Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning: kainos, MVH niuansai ir realybė be salotų

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir pasakysiu tiesiai – tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning nėra tas pats kas nusipirkti bilietą į lėktuvą. Čia yra kompleksas, kurį sudaro kelių tūkstančių kilometrų vairavimas, angliškas oras, kuris gali sugadinti planus, ir, žinoma, šioks toks „biurokratinis šou“ dėl Britanijos išstojimo. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog užkrauti dėžes ir nuvažiuoti, tačiau realybėje ten yra daugiau smulkiųjų dalykų, kurie gali nulemti sėkmę arba visišką nervų išsišakojimą. Ypač kai kalbame apie tokią vietovę kaip Steyning – tai ne Londonas, ten reikia žinoti, ką vežti ir, svarbiausia, kaip tai padaryti legaliai, kad muitinėje nepritartum.

Apie kainas ir visokias išlaidas

Kiek tiksliai kainuoja toks kelionės į Angliją reikalas?

Kainos kyla ir krenta kaip ant svyruoklės, priklausomai nuo degalų ir sezono, bet tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning paprastai prasideda nuo 1,5 tūkstančio eurų, jei turite tik kelis baldus. Jei kalbame apie pilną namų ūkį, tada skaičiuokit nuo trijų tūkstančių ir aukštiau. Visąką lemia tūris – kiek tų dėžių yra, ar reikia išardyti spintas, ar yra kažkas ypatingo, kaip pianinas. Taip pat į kainą įeina keltų per Lamanšą bilietai, kurie dabar ne tokie jau pigūs, todėl nustatyti fiksuotą kainą be matavimų beveik neįmanoma.

Kodėl kaina pas kiekvieną skiriasi, nors aš tą patį daiktą vežiu?

Tai nuobodu, bet klientai klausia to nuolat. Vienam brangiau, kitam pigiau, nes tai priklauso nuo to, kiek mes tų daiktų sujungsime su kitais krovimais. Jei turiu pilną sunkvežimį, kuris važiuoja tik į tavo namus, tai bus brangiau – tai vadinama „išskirtine kelione“. O jei galiu į tave užsukti kelyje, kai vežu daiktus kitiems klientams Brightoną arba Londoną, tai galiu nupjauti kainą. Taip pat įtakos turi ir pakuojamosios medžiagos – ar renkates mūsų dėžes, ar save taupysit ir rasit pats.

Ar kainą įtakoja tai, ką aš pati turiu supakuoti?

Žinoma, jei pas mane ateinate ir sako: „važiuokit su tuščia sunkvežimiu, mes viską patys įmesime“, tai kaina žemesnė. Bet tada kyla klausimas dėl draudimo. Jei pakuoja profesionalai, mes atsakome už viską. Jei pakuoja jūs, ir dėžėje su jumis važiuoja lūžęs servedėlis, tai ne mūsų problema. Todėl dažniausiai patariu bent brangiausiems daiktams leisti mums sukrauti, nes tas 50 eurų taupymas gali paversti tūkstančio nuostoliu, jei kažkas nutiks per ribojimą Anglijoje.

Kas dėl depozito – kodėl jūs jo prašote?

Tai standartinė praktika. Mes negalim išsiųsti vairuotojo be užsakymo užtikrinimo, nes jis gali tiesiog „prarasti“ signalą arba klientas apsigalvoti. Todėl paprastai imame maždaug 30 proc. avansą, kad užtikrintume, kad tai nekvailios žaistuvės. Liko suma sumokama tada, kai daiktai jau yra prieš tavo namus Steyninge arba sandėlyje. Nėra nieko asmens, tiesiog verslo logika – negi norėtum, kad tavo baldai stovėtų kažkur prie Kelno laukiant mokėjimo?

Ar galima kažkaip įsigyti draudimą, jei aš jau susipirkau dėžes pats?

Galima, bet draudimo kompanijos turi savo niuansų. Jos reikalauja, kad dėžės būtų tvirtos, o turtas – tinkamai užfiksuotas inventoriaus sąraše. Jei dėžė nulūžta nuo senumo (pavyzdžiui, paimta iš parduotuvės po bananų), draudikas gali mokėjimą atmesti. Geriau pasinaudoti mūsų dėžėmis, jos yra specialiai pritaikytos tarptautiniam perkraustymui iš Vilniaus į Steyning, t.y. atlaiko sunkius svorius ir nepraranda formos, kai jų krauna viena ant kitos dešimtis.

Dokumentai, MVH ir visokia kita anglų biurokratija

Kaip dabar veikia tas MVH (PVM) reikalas po „Brexit“?

Tai yra didžiausia galvos skausmas, žinai. Anksčiau važiuodavom be jokių problemų, o dabar turiime deklaruoti kiekvieną daiktą. Jei esi privatus asmuo, turi teisę į PVM atleidimą (Transfer of Residence relief), bet tam reikia užpildyti specialią formą (ToR01) ir gauti unikalų numerį. Be to numerio muitinė Anglijoje nebus linkusi paleisti tavo krovinio, arba gali įkrauti mokestį, kurio nenumatei savo biudžete.

Kas yra tas ToR01 numeris ir kur jį gauti?

Tai toks dokumentas, kurį išduoda Britanijos mokesčių inspekcija (HMRC). Jis reiškia, kad perkeliate savo gyvenamąją vietą į JK ilgam laikui (mažiausiai 12 mėnesių). Užpildysi formą internete, prisegsi nuotraukas, jei reikia, ir po kelių dienų (kartais ir savaičių, jei užklausos daug) gausi unikalų kodą. Be šio kodo tas pats tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning tampa kur kas brangesnis, nes nuo daiktų vertės gali būti skaičiuojami importo mokesčiai.

Ar reikia mokėti muitą už senus baldus iš buto?

Jeigu turi tą ToR01 numerį, tai dauguma daiktų (baldai, drabužiai, buitinė technika) yra atleidžiami nuo mokesčių, nes jie yra „naudoti asmeniniai daiktai“. Bet čia yra viena „a“. Jeigu perveži kažką, ką nusipirkai prieš pusmetį ir net nenusiėmei etiketės, muitininkas gali įtarti, kad tai prekyba. Tada gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Geriau būti sąžiningas ir nebandyti pervežti dvidešimt naujų televizorių.

Kas dėl inventoriaus sąrašo – ar galiu tiesiog parašyti „12 dėžių“?

Negali. Muitinė reikalauja labai detalios informacijos. Turi būti išvardyta: „dvi medinės kėdės, viena minkšta sofa, 6 dėžės su virtuvės reikmenimis“ ir t.t. Be to, sąrašas turi būti anglų kalba. Matyt buvau atvejis, kai vairuotojas nešė sąrašą lietuviškai, anglai jo nesuprato, ir pradėjo atidarinėti kiekvieną dėžę. Pasibaigė tuo, kad vairuotojas praleido naktį prie paties perkraustymo vietos, laukdamas vertėjo.

Ar sunku gauti tą MVH numerį, jeigu aš dar nebuvau Anglijoje?

Nieko sudėtingo, tik reikia laiko. Viskas daroma elektroniniu būdu. Tau tik reikės parodyti, kad turi būstą Steyninge (nuomos sutartį ar daiktų pirkimo dokumentą), kad įrodytum tikrą ketinimą ten gyventi. Jeigu dar neturi būsto adreso, gali nurodyti darbovietę ar draugo adresą, kur laikinai apsistosi. Be šio dokumento, tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning gali būti sustabdytas ir pasienio punkte.

Kas nutinka, jei sąraše pamiršau paminėti brangų daiktą?

Tai gali būti problema. Jei muitinė randa kažką, ko nėra sąraše, jie gali viską nurašyti į kontrabandą arba nubausti pinigine bauda. Viską reikia tikrinti du kartus. Aš patartų nebijoti klausti mūsų vadybininkų – jie padarys šabloną, tau tik liks patikslinti skaičius. Geriau praleisti valandą rašant sąrašą, nei tris dienas ginčijantis su britų pareigūnais.

Kelionės eiga, vairuotojai ir techninės bėdos

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Steyning?

Standartiškai tai trunka apie 3-4 dienas. Viskas priklauso nuo to, kada išvažiuojame ir kaip susidaro su keliais. Jei važiuojam be sustojjimų (tik perleidimas vairuotojų), gali užtrukti trumpiau, bet dažnai tenka surinkti krovinius iš kitų miestų, arba laukti kelto. Steyning yra Vakarų Sasekse, tai reiškia, kad nuo Dovero ten dar reikia važiuoti bent valandą-dvi, priklausomai nuo apkrovos M25 žiede.

Per kurį jūs plaukiate į Angliją?

Daugiausia naudojame Kalė – Dover maršrutą, jis greičiausias, bet ir brangiausias. Kartais, jei kalbame apie didelius krovininius mikroautobusus, galima važiuoti per Olandiją (Huk of Holland – Harwich), bet ten ilgiau plaukia. Tas pats tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning dažniausiai baigiasi per Doverį, nes ten yra didžiausias kelto pasirinkimas ir galimybė važiuoti kas valandą.

Kas vyksta, jei lūžta sunkvežimis kelyje?

Tai baisiausia svajonė, bet tai nutinka. Esu matęs, kad lūžta sankaba arba padangos sprogo Vokietijoje. Tada mes kviečiame techniną pagalbą, bet tai užtrunka. Klientui atrodo, kad mes nevežiame, bet iš tikrųjų stovi šalia kelio ir laukiame vilkiko. Jei dėl to vėluojame daugiau nei parą, mes paprastai pradedame nerimauti ir skambinti, kad nebūtum nustojęs laukti, bet dažniausiai viskas sutvarkoma per 12-24 valandas.

Ar vairuotojai moka angliškai ar lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų yra lietuviai, kurie dirba jau dešimtmetį, tad angliškai supranta pagrindinius dalykus – „stop“, „go“, „customs“. Bet jie nėra filologai. Jeigu turi ką nors ypatingai sudėtingo paaiškinti, geriau tai daryti per mūsų dispečerį. Vairuotojui svarbiausia yra nuvažiuoti taškas į tašką ir nenukrėti į nieką, o ne kalbėti apie orą.

Ar galima sekti savo daiktus realiu laiku?

Technologiškai – taip, mes turime GPS stebėjimą. Bet aš pasakysiu tiesą – nereikėtų stebėti kas penkias minutes. Vairuotojui reikia poilsio, jis sustoja prie maisto dužų, ir GPS gali rodyti, kad jie stovi vietoje valandą. Tai sukelia nereikalingą paniką. Geriau gauti vieną pranešimą vakare, kad „viskas gerai, važiuojame link Brėmeno“, nei stebėti kiekvieną posūkį.

O dėl plovyklos Anglijoje – kodėl jums brangu?

Anglijoja labai griežtos ekologinės normos. Jei sunkvežimis purvus (o jis, žinoma, purvus po 2000 km), jį gali neįleisti į miestą arba gaut baudą. Todėl tenka važiuoti į specialias plovyklas prieš įvažiavimą į gyvenvietes, tokią kaip Steyning. Tas paslaugos kainą įeina į sąskaitą, ir tai ne mūsų privalumas, o britų reikalavimas, kurį reikia vykdyti.

Kas jeigu vairuotojas važiuoja per ilgai ir turi poilsio laiką?

Tai reglamentuota Europos Sąjungos taisyklėmis (tachografas). Jis negali važiuoti 4 valandas be sustojimo. Jei jis sustoja priekaftėje užpilti degalų ir užsimiega valandą, tai nereiškia, kad jis tingi. Tai saugumas. Mes planuojame maršrutą taip, kad tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning būtų vykdomas pagal taisykles, kitaip baudos yra milžiniškos, o mums jos nereikalingos.

Ar jūsų vairuotojai gali įvežti daiktus į butą antrame aukšte be lifto?

Gali, jei jie yra fiziškai stiprūs (ir dažniausiai yra), bet tai papildomas darbas. Jeigu laiptai yra siauri ir su posūkiais, gali tekti įsijungti virvines sistemas arba kelti rankomis. Tam taip pat yra papildoma mokestis, nes tai fizinis darbas, kuris užtrunka. Geriau iš anksto pasakyti apie tokią situaciją, kad atsiųstume ne vieną, o du vyrus.

Steyning specifika ir vietovės ypatumai

Ar sunku privažiuoti į patį Steyning miesteliu su dideliu sunkvežimiu?

Steyning yra gana senas miestelis, ten gatvės yra siauros, o kai kurios – su akmenimis (brukomis). Didelis 18 tonų sunkvežimis tiesiog negali įvažiuoti į centrą. Čia mes dažnai tenka naudoti mažesnį 7,5 tonų sunkvežimį arba krovininį mikroautobusą (pajuodžius), kad prasibrautum iki pat namo. Dar geriau, jeigu klientas galėtų susitarti dėl iškrovimo vietos šalia pagrindinės gatvės.

Kas jeigu mano namuose yra labai siauras įvažiavimas?

Tada būna įdomu. Vieną kartą teko nešti daiktus 200 metrų nuo sunkvežimio, nes neįvažiavo pro vartus. Klientas buvo šiek tiek nustumtas, bet mes sujungėm jėgas. Tokiu atveju mes turime galimybę pasiimti daiktus mažesniu transportu iš pagrindinio sunkvežimio, kuris stovi stovėjimo aikštelėje. Tai vadinama „shuttle“ paslauga, ir ji, žinoma, kainuoja papildomai.

Ar Steyninge yra kokių nors ypatingų leidimų reikalavimų?

Vakarų Sasekso taryba (West Sussex County Council) gali būti griežta dėl parkavimo. Jei užblokuoji gatvę ilgam laikui, gali atvykti „traffics“ ir uždėti baudą. Patariu iš anksto pasidomėti, ar reikia gauti leidimą padėti konteinerius ar sunkvežimį gatvėje (suspension of parking bay). Tai paprasta procedūra, bet ją reikia atlikti prieš mūsų atvykimą, kad nebūtume stovėję kaip kvailos.

Ar jums teko važiuoti į Steyningą žiemą ir ar buvo problemų?

Žiemap Anglijoje, Vakarų Sasekse, yra keista. Gali būti šlapia, dulkių, o gali ir užsnigti. Atsimenu vieną atvejį, kai sniego padanga buvo tokia, kad sunkvežimiui užėjo į kalnelį (Steyning yra pietinės South Downs kalvos papėdėje). Teko uždėti grandines. Taigi, laikas gali trūkti, bet mes pasiruošę. Tiesiog nesiūlyk man važiuoti kaip Formule-1, kai gatvės slysta.

Ar ten kažkas ypatingo dėl vietinių gyventojų?

Žmonės ten ramūs, bet jei trukdysi per daug gatvėje, gali išeiti pyktis. Anglai mėgsta tvarką. Todėl vairuotojų instrukcija visada viena – elgtis taip, kad niekas nepastebėtų, jog mes ten esame. Greitas iškrovimas, švaria po savęs, ir niekada nepalikti dėžių ant šaligatvio naktį. Tai geriausias būdas išvengti konfliktų.

Ar galite laikinai palikti daiktus Steyninge, jei namas dar neparengtas?

Galime padėti rasti sandėlį arba vietinę saugojimo kompaniją. Bet tai kainuoja. Dažniausiai klientai nori, kad mes atvežtų tiesiai į namus, tačiau jei remontas vėluoja, reikia variantų. Su lokalėmis sandėliavimo firmomis susitinka lengviau, jei turime MVH numerį, kitaip jos gali reikalauti mokesčių už laikiną importą.

Bėdos, smulkmenos ir patarimai iš vidaus

Ar dažnai nutinka, kad kažkas sugenda pervežimo metu?

Nesakyčiau, kad dažnai, bet nutinka. Dažniausiai tai lūžta stiklai (veidrodžiai, vitrinos), jei blogai užpakuota. Kartais būna, kad klientas paslepia kažką tokio, ko neįmanoma pakrauti be specialios technikos (pvz., masišką akvariumą su vandeniu – ką aš sakiau? Ne, ne su vandeniu, bet tiesiog labai didelį). Tada gali nukristi ir kita. Todėl klausimas apie draudimą yra ne tuščias žodis.

Kas daro klientai, kas jums daro daugiausia problemų?

Klientai, kurie paskutinę minutę prideda dar du maišus drabužių arba padėti ant viršaus „taip, tik šį vieną kėdę“. Tai sugriauna visą svorio centrą ir krūvos logistiką. Mums reikia žinoti tikslų tūrį, kad paskirtume tinkamą sunkvežimį. Jei pasakai „maždaug 10 kubinių“, o paskui atrodo, kad tai 20, tai tada laukame pagalbinio transporto, ir viskas vėluoja.

Ar verta vežti maistą ar chemikalus?

Nerekomenduoju. Muitinė žiūri į tai labai atidžiai. Be to, jei turi kokį nors valymo priemonę, kuri netyčia išsilieja, gali sugadinti visas kitas dėžes (ypač knygas ar drabužius). Geriau viską tai išmesti arba vežti sau mažame rankiniame lagamine, o ne leisti mums krauti tarp sofos ir šaldytuvo.

Kaip elgtis su smulkiomis detalėmis – varžtais, raktais?

Viską surašyk į atskirą maišelį ir pažymėk „VARŽTAI“. Kitu atveju jie pradings. Yra buvę atvejų, kai po tarptautinio perkraustymo iš Vilniaus į Steyning žmonės negalėjo surinkti lovos, nes varžtai buvo pasilikę Vilniuje arba susimaišę su dėžėmis su maistu (ką aš tikrai nerekomendavau vežti). Detalės yra svarbiausios, jei planuoji gyventi, o ne miegoti ant grindų.

O dėl dviračių – ar įmanoma juos pervežti?

Įmanoma, bet reikia specialių laikiklių arba gerai uždengti, kad nebraižytų baldų. Jeigu dviračias brangus, geriau jį išmontuoti (nuimti ratus) ir padėti į dėžę. Taip pat neužmiršk paminėti apie jį sąraše, nes tai technikos transportavimas, ir jo nereikia sumaišyti su paprastais metalo laužu.

Ar galite padėti su išpakavimu?

Galime, bet tai papildoma paslauga. Dažniausiai klientai nori, kad mes tik pakrautume, o jie patys išmes dėžes ir sužinos, kur kas stovi. Jei reikia pilno išpakavimo (t.y. mes ištraukiame, surenkame baldus, išnešame dėžes), tai brangiau ir reikia to aiškiai paprašyti iš anksto, nes vairuotojas gali turėti skubų kitą užsakymą.

Ką daryti, jei po iškrovimosi radau trūkį?

Skambink mums iš karto. Mes tikrinsime vaizdo įrašus iš patalpos (jei vairuotojas filmavo) arba paklausime vairuotojo. Jei dėžės buvo užplombuotos mūsų, mums aišku – mes atsakome. Jei užplombuotos tavęs, tai sunkiau įrodyti, kas nutiko. Bet mes visada stengiamės rasti kompromisą, nes norime, kad tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning būtų pagerbtas, o ne peiktas.

Ar turiu duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet vairuotojai to labai vertina, ypač jei turi nešti daiktus į trečią aukštą be lifto arba dirba vėlai. Butelis vandens arba kavos puodukas taip pat padeda. Bet tai tavo pasirinkimas – aš tiesiog žinau, kad laimingas vairuotojas dirba geriau (ir taip jau dirba sunkų darbą).

Kaip sužinoti, ar įmonė, kuriai atidavau daiktus, yra patišvari?

Patikrink ar ji turi realų adresą, ne tik virtualų biurą. Paklausk apie draudimą. Jei jie sako, kad „viskas bus gerai“, bet neduoda jokio raštiško įrodymo, bėk. Ypač dabar, kai rinkoje daug „pajuodžių“, kurie tiesiog nuvažiuoja su tavo daiktais ir dingsta. Dirbu šitoje srityje ilgai, ir girdėjau istorijų, kai žmonės neteko viso turto dėl pigių pasiūlymų.

Paskutinis patarimas tiems, kurie dar svyruoja?

Nebekvailok ir pradėk planuoti bent mėnesį iš anksto. MVH numeriai, keltų bilietai, dėžių surinkimas – tai visas užtrunka. Gerai suplanuotas tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Steyning gali būti net malonus, o blogai suplanuotas taps košmaru. Aš asmeniškai visada pasitariu su klientais dėl datos, kadangi mums patogu, kai ir jiems patogu.

Išvada

Taigi, jei renkatės partnerį šiam sudėtingam procesui, vertėtų kreiptis į tuos, kurie ne tik žino kelią į Steyning, bet ir supanta tas visokas angliškas procedūras, kurios pasikeitė po „Brexit“. Nors ir pasakiau, kartais tenka nukrypti nuo temos arba pasiklysti tais dokumentais, bet pagrindinis tikslas yra vienas – pristatyti turtą saugiai ir laiku. Tai nebebe paprasta logistika, o sudėtingas organizavimo procesas, reikalaujantis kantrybės ir profesionalumo. Tikiuosi, kad šie mano atsakymai padės jums susigaudyti ir nepadarys klaidų, kurias kada nors padariau ir aš prieš daugelį metų.