Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Spennymoor: praktinis vadovas ir kaslaukia kelioje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir sakau tiesiai – tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Spennymoor nėra tas pats kas važiavimas pas močiutę į kaimą. Tai ilgas, nuobodus ir dažnai stresinguis procesas, kurį reikia suplanuoti bent kiek protingai. Žmonės visada klausina apie kainas ir datas, bet pamiršta, kad Spennymoor yra šiaurės Anglijoje, o ne prie Londono, o tai keičia visą logistiką. Čia ne tik apie vairavimą, bet ir apie dokumentus, kurie po „Brexit“ tapo tikru košmaru, ir apie tai, kaip išvengti tų firmų, kurios pasirodo pigiausios, o paskui dingsta su daiktais pusiaukelėje. Jei norite nukeliauti ramiai, turite žinoti keletą esminių dalykų, kuriuos pasakysiu be jokio graibymosi.

Kainos ir biudžeto planavimas

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Čia nebėra tokių dalykų kaip fiksuota kaina, nes viskas priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau turite daiktų. Jei tai tik keli krepšiai ir sofa, tai galėtų tekti apie 800–1200 eurų, bet jei statote pilnam namui iš Vilniaus, skaičiuokite nuo 2500 eurų į viršų. Dar prisidėl kuras, kuris dabar brangus, ir keltų bilietai, kurie kyla kaip šaknys. Vienintelis patarimas – negerkite pigių pasiūlymų, jei jie atrodo per geri, kad būtų tiesa, paprastai tai baigiasi tuo, kad jūsų baldai stovi kažkur prie Varšuvos ir reikia mokėti išpirką.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo metų laiko?

Žinoma, keičiasi. Vasarą, kai visi važiuoja atostogų arba perkraustosi prieš mokslo metus, kainos šokteli kaip katinas ant karšto keptuvės. Geriausia laikas yra pavasaris arba vėlyvas ruduo, tada vairuotojai ne tokiai užimti ir galima derėtis. Žiemos perkraustymas gali būti pigesnis, bet tada tenka rizikuoti su orais – paskutinių metų žiemos Anglijoje nebuvo maloniausios, o sniegas Spennymoor aplinkoje gali sustabdyti net sunkvežimį.

Kas įeina į kainą, o ką reikia mokėti papildomai?

Įprastai į kainą įeina darbas, pakavimo medžiagos (jei imame) ir pačios transportavimo paslaugos. Bet visada būna „priedų“ sąrašas, kurį dažnai pamiršta paminėti. Pavyzdžiui, jei jūsų namas Spennymoor centre ant kalvos ir sunkvežimiui ten neįvažiuoja, reikės mažesnės mašinos perkrovimui, ir tai kainuos. Taip pat, jei reikia išmontuoti baldus, tai taip pat papildomai. Visada klauskite, ar įskaičiuota iškrovimas galiniame taške, ar tik prie kelio.

Ar verta imti visą paslaugą ar tik transportą?

Jei turite laiko ir biudžeto trūksta, galite susipakuoti patys, bet tada nebus draudimo, jei kažkas sueis į šipulius dėl blogo pakavimo. Mano patirtis sako, kad klientai, kurie bando taupyti ant pakavimo, dažniausiai patiria didžiausią nuostolį. Perkraustymas iš Vilniaus į Spennymoor yra ilgas kelias – 2000 kilometrų – ir dėžės sužings daugybę kartų. Geriau pasiduoti profesionaliems, nors ir kainuoja.

Kaip sumokėti, kad nebūtų apgauti?

Niekada nemokėkite visos sumos iš karto. Įprasta praktika yra 30-50 proc. avanso, o likutį – gavus daiktus arba tada, kai mašina jau yra Anglijoje. Buvo atvejų (nepasakysiu pavardžių), kai žmonės pervėlė visą sumą į SSB sąskaitą ir daugiau apie tą firmą niekas negirdėjo. Reikia gauti sutartį su parašais, o ne tik žinutę „Facebook“ messenger.

Maršrutas ir transportavimo ypatumai

Kuriuo maršrutu dažniausiai važiuojate į Spennymoor?

Standartinis maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją (arba Belgiją) ir toliau į Britaniją per keltą arba tunelį. Kadangi Spennymoor yra šiaurėje, po perkėlimo (dažniausiai Hull arba Immingham) dar reikia važiuoti apie 3-4 valandas. Kartais vairuotojai bando naudotis tuneliu prie Kalė, bet tada tenka važiuoti per visą Angliją iš pietų į šiaurę, kas brangiau dėl mokesčių už važiavimą (ULEZ ir panašiai).

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Teoriškai tai 3-4 dienos, jei vairuotojas važiuoja be sustojimų, bet tai nelegalu ir neįmanoma. Realiai – nuo 4 iki 6 dienų. Reikia atsižvelgti į poilsio laikus, užtrukimus prie sienų (nors Lietuva jau Šengenas, bet Anglija – ne) ir keltų grafikus. Paskutiniu metu dėl migracijos kontrolės prie Anglijos sienos eilės gali būti kelias valandas.

Ar galima sekti daiktus realiu laiku?

Daugelis firmų sako, kad turi GPS stebėjimą, bet dažnai tas GPS rodo, kur mašina buvo prieš valandą. Jei jums svarbu tikslumas, prašykite vairuotojo numerio ir bendraukite su juo tiesiogiai per „WhatsApp“. Taip pat bus ramiau, kai sužinosite, kad jau tik perėjo jūrą. Kai kurios firmos siūlo specialias programėles, bet dažniausiai jos lūžta arba neveikia Anglijoje dėl prasto ryšio.

Kas daryti, jei sunkvežimis užstrigs?

Tai pasitaiko, ypač žiemą arba su techniniais gedimais. Jei tai įvyksta, firma privalo siūlyti sprendimą – arba kitą mašiną, arba apgyvendinimą, jei laukimas ilgas. Jums nereikėtų nieko papildomai mokėti už firmos klaidas. Kartais (tai mano asmeninė nuomonė) geriau, jei šiek tiek pavėluoja, bet vairuotojas ilsisi tiek, kiek reikia, nei važiuoja pusiau mieguodamas.

Ar saugu vežti daiktus vienoje mašinoje su svetimais kroviniu?

Niekada nerekomenduoju. Yra firmų, kurios renka „krovinius“ – puse mašinos į Londoną, puse į Mančesterį ir truputį jums į Spennymoor. Rizikuojate, kad jūsų dėžės bus sumestos, nuplėšytos arba netgi pasiduotos kažkam kitam. Geriau sumokėti už pilną „part load“ arba atskirą mašiną, jei daug daiktų.

Ar sunku rasti adresą Spennymoor?

Spennymoor yra nedidelis miestas, bet kai kurios gatvės yra labai siauros, pastatytos senais laikais, kai sunkvežimių nebuvo. Vieną kartą teko gelbėti situaciją, kur vairuotojas įvažiavo į senąjį miestelį ir negalėjo išsukti – teko iškrauti dalį daiktų ant gatvės (žinoma, saugiai). Būtinai nurodykite, ar yra didelės parkavimo aikštelės, ar galima privažiuoti arti namo.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Čia prasideda juodžemis. Reikės jūsų paso (arba ID kortelės, bet su pasu lengviau), vairuotojo dokumentų, transporto priemonės dokumentų ir svarbiausia – inventoriaus sąrašo (packing list). Be galo svarbu, kad sąraše būtų parašyta, kad daiktai yra naudoti ir asmeniniai, ne parduodami. Jei rasena „nauji“, Anglijos muitinė gali mesti akį.

Kas dėl „Transfer of Residence“ (TOR) relief?

Tai tas dalykas, kuris leidžia atsiskaityti su muitais ir PVM, jei persikeliate gyventi į Angliją ilgam. Formą reikia užpildyti iš anksto (prieš atvykstant) ir gauti patvirtinimą. Be to, jei to nepadarysite, gali tekti mokėti 20% PVM ir muito už visus daiktus, net jei jau 10 metų naudojate tą sofą. Tai labai paprasta padaryti internetu, bet žmonėms tingi skaityti instrukcijas.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Dabar tai yra labai griežta. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir vaisių iš ES į Angliją (nei sausus, nei šaltus). Galima vežti tik labai mažus kiekius (pvz., užkandžiams kelionėje), bet ne dėžę kiaušinių ūkiui. Vyno ar alaus galima vežti tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui, bet jei per daug – tai vėl rizika. Tikrai nerekomenduoju būti ašarų dėl sugadintų dešrelių sienoje.

Kas su vaistais?

Vežti galima, bet tik savo asmeniniam reikalui ir rekomenduojama turėti gydytojo išrašą (angliškai), ypač jei tai stiprūs vaistai. Narkotinius vaistus (ir netgi kai kuriuos antidepresantus) reikia deklaruoti specialiuose lapuose, kitaip gali baigtis su areštu. Nemanau, kad norite praleisti pirmą naktį Spennymoor ne savo naujuose namuose, o policijos nuovadoje.

Ar reikia draudimo Anglijoje?

Transporto priemonei – taip, privalomai. O kas tiksliai įeina į krovinio draudimą? Svarbu perskaityti smulkmenas, nes kai kurie draudimai nedengia „gėdingų“ daiktų (pvz., pinigų, brangiausių juvelyrinių dirbinių) arba neveikia, jei daiktai nebuvo supakuoti profesionaliai. Geriausia pasidaryti nuotraukas brangiems daiktams prieš pakavimą.

Pakavimas ir daiktų paruošimas

Kaip teisingai suskaičiuoti daiktų kiekį?

Mes naudojame kubinius metrus. Paprasta sofas užima apie 1.5-2 kubus, šaldytuvas – 1 kubą. Jei užpildysite visą „VW Transporter“ keleivinę dalį, tai maždaug 8-10 kubų. Žmonėms dažnai padeda, kai nufotografuoja kambarius ir siunčia mums, tada galime apytiksliai įvertinti. Negerai, kai sako „turime tris dėžes“, o atvyksta ir tenka krauti visą butą.

Kokias dėžės naudoti?

Geriausios yra specialios perkraustymo dėžės („double wall“), jos neatsiduoda kai ant jų užstatoma kita dėžė. Nenaudokite senų prekybos centrų dėžių, jos paprastai būna sulūžusios arba per daus miglotos. Būtinai užklijuokite jas gerai – viena kartą teko matyti, kaip vairuotojas staigiai stabdė, ir visi indai iškrito pro atidarytą dėžę.

Kaip supakuoti baldus?

Visi baldai turi būti išmontuoti (jei įmanoma) ir apvynioti burbuliukine plėvele. Stalai, spynos – viskas turi būti apsaugota nuo įbrėžimų. (Čia turėjau omenyje, kad spynos reikia nuplėšti, kad nebraižytų grindų). Nepamirškite pažymėti, kuris detalė kurio baldo priklauso, kitaip Spennymoor galite praleisti visą naktį galvodami, kur čia kojos nuo lovos.

Ar galima veži augalus?

Techniškai – taip, bet su sąlygų. Augalai turi būti laisvi nuo žemės (šaknys turi būti nuplautos arba žemė pakeista į specialią sterilią) ir neturėti kenkėjų. Jei augalas atrodys susirgęs, jį tiesiog konfiskuos ir sudegins. Geriau palikti brangius orchidėjas draugams Lietuvoje, nei juodžiems.

Kas su technika (kompiuteriais, televizoriais)?

Viską išjunkite, nuimkite laikiklius, paimkite nuotraukas laidų išdėstymo (labai padeda vėliau). Televizoriaus dėžė – tai privalumas, jei jos nebeliko, apvynokite storu putų polistiroliu. Atsiminkite, kad Jungtinėje Karalystėje kitokie lizdai, taigi galite reikti adapterių, nors dauguma dabar turi USB-C ar universalius.

Rizikos, problemos ir patarimai

Kas daryti, jei dėžė atkeliauja sulaužyta?

Pirmiausia – nieko nekelkite iš tos vietos. Padarykite nuotraukas, parodykite vairuotojui ir užpildykite žalos protokolą (CMR). Be to, niekada nepasirašykite, kad viskas tvarkoje, jei tikrai neesite patikrinęs. Kartais vairuotojai verčia pasirašyti greitai, sakydami „užsirašykite vėliau“, bet to daryti negalima, tuomet prarasite teises į draudimą.

Kaip atpažinti blogą pervežimo firmą?

Jei jie neduoda sutarties, jei reikalauja 100% išankstinio mokėjamo į „privatią“ sąskaitą, jei atsiliepia tik vienas žmogus su 5 žvaigždutėmis – bėkite. Taip pat, jei jie negali pasakyti, kokia mašina važiuos. Dar raudona vėliava – jei jie sako, kad „muitinę išspręsime patys“ be jokių dokumentų iš jūsų, tai melas.

Ar dažnai pasitaiko vėlavimų?

Statistiškai – apie 20-30% atvejų kažkas pavėluoja. Tai gali būti dėl techninių gedimų, blogo oro, ar net dėl to, kad paskutinis klientas Vilniuje vėluojo krauti. Nustatykite sau savaitės atsargą tais atvejais, jei turite išsikraustyti darbo dieną. Geriau miegoti ant čiužinio kelias dienas, nei gyventi be indų.

Kas daryti, jei Spennymoor negaliu privažiuoti dideliu sunkvežimiu?

Tuomet reikia planuoti „transhipment“ – t. y. perkrovimą į mažesnę mašiną. Tai kainuoja papildomai, bet dažnai būna būtina, ypač jei gyvenate siauroje gatvėlėje („cul-de-sac“). Užsakykite mažesnį sunkvežimį (pvz., 7.5 tonų) iš karto, jei žinote, kad vietos yra mažai, taip išvengsite dvigubo pakrovimo.

Ar verta sakyti tiesą apie daiktų kiekį?

Absoliučiai taip. Jei saksit, kad turite 10 kubų, o prieš akis atsiranda 20, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti arba paprašyti dvigubos kainos vietoje. Tai keičia visą mašinos svorį ir kitus krovinius. Geriau, jei įvertinsite daugiau, tuomet bus maloni nustebinta sumažėjusi kaina.

Kas, jei randu trūkstamą daiktą po iškrovimo?

Paieškokite visur – kartais dėžės užkrenta po kitomis dėžėmis arba vairuotojas jas iškrauna ne toje eilės. Jei po 24 valandų nerandate – rašykite pranešimą. (Čia turiu omenyje, kad nedelskite savaitę). Draudimo kompanijos mėgsta sakyti, kad pranešimas per vėlus, todėl laikas yra kritiškas.

Kaip elgtis su vairuotoju?

Jis ne jūsų vergas, bet ir ne šefas. Gerbkite jo darbo laiką – jei jis atvyksta 8 valandą ryte, būkite pasiruošę. Užtikrinkite, kad jam būtų kur užsukti ir pietauti. Mažas duonos kąsnelis ar kavos puodelis gali padaryti stebuklą – jis gali labiau pasirūpinti jūsų daiktais. Žmoniškumas visada veikia.

Kodėl Anglijos klientams dažniau kyla problemų su muitine?

Anglija dabar yra „trečioji šalis“ jų akimis, ir jie labai griežtai tikrina, kas atkeliauja. Lietuvoje dažnai žmonės įprata, kad „įvežu ką noriu“, o čia netgi viena dešrelė su kiauliena gali baigtis 300 svarų bauda. Svarbiausia – būkite sąžiningi deklaracijose. Muitininkai turi tas pačias akas kaip ir mes, tik su rentgenu.

Ar galima veži gyvūnus?

Taip, bet tai atskira paslauga. Reikia specialios licencijos (ATRC) ir vairuotojas turi turėti leidimą veži gyvūnus. Negalima tiesiog įkišti šuns į sunkvežimį su baldais. Gyvūnai turi vykti specialioje mašinoje su kondicionieriumi. Tai brangu, bet saugu.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Išsivežite savo šiukšles iš Lietuvos. Vairuotojas neveš jūsų senų drabužių ar sulūžusių baldų į Spennymoor, nes jis turi važiuoti tuščias atgal (arba imti kitą krovinį). Už šiukšlių išvežimą Anglijoje taip pat reikia mokėti, o tai nėra pigu.

Ar tikrai verta viskas vežti ar geriau nusipirkti naujus?

Paskaičiuokite. Jei sena sofa kainuoja 0, o jos pervežimas kainuoja 200 eurų, galbūt nėra verta. Jei tai brangūs antikvariniai baldai ar širdies reikalai – vežkite. Anglijoje baldai gali būti pigesni (ypač „IKEA“ ar parduotuvėse tipo „Sofa Workshop“), bet jų pristatymas ir surinkimas taip pat kainuoja.

Paskutinis patarimas: ką daryti iš karto po atvykimo?

Iš anksto pasirūpinkite elektros ir vandens prijungimu naujuose namuose Spennymoor. Nėra nieko blogiau nei atvykti į tamsų namą be šilto vandens. Ir, žinoma, pasidarykite arbatą. Tai pirmas dalykas, ką aš padaryčiau atvykęs po 2000 km kelionės.

Išvada

Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Spennymoor tikrai nėra lengvas pasivaikšciojimas parku, bet su gera planavimu ir sąžininga firma viskas įmanoma. Svarbiausia – neskubėkite, pasirūpinkite dokumentais (ypač TOR forma) ir tikrai nebandykite sutaupyti ant draudimo ar pakavimo. Gerai, kad dabar jau žinote, ko tikėtis, ir galite ramiau žiūrėti į priekį. Sėkmės jūsų naujuose namuose Anglijoje, tik, prašau, gerkite tą arbatą ramiai, kol vairuotojai iškrauna dėžes.