Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury: kaip išgyventi be nervų sugriuvimo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir pasakysiu tiesiai – tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury nėra tiesiog važiavimas iš taško A į tašką B. Tai yra visos savaitės (o kartais ir mėnesio) nervų žaidimas, kurio metu reikia sužinoti apie britų muitinę daugiau negu jie patys norėtų. Dažnai žmonės galvoja, kad tai užtenka padėti dėžes į furgoną ir važiuoti, tačiau realybėje yra kur kas daugiau smulkiųjų dalykų, kurie gali viską sugadinti. Šiame straipsnyje bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių reklamų ir „viskas puikiai“ istorijų, tiesiog kaip yra.

Kaip ir kada pradėti rinktis pervežėją?

Ar tikrai reikia tartis su firma kelias savaites iš anksto?

Absoliučiai taip, ypač jei planuojate tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Glastonbury rudenį ar pavasarį. Nėra nieko keisčiausio negu sulaukti skambučio penktadienį su prašymu „važiuoti rytoj“, o turiu pasakyti, kad mane ateityje tikrai laisvų vietų nėra. Mano patirtis rodo, kad geriausi pervežėjai yra užsakyti mažiausiai mėnesiu iki kelionės, nes tuomet galima normaliai susiplanuoti maršrutą ir neliesti naktį be poilsio (kaip dažnai daro mano kolegos). Nors ir žinau, kad gyvenimas neprognozuojamas, tačiau bandykite ne statyti viską ant paskutinėsinkelio bangos.

Ką rašyti užklausose pervežėjams?

Nesigirkite kiek turite daugiau, tiesiog parašykite, ką tikrai reikia vežti. Jei turite dramblio kaulo baldą ar pianiną – pasakykite iš karto. Vieną kartą man klientas parašė „keletas dėžių ir taburetė“, o atvykęs pamatėm, kad jis turi visą butą su masyviu lovu, kurios net neįsivaizdavome kaip įkelti. Būkite konkretūs, nurodykite adresus – ir išvykimo, ir atvykimo (ypač jei Glastonbury centre yra siauros gatvelės, kur sunku užvažiuoti sunkvežimiu). Taip pat paminėkite, ar reikia pakavimo paslaugų, ar susitversite patys.

Kaip atpažinti gerą firmą nuo „keliauninkų“?

Geriausias būdas – paklauskite apie draudimą ir dokumentus. Jei jie pradedu vengti atsakymų apie CMR draudimą ar sako, kad „viskas bus gerai“, – bėkite. Geras tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury prasideda ne nuo pažadų, o nuo raštiško sutarties sudarymo. Taip pat atkreipkite dėmesį į tai, kaip jie kalba apie muitinę – jei sako, kad „įvežsim be muitinės“, tai melas. Visi keliai eina per muitinę, todėl tikrai klauskite apie patirtį su Jungtinės Karalystės formalumais, ypač po „Brexit“.

Kaina ir biurokratija: nuo ko priklauso pinigai?

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Nes kaina priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo tūrio bei svorio. Kartais tas pats klijentas gaus pasiūlymus už 1000 ir 3000 eurų, ir abu bus realūs – skirsis tai, ką jums gulo į galvą. Pirmuoju atveju gali važiuoti vokietis su vokišku furgonu, kuris neįleis daugiau kaip 15 kubų, o antruoju – lenkas su 100 kubų sunkvežimių, kuris paims viską iš karto. Taip pat į kainą įeina kuras (kuris šiuo metu dėl visų tų karų brangsta), keltų mokeščiai ir, žinoma, pelnas. Nemėgstu kai klientas sako „kodėl taip brangu?“, tada klausiu, o kodėl jūsų duona brangi? Visi poreikiai augo.

Ar tikrai reikia mokėti PVM ir muitą?

Čia yra labai keista vieta. Jei perkraustote naujus daiktus (tik ką parduotuvėje nupirktus), gali tekti mokėti mokesčius. Tačiau dažniausiai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury vykdoma su naudotais daiktais, ir tuomet galima kreiptis dėl „Transfer of Residence“ reliefo. Tai leidžia atvežti daiktus be PVM ir muito, jei gyvenote užsienyje daugiau nei 12 mėnesių. (čia pasidariau klaidą prieš metus vienam klientui, neįsigilinęs į tą 12 mėnesių taisyklę, teko jam padengti nuostolius, dabar žinau išmokęs). Bet apie tai reikia kreiptis iš anksto, ne pasienyje.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Krovinių tūris. Jei sakote turint 30 kubų, o parvežame 40, tai papildomai pinigai skrieja. Taip pat svarbu, ar reikia įvežti daiktus į patį namą (pirmame aukšte), ar reikia nešti į ketvirtą be lifto. Nešimas laiptais yra atskira muzika, kuri kainuoja. Ir dar vienas dalykas – vietiniai apribojaimai Glastonbury. Ten gatvės gali būti uždarytos dėl festivalių ar rinkų, todėl teks statyti furgoną toliau ir vežti rankomis. Tai viskas apibūdinama kaip „manual handling“ ir tai nėra nemokamai.

Ar galima sutaupyti dėžių užsisakant?

Galite bandyti rasti parduotuvių dėžes, bet pasitikiu, kad jos būna ne tokios tvirtos (išskyrus, jei gavote iš alkoholio parduotuvės, tada yra tvirtos). Klientai dažnai sutaupo ant pakavimo, o tada staigiai dėžė susprogsta viduryje autostrados (matęs tokia vaizdą su indais, nepasakysiu). Mano patarimas – geriau pasiimti profesionalias dėžes. Tikrai už šią kainą verta naktį miegeti ramiau, o ne galvoti, ar jūsų televizorius suksis vagonu kaip ratuke.

Pasiruošimas ir pakavimas: ką daryti, o ko nedaryti?

Kuo reikia užpildyti tuščias vietas dėžėse?

Burbulų plastikine (bubble wrap), bet ne laikraščiais. Laikraščius naudojo močiutės, kai nebuvo nieko kito, bet šiandien spaudos dažiai tepasi ir ilgainiui nusiboda daiktai, be to, jie sveria daugiau. Dirbant tarptautinį perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury, kelyje būna smūgių, tad reikia minkštinti gerai. Naudokite antklodus, senus drabužius (tai taip pat sutaupo vietos), bet stenkitės, kad daiktai nejudėtų dėžės viduje. Girdėjau, kaip viena klientė užpildė tuščias vietas milteliais... tai buvo blogiausia mano patirtis, vos nešvariau visą furgoną.

Ar verta daryti inventorinį sąrašą?

Būtina. Ne tik todėl, kad tai reikalauja britų muitinė, bet ir dėl jūsų saugumo. Jei dėžė dingsta (kažkas pas mus dingsta retai, bet vis tiek), turėsite įrodymus, kas buvo viduje. Rašykite kiekvieną dalyką: ne „virtuvės reikmenys“, o „4 lėkštės, 3 indai, 1 keptuvė“. Tai užtrunka valandą, bet gali praversti tada, kai viskas pasibaigs teisme. Aš asmeniškai visada prašau, kad klientų siuntų sąrašas būtų tikslus, kitaip gali būti problemų su Lietuvos išvežimo leidimais.

Kas daryti su vaistais ir chemija?

Vaistus vežkite su savimi kablyje, o ne krovežio furgone. Yra daug taisyklių dėl narkotinių vaistų (net ir receptinių), ir jei muitininkas rastų juos dėžėse be jų žinios, gali būti didelių neparodymo. Cheminės medžiagos (balikliai, dažai) taip pat gali būti pavojingos jei išsilieja. Geriausia tuos dalykus palikti čia arba vežti atskirai, uždarytus. Vieną kartą mums nuvertės baliklis, nurybėjo viskas, ir teko perrašyti kelias dešimtis dėžių dėl vieno buteliuko.

Kaip užsegti didžiulius spintas ar sofas?

Nenaudokite plastikinio įvyniojimo tiesiogiai ant gobtuvo (veleno), nes jei bus karšta (kaip vasarą furgone), gobtuvas gali atsiklijuoti. Naudokite antklodžius arba specialią plėvelę, bet užsidėkite popieriaus juostą (scotch). Ir svarbiausia – išimkite visus išorinius elementus (kojelės, rankenos). Mano vairuotojams ne kartą teko veržti varžtus degantiame saulėlydyje, tiesiog kadangi klientas nepasirūpino tuo iš anksto.

Kelionės subtilybės: ką reikia žinoti apie kelią?

Kokį keltą geriau rinktis – Dover-Calais ar Rotterdam?

Tai priklauso nuo to, kur jūsų krovinys yra pabaigoje. Jei sakome apie tarptautinį perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury, dažniau vienam ir tas pats – arba Klaipėda-Karlskrona (keliu per Švediją), arba eiti per Kaliningradą (kas dabar yra labai pavojinga dėl politinės situacijos, nenaudokite to maršruto), arba eiti per Lenkiją ir Vokietiją į Doverį. Doveris yra trumpiausias perplaukimas, bet ten yra didžiausios eilės. Vokietijos maršrutas brangesnis dėl kelių mokesčių, bet dažnai ramiausias.

Ar vairuotojai gali nustoti pailsėti pas mane?

Pagal taisykles – ne (jų darbo laikas yra labai griežtai reglamentuojamas tachografais), o praktiškai – kartais tą darome, jei tenka ilgai laukti raktų. Bet nereikia tuo naudotis kaip viešbučiu. Vairuotojas jau pavargęs po 2000 km, jam reikia miego, o ne vakaronės su jumis. Aškart atvykau į vieną vietą anksčiau, ir klientas nuvijo šampaną, mes tik atidavėme krovinius ir išvažiavome miegoti į parkingą. Profesionalumas yra svarbiau už gerą nuotaiką.

Kaip elgtis su kelių mokesčiais „Go“ kortele?

Nereikia rūpintis – mums jų jau yra. Vokiečiai, prancūzai, anglai – viskas moka per įrenginius. Jei važiuojate patys, turėsite gaišti laiką siūlydamiesi užregistruoti mašiną. O mums „tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury“ yra kasdienybė, todėl mes jau turime visus „Toll Collect“, „Vignette“ ir kitus dalykus iš anksto sumokėjus. Vienintelis dalykas – jei nurodysite blogą adresą, mums teks važiuoti apie per Londoną (ULEZ zona), kur kainuos milžiniškus pinigus todėl reikia tikslumo.

Kiek laiko trunka pati kelionė?

Įprastai nuo išvežimo iki pristatymo užtrunka 3-4 dienas, jei nėra jokių nenumatytų problemų. Jei einate per Kenterberį, gali užstrigti eismo sukėlė (angiškai traffic jam). Tada gali praeiti ir savaitė. Nors ir stengiamės važiuoti greitai, tačiau saugumas yra prioritetu. Buvo atvejis, kai mums sugedo sunkvežimis Vokietijoje, ir teko laukti atsarginio variklio porą dienų – klientas bura labai nuskundęs, bet mes padarėme viską ką galėjome.

Atvykimas į Glastonbury: specifika ir problemos

Ar sunku suvažiuoti į Glastonbury miestelį?

Glastonbury nėra miestas, tai yra mažas miestelis su labai siauromis gatvelėmis. Ypač ties „High Street“ važiuoti dideliu sunkvežimiu (7.5t arba 18t) yra beveik neišmanoma. Dažnai teka iškrauti į mažesnį furgoną (pervaržymą) arba vežti rankomis. Jei gyvenate kažkur ant kalvos (kas ten labai dažna), gali būti, kad teks statyti mašiną apačioje nešti daiktus į viršų. Nusprendžiant dėl tarptautinio perkraustymo iš Vilniaus į Glastonbury, tai vienas svarbiausių dalykų apie kurį kalbame su klientu iš karto.

Ar ten dažnai lyja ir tai trukdo?

Anglijoja lyja, tai kaip ir faktas. Jei turi daug dėžių kurios nėra padengtos (pvz. su popieriumi), tai gali sušlapti. Mes paprastai stengiamės įkelti viską į furgoną taip, kad net lietus nepakenktų, bet jei reikia atidaryti durį ir ilgai krauti, tai pavojų yra. Glastonbury taip pat gali būti vėjuota (ji ant kalvos), todėl reikia pasirūpinti, kad dėžės nebūtų per lengvos, kitaip gali nuskristi.

Kas daryti su šiukšlinėmis, kai krauname?

Nešiokite jas su savimi. Anglijoje šiukšlių ivežimas yra griežtai reglamentuojamas (netgi nedideli kiekiai). Jei atvešite dėžę su šiukšlėmis ir pamatysime, teks jas pasiimti atgal arba mesti čia prieš pat važiavimą. Patirtis rodo, kad klientai dažnai pamiršta išmesti senus buitinės technikos priedus (kabelius), tuos dalykus tiesiog palikite čia – Anglijoje jų jau gausu.

Ar reikia pranešti kaimynams bent?

Nebūtina, bet geras mandagumas niekada nekenksma. Glastonbury gyventojai yra labai draugiški, bet jei užblokuosite jų važiavimą su didele mašina porai valandų, gali būti nereikštų komentarų. Jei žinote, kad turiu gatvę, kurioje daug mašinų stovi, praneškite jiems. Kartais netgi gali padėti su padėjimu, ypač jei pasiūlysite alaus (tai veikia visur pasaulyje, netgi Anglijoje).

Nepavykę istorijos ir išvados

Kas nutinka jei sugenda daiktas kelyje?

Tada mums reikia apie tai sužinoti kuo greičiau. Mes turime draudimą, bet jei jūs nepasirašote neigiamo atvejo protokolo (CMR konvencija) pasienyje arba iš karto po atidarymo, vėliau bus sunku įrodyti. Vieną kartą klientas skambino sau po savaitės ir sako „lūžo stalo koja“. Kaip mes žinome, kad nebuvo taip prieš tai? Jei žlugote į Glastonbury kelyje nedelskite ir fotografuokite – tai geriausias įrodymas. Dirbdamas su tarptautinių pervežimų sritimi, mačiau viską – nuo sudegusių sofa iki išpuolusių vandens butelių.

Ar vairuotojai kartais pavagia daiktų?

Gerbkime profesionalus. Taip, yra tokios istorijas, bet štai mano komandoje tokie dirba jau 10 metų. Viskas priklauso nuo to, ką pasirinksite. Mažos firmos be pavardės – rizikinga. Didelės, kurios turi reputaciją – saugu. Aš asmeniškai niekada nemačiau, kad mano vairuotojas kažką pavogtų, bet mačiau, kaip klientai kaltino save patį, tarkime, prarado brangų žiedą ir kaltino mus tuomet. Būkite atsargūs ir brangiausius daiktus vežkite su savimi.

Ar galiu pasiimti savo šunį į furgoną?

Negalima. Joks vairuotojas neleis užvežti gyvūno į krovinių skyrių – tai prieš taisykles ir higienos normas. Jei reikia perkraustyti gyvūną, jis turi važiuoti su jumis keleiviniame automobilyje arba specialioms tarnybos. Mano šuo važiavo su manimi keleiviniame automobilyje visą kelią, ne furgone. Nors girdėjau istorijas, kad ką kas snepsėjo kačių furgone tai šventus daigstas ir pavojingiau gyvūnui patiem negu mums.

Ar verta rinktis pigiausią variantą dėl perkraustymo?

Tai jūsų pasirinkimas, bet dažniausiai pigu reiškia lėtai arba rizikingai. Jei ką nors perkeliate iš Vilniaus į Glastonbury, čia kalbame apie tūkstančius kilometrų. Taupojantieji ant kuro ar draudimo – tai tie, kurie dažniausiai sugenda. Mano patirtis yra tokia, kad geriausia užtrukti porą valandų daugiau ir susirasti patikimą žmogų, negu vėliau gaišti savaites rūpindamasis dėžėmis kurios dingbo nežinomoje vietoje.

Ar aš galiu sekti savo krovinių furgoną?

Taip, šiandien dauguma furgonų turi GPS sekimo sistemas. Aš paprastai siunčiu nuorodą klientams. Taip jūsų žmonai ar vyrai gali matyti, kur mes esame. Bet prašau neskambinti vairuotojui kiekvieną valandą klausiant „kur jūs?“ – jis vairuoja, ne kalba telefonu (kas yra nelegalu daugelyje šalių). Tik sekit žemėlapį ir ramiai laukite. Kartais signalas dingsta kalnuose arba tuneliuose (ypač Vokietijoje), tai nereiškia, kad mes pajudėjom į kitą planetą.

Kas daro šitą darbą tokiu specifiniu?

Kodėl reikia tiek daug dokumentų vienam baldų vežimui?

Nes tai nebe Lietuvos Sovietų Sąjunga. Muitinė, migracija, draudimas – viskas reikalauja popierių. Nė vienas oficialios institucijos nepasitiki žodžiu. Kai atliekame tarptautinį perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury, mes turime susidėlioti dokumentų rietuvę kuri būtų padaryta ne blogiau nei advokatui. Jei trūksta vieno parašo, gali nulipti visa visa siunta. Buvau atvejų kai dėl vienos negautos kopijos teko važiuoti atgal iš Anglijos (nors gana retai, dažniau viską taisom vietose).

Ar vairuotojai moka angliškai?

Dauguma moka bent pagrindus, bet ne visi kalba kaip Šekspyras. Jei reikia susitarti su Glastonbury policininku ar gatvės darbuotoju, mūsų vairuotojai susitiks. Tačiau netrukdykite jums su sudėtingais dalykais jei matote, kad jis besimasčioja. Geriau sušaukite mane (dispečerį) ir aš išversiu. Niekada nemačiau, kad mūsų vairuotojas negalėtų pasikalbėti apie tai, kur reikia statyti furgoną, bet dėl kvietimų į vakarėlius gali būti keblu.

Kas daro didžiausią stresą pervežėjui?

Ne vairavimas, o laikas. Jei vairuotojas atvyksta į vietą, o klientas vėluoja valanda, tai yra problema, kuri gali sutrikdyti visą grafiką (ir taisytis kita eilę). Mes stengiamės būti punktualūs, todėl prašome to paties ir iš jūsų. Klientai kartais pamiršta, kad laikas – tai pinigai (tikrai). Jei užstrigsite eilėje prie parduotuvės, paskambinkite mums, mes nukelsime planą, o ne lauksime nieko nežinodami.

Ar galiu pareikalauti nuolaidos jei turiu mažai krovinių?

Galite bandyti, bet tai ne dabar. Kuro kaina neleidžia mums daryti nuolaidas mažiems kroviniams. Jei turite 2-3 dėžes, geriau naudokitės kurjeriu arba siųskite autobusu. Mūsų modelis skirtas didesniems kiekiams. Vieną kartą mano kolega prikėlė klientui 3 dėžes per visą Europą už didelius pinigus, tad abudu liko nusivylę. Geriau derėkitės iš karto.

Kas nutinka jei klientas nežino savo pašto kodo?

Klauskite kaimynų, nes be kodo GPS neveikia Anglijoje. Glastonbury pašto kodai yra specifiniai (pvz., BA6), be to neįmanoma rasti namo. Mes buvome strigo prie vieno namo 2 valandas, nes klientas davė neteisingą skaičių (vietoj 8 parašė 3). Žiūrėjome į tuos dėžes ir negalėjome suprasti... taip, smagu, bet ne tada. Jei nežinote tikslaus adreso, patikrinkite „Google Maps“ prieš skamba man.

Ar pervežiate ir maisto produktus?

Gali, bet tik jei tai yra uždaryti ir ilgiaam galiojantys produktai. Mėsą, pieną, vaisius negaliame vežti dėl sveikatos apsaugos taisyklių (Anglija yra labai griežta šiuo klausimu). Vieną kartą mums bandė įkišti šaltą aštrų padažą kuris pradėjo nešioti kvapą per visą furgoną. Tekmėme tuos indus... važiuoti su tokiu kvapu 1000 kilometrų nėra malonu. Taigi patarkime: maistą palikite čia, jums ir taip tenkur daug geriausios indų parduodama.

Pabaiga

Viskas pasakota čia yra gryna patirtis, nuskaityta iš tūkstančių kilometrų ir šimtų kraustymų. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Glastonbury tikrai atrodo kaip didelis prašymas, tačiau su gerais planais ir supratingumu tai gali būti net lengvas procesas. Svarbiausia – nebesikrinkite į galvą visas blogas istorijas ir pasitikėkite savo rinkimu. Sėkmės jūsų naujuose namuose Anglijos žalumose!