Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stanford-le-Hope: Realijos, kainos ir patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti viena – tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stanford-le-Hope niekada nevyksta taip, kaip parašyta idealizuotuose vadovuose. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tik pakrovė, išvažiavo ir atvažiavo, bet realybėje yra daugiau smulkiųjų rūpesčių, kurie gali sukelti pilką plaukų. Stanford-le-Hope yra ne Londono centras, o Esekso (Essex) pakraštys, todėl ten tenka važiuoti specifiškai, o britų muitinė po Breksito tapo tikru košmaru net patikusiems vairuotojams. Štai paprastas, be jokio „sukimo“, žvilgsnis į tai, kas iš tikrųjų laukia, kai nusprendžiate persikelti gyventi per jūrą.

Bendros klausimai ir pasiruošimas

Kiek laiko užtrunka tas visas kelias į Eseksą?

Paprastai sakant, planuokite savaitę. Oficialiai gali būti rašoma 3-4 dienos, bet tai yra teorija. Jei vairuotojas išvažiuoja pirmadienį ryte iš Vilniaus, iki Tilburio uosto (Tilbury), kuris yra arčiausiai Stanford-le-Hope, jis gali nuvykti trečiadienio vakare ar ketvirtadienį. Tada turi laukti uosto tvarkaraščio, o po to ir iškrovimo. O jei keliuose bus avarijų kaip prieš savaitę buvo netoli Varšuvos, tai pridėkite dar dieną. Geriau turėti atsargą laiko, nei stresuoti, kai sunkvežimis stovi.

Ar tikrai brangu, ar galiu ką nors padaryti patys?

Kaina svyruoja labai stipriai, bet tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Stanford-le-Hope niekada nebus pigus, jei norite saugumo. Jei turite tik kelias dėžes, galiu už tai nė nekalbėti, bet jei keliate butą, tai kainuos nuo 1,5 iki 3 tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio. Galite sutaupyti ant pakavimo – surinkti dėžes patys, tai tikrai nuleis kainą. Bet nepamirškite, kad jei pačios dėžės bus silpnos, o jų viduje bus smulkmenos be putų, niekas neatsakys už toliau laužtantis porcelianą.

Ką daryti su dviašiu automobiliu, ar jis telpa į sunkvežimį?

Tai dažnas klausimas. Taip, dviašis automobilis dažniausiai įkeliamas į sunkvežimį kartu su baldais, jei ten lieka vietos. Ypač jei naudojame 20 arba 30 kubinių metrų priekabą. Tada už automobilį imamas tik papildomas mokestis už vietą, o ne atskiras pervežimas. Bet čia reikia būti tikriems dėl automobilio matmenų – jei jis yra ką tik pakeistas į didesnį ar turi daugiausiai galinę bagažinę, gali nebetilpti. Tada reikės ruoštis atskiram automobilių pervežimui.

Ar verta rinktis firmą, kuri siūlo „viską įskaičiuota“?

Kartais verta, kartais ne. „Viskas įskaičiuota“ dažnai reiškia, kad įskaičiuotos ir paslėptos sąnaudos, kurias jums niekas nepasakys, kol neatvyks į vietą. Aš visada patariu klientams klausti detalios kainos su sąskaita. Ar įeina įkrovimas Vilniuje? Ar įeina iškrovimas Stanford-le-Hope, jei ten yra sunkiai pravažiuojama gatvė? Ar įeina draudimas? Jei kas nors neaišku – niekiraž nepasirašykite. Yra įmonių, kurios pasirodo pigios, bet paskui atsisako iškrauti, jei nėra pakeliamosios platformos (kurios, tiesa sakant, ten dažnai nebūna).

Kaip tiksliai suskaičiuojamas kiekis dėžių ir baldų?

Mes tai darame pagal kubinius metrus. Vienas kubinis metras – tai maždaug standartinis šaldytuvas ar 10-12 didelių dėžių. Kai atvykstate į būstą, mes tiesiog žiūrime akimis ir turime patirties pasakyti – čia bus 15 kubų, čia 20. Kartais klientai bando apgaudinėti ir sako, kad daiktų mažiau, kad gautų pigiau. Bet kai atvykstame ir pamatome, kad dar ir rūsys pilnas dviračių, tenka viską krauti ant stogo, o tai kainuoja papildomai. Geriau būti sąžiningu iš pradžių.

Ar galima vežti maistą, gėrimus?

Vėl gi, po Breksito tai tapo sudėtinga. Asmeniniam vartojui galima vežti tam tikrą kiekį, bet ne prekybiniu. Jei turite kelių šimtų eurų vertės vyno rūsį, gali tekti mokėti muito akcizą ar netgi jiems neleisti įvežti. O dėl mėsos ir pieno produktų – geriau viską suvalgyti iki išvykimo. Muitinės pareigūnai yra labai griežti dėl gyvūninių produktų, nereikia jų išbandinėti. Netyčia palikta dešrelė lagamine gali baigtis dideliu baudų sąrašu.

Kelias ir logistika

Kokiais keliais dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją) ir toliau keltu arba tuneliu per Lamanšą. Į Stanford-le-Hope patogiausia važiuoti pro Harwich arba tiesiai pro Doverį, o tada žiedeliu apie Londoną (M25). Žinoma, M25 – tai nuolatinė spūstis, ypač rytais ir vakarais. Vairuotojai mėgsta šį maršrutą, nes keliai ten geri, bet degalai Vakarų Europoje brangesni nei Lietuvoje, tai įeina į kainos sudėtį.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, dauguma firmų to neleidžia dėl draudimo ar taisyklių. Mes anksčiau kartais leisdavome, kai buvo šeimos su mažais vaikais, kurie negalėjo skristi lėktuvu. Bet tai yra ilgas kelias – 3-4 dienos sėdint sunkvežimyje nėra pramoga. Nėra patogių lovų, tualetas yra, bet tai ne viešbutis. Be to, jei įvykių avarija ar vairuotojui reikia ilsėtis pagal tvarkaraštį, jums teks laukti neaišku kur. Geriau skristi lėktuvu ir susitikti Anglijoje.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Prieš metus mums sugedo variklis netoli Vokietijos sienos. Tada mes kviečiame techninę pagalbą, o jei dėl to vėluojame daugiau kaip parą, pradedame ieškoti kitos mašinos, kad perduoti krovinių dalį. (Nors tai retai pavyksta greitai). Klientui svarbiausia yra draudimas – jei dėl vėlavimo sugenda maistas ar taisomi vaistai, draudimas tai padengia. O jei tik baldai, tiesiog laukiate.

Ar sunku rasti adresą Stanford-le-Hope?

Miestelis pats savaime nėra didelis, bet ten yra daug siaurų gatvelių, kur sunkvežimiui pravažiuoti yra baisu. Ypač senosios dalies namai turi labai mažus kiemus. Prieš išvykdami mes visada prašome klientų nusiųsti nuotraukas iš gatvės. Jei matau, kad ten negalėsime suvažiuoti, iš karto pranešame, kad reikės mažesnės mašinos (pervaržos) iš artimiausio miesto, pvz., iš Grays arba Basildon. Tai kainuoja papildomai, bet išsaugo jūsų tvorą.

Kokia yra galimybė, kad daiktai paslyks ar dings?

Statistiškai tai labai retai, jei pasirenkate normalią įmonę. Mes turime sąrašą-inventorių, kurį pasirašome įkrovimo metu. Kiekviena dėžė gauna numerį. Iškrovimo metu klientas patikrina, ar viskas yra. Jei trūksta dėžės, mes ieškome. Kartais ji nukrito gale po kitų dėžių, kartais liko ankstesniame punkte. Bet jei pasirinksite „vaiduoklių“ firmą be sutarties, tada tikrai gali dingti ir visa sofa.

Ar reikia kažką daryti su drabužiais, ar tiesiog juos įmetame į dėžes?

Galima tiesiog į dėžes, bet geriau naudoti specialias drabužių dėžes su strypu – tada jie nesuglemba ir nesusibraižo. Arba dar geriau – drabužių pakavimo ant rėmų paslauga. Tai kainuoja, bet labai palengvina gyvenimą. Tiesiog nešite drabužius iš spintos ant rėmo, uždengiate plastikinu maišu ir įkeliate į mašiną. Anglijoje tiesiog nusileidžiate rėmą ir viskas jau spintoje (be spintos, aišku). Labai patogu.

Muitinė ir dokumentai

Kokius dokumentus būtina turėti išvykstant iš Lietuvos?

Svarbiausias yra turtinės atsakomybės draudimo polisas (jei norite saugumo) ir sandorio sutartis. Taip pat reikia surašyti packing listą – tai sąrašas visko, ką vežate. Nereikia rašyti „knygos“, reikia išvardinti: „3 vnt. virtuvės komplektai“, „5 vnt. indai“. Muitinės pareigūnai mėgsta tikslumą. Jei sąraše parašysite „baldai“, gali sustabdyti ir prašyti detaliau. Ir, žinoma, asmens dokumentai.

Kaip vyksta muitinės tikrinimas Anglijoje?

Kai atvykstate į uostą, pvz., Tilbury, turi pateikti T1 dokumentą (arba atitinkamą deklaraciją). Dabar, po Breksito, tai reiškia biurokratijos. Dažnai tai daro brokeris, kurį įmonė samdo. Kartais jie tiesiog elektroniniu būdu patvirtina, kartais pareigūnai nueina prie mašinos ir paprašo atidaryti duris. Jei viskas tvarkinga ir nėra draudžiamų daiktų, leidžia važiuoti. Jei įtariama kontrabanda – gali trukti valandomis.

Ar turiu mokėti mokesčius už savus daiktus?

Jei persikeliate gyventi ilgam (pakeitėte adresą ir turite vizą/ar leidimą gyventi), dauguma asmeninių daiktų yra atleidžiami nuo muito (Transfer of Residence relief). Tai reiškia, kad nereikia mokėti PVM ir muito. Tačiau turi būti naudoti daiktai, ne nauji. Jei vežite 10 naujų televizorių, tai jau bus įtarinėjama kaip prekyba, ir mokesčius teks mokėti. Naujus daiktus geriau išsiųsti kaip dovaną arba deklaruoti kaip prekę.

Ką daryti, jei neturiu vizos ar dar negaliu įsirašyti į adresą?

Tai problematiška. Muitinė gali reikalauti įrodymo, kad tikrai gyvensite Stanford-le-Hope. Jei dar neturite nuomos sutarties, gali tekti naudoti draugo ar giminaičio adresą kaip pristatymo vietą, o vėliau pervežti. Arba reikia turėti dokumentą, kad ieškote būsto. Geriausia šitą klausimą iš anksto susitarti su brokeriu, nes be to gali neįleisti krovinio į šalį.

Ar galiu vežti savo augalus ir ką jie su jais daro?

Augalus vežti galima, bet yra griežtai reglamentuojama. Reikia turėti fitosanitarinius pažymėjimus (plant passport), kad augalai neserga. Be to, kai kurie augalai, tarkime, kai kurios rūšys medžių, gali būti visai draudžiami. O jei atvešite tiesiog puodą su žeme, muitininkai gali nuspręsti, kad žemė perneša ligas, ir visą konfiskuoti. Geriau palikite kaktus Lietuvoje, Anglijoje jų pilna parduotuvėse.

Ar reikia vertimo dokumentų į anglų kalbą?

Kartais reikia, ypač jei dokumentai yra sudėtingi arba muitinė pareigūnas yra ypatingai nugriuvęs. Bet dažniausiai packing listas (daiktų sąrašas) turi būti anglų kalba. Mes jį užrašome angliškai iš karto. O asmens dokumentai (pasai, sutartys) dažniausiai nėra verčiami, nebent yra kokių nors ypatingų situacijų su verslu. Geriau pasiklausti brokerio, jis žino, kada reikalingas vertėjas.

Rizikos, draudimas ir problemos

Kas nutinka, jei sužaloju kaimyno tvorą įvažiuodamas?

Tai įvyksta dažniau, nei manote. Anglijoje kiemai dažnai aptverti mūrine tvora, o vartai yra standartinio dydžio, ne sunkvežimiams. Jei vairuotojas pramuša vartus, mūsų civilinės atsakomybės draudimas tai padengia. Mes turime didelę draudimo sumą. Todėl niekada nebandykite priversti vairuotojo įvažiuoti į taką, kuris atroka per siauras – geriau nueiti pėsčiomis ir pažiūrėti, nei vėliau mokėti už naują vartų mechanizmą.

Ar verta pirkti papildomą draudimą, ar jo užtenka standartinio?

Standartinis draudimas dažnai apima tik labai didelius nuostolius, pvz., jei sudegsta visa mašina. O smulkiems daiktams, kurie susilaužo, gali būti didelė franšizė. Aš visada patariu pasidomėti „All Risk“ draudimu, kuris dengia viską nuo stiklo sulaužymo iki įbrėžimų ant baldų. Tai kainuoja šimtą ar du brangiau, bet jei sulaužote brangų vitriną, tai save apsimoka. (Nors žinau, daugelis šito vengia, sakydami „man niekada nepasitaiko“).

Girdėjau istorijų apie tai, kad įmonės reikalauja daugiau pinigų prieš iškrovimą. Tai tiesa?

Taip, tai, deja, yra realybė, ypač su nepatikimomis firmomis iš Rytų Europos. Jie atveža daiktus, o pasku sako: „Oi, mums užstrigo pinigai, arba daiktų atsirado daugiau, mokėkite dar 500 eurų, negrąžinsime“. Tai yra šantažas. Todėl labai svarbu pasirašyti fiksuotos kainos sutartį, kurioje parašyta „galutinė kaina“. Jei sutartyje nėra punkto apie galimą kainos padidėjimą, jie neturi teisio reikalauti nieko daugiau.

Ką daryti, jei atvykstant rastu sulaužytas baldas?

Pirmiausia – nepanikuokite. Ant dėžės turi būti numeris. Užpildykite pretenzijos formą (protokolą) iš karto, dar vairuotojui stovint. Nufotografuokite žalą. Jei dėžė išoriškai atrodo gera, o viduje subyrėjo – tai vadinasi „vidinis pažeidimas“, taip pat turi būti aptariama. Negalima laukti kelių dienų, draudimo kompanija gali atmesti. Mes stengiamės ištaisyti patys, jei įmanoma, arba sumokėti kompensaciją.

Ar yra kokios nors specifinės problemos su Stanford-le-Hope vietove?

Ten, kaip jau minėjau, gatvės yra problemos. Be to, Esekse yra daug vietų, kur reikia specialių leidimų stovėjimui (parking permits). Jei jūsų namas yra „Clean Air Zone“ zonoje (nors Stanford-le-Hope ne centre, bet reikia patikrinti), senas sunkvežimis gali negauti leidimo važiuoti. Mes visada patikriname tokius dalykus prieš kelionę, bet klientas taip pat turi žinoti, ar jo gatvėje galima statyti 16 metrų ilgio monstrą.

Kaip elgtis, jei vairuotojas kalba tik rusiškai ar lietuviškai, o aš angliškai?

Tai dažnas atvejis. (Aš pats dažnai kalbu angliškai su trūkumais). Bet visada galima susitarti rankomis arba telefonu su dispečeriu. Mūsų dispečeriai moka angliškai ir gali versti. Jei jums labai svarbu, kad vairuotojas kalbėtų angliškai, prašykite to iš karto, mes pasirinksime kitą ekipažą.