūri. Vieną kartą teko įrodyti, kad medinis stalas nėra pavojingas dėl kokių nors kenksmingų medžiagų (o jis buvo tiesiog senas ir dažytas).

Kelionių eiga ir vairuotojo kasdienybė

Kiek laiko trunka kelionė maršrutu Lietuva – Berkhamsted?

Daugeliu atveju tai apie 3–4 dienas, jei važiuojame be sustojimų ir be klientų aptarnavimo kelyje. Jei tai yra dalinis krovinys, tada gali užtrukti ir savaitę, nes kol vairuotojas važiuoja, jis surenka kitas siuntas Vokietijoje arba Olandijoje. Patariu derinti laikus ir nedaryti spaudimo, kad vairuotojas važiuotų viršvalandžius – tai saugumo klausimas.

Ar vairuotojai stovi viešbučiuose arba miega sunkvežimyje?

Didžiąją dalį laiko jie miega sunkvežimiuose specialiuose aikšteliuose (parkingai), nes tai pigiau ir greičiau. Anglijoje šie parkings gali būti brangūs – net iki 30 svarų už naktį. Viešbučiai – tai retumas, nebent jau yra ilgesnė pertrauka arba techninė gedimas. Esu pats miegojęs kabinoje ties Berkhamsted pakraščiu, girdėdamas lapų ūžėjimą – tai nėra prabanga, bet darbas yra toks.

Ką daryti, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tuomet prasideda dramatiška scena. Įmonė turi išsiųsti pagalbinę techniką arba pakeisti automobilį. Kartais tai reiškia, kad tavo baldai keičiasi iš vieno sunkvežimio į kitą tiesiog ant kelio šono (o tai gali padidinti sugadinimų riziką). Vieną kartą mums neteko perkrauti visko lietingoje Skotijos naktyje – buvo baisu, bet viską išgyvenome.

Ar galiu susitikti su vairuotoju kelyje, kad paduotum jam daiktų?

Techniškai galima, bet praktiškai labai nepatogu.