Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Fleckney: visa tiesa be priedų ir patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis ir, turiu pripažinti, kiekvienas kartas yra kaip naujas žaidimas, kurio taisyklės keičiasi pusiaukelėje. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Fleckney atrodo paprastai tik žemėlapyje – užmiegi, atsibundi ir jau Anglijoje. Tačiau realybėje tai yra sudėtingas logistinis mazgas, kuriam reikalinga ne tik gera technika, bet ir kantrybė, ypač kai kalbame apie tokius specifinius miestelius kaip Fleckney, esantį netoli Lesterio. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog kelių dienų kelionė, bet pamiršta apie muitines, keltų grafikus ar tai, kad Anglijoje kairysis vairavimas gali sukelti nemažą stresą dideliame sunkvežimyje. Štai kodėl verti žinoti keletą dalykų, kuriuos niekas nepasakys brošiūrose.

Kiek tai viskas kainuos ir kiek laiko užtruks

Kiek laiko paprastai užtrunka tas kelias į Fleckney?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas nėra toks paprastas kaip atrodo. Teoriškai, jei važiuotum tiesiai be sustojimų, tai užtruktum apie 24–30 valandas, tačiau su sunkvežimiu tai neįmanoma. Realiai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Fleckney trunka maždaug 3–4 dienas. Reikia skirti laiko perėjimai per Baltijos jūrą (jei tenka), vairuotojo poilsio laikas, kuris yra griežtai reglamentuotas, ir, žinoma, patys Anglijos keliai, kurie, sakyčiau, ne visada yra idealūs. Paskutinis ruožas nuo Doverio arba Harwidžo iki Fleckney gali užtrukti ilgiau dėl spūsčių M25 ar M1 greitkeliuose.

Ar kaina gali pasikeisti pačioje kelionės metu?

Taip, ir tai nutinka dažniau nei norėtume. Paskutiniu metu kuro kainos šokuoja kaip šuo ant pavėsio, o kurso svyravimai taip pat daro savo. Tarkime, sutarėme kainą, bet staiga užsikerta tunelis po Lamanšu arba keltų darbuotojai streikuoja – tuomet teks ieškoti alternatyvių kelių, o tai kainuoja. Vieną kartą mums teko važiuoti apie 100 mylių šiauriau, nes pietinė Anglija buvo užblokuota, tai degalų sąnaudos išaugo kaip niekada. Taigi, į kainą visada vertėtų įskaičiuoti tam tikrą „saugiklį“ neplanuotoms išlaidoms, ypač kai vykstate į tokius užkampius kaip Fleckney.

Kas įeina į galutinę kainos sudėtį?

Nesigilinkite į sudėtingas formules, bet pagrindas yra atstumas, darbo valandos ir kuras. Tačiau dar yra ir taip vadinamos „priedos“ – tai gali būti keltų bilietai, muitinės deklaracijos (paskui aptarsiu), o jei reikia, ir speciali technika perkraunant. Kartais klientai stebisi, kodėl toks brangus „kilometras“, bet pamiršta, kad sunkvežimis su kroviniu negali važiuoti 100 km/h visą kelią. Be to, įskaičiuojame draudimą, kuris, tiesą sakant, šiuose maršrutuose nėra pigus, nes Anglijoje dėl imigracijos tikrinimų gali užtrukti valandomis, o laikas – tai pinigai.

Ar pigiau, jei aš pats važiuoju su savo daiktais?

Galbūt atrodo, kad taip, bet išties – ne. Jei jūs nuomojate sunkvežimį be vairuotojo, turite turėti visas licencijas (C kategorija), o taip pat patys spręsti problemas su muitine, kurią dažnai tiesiog praleidžiate. Dar dažnai žmonės neįvertina, kad toks nuomos sunkvežimis turi savo ribojimų, pavyzdžiui, kai kuriose Fleckney gatvėse tiesiog neįvažiuosite. O jei įvyksta avarija? Tada atsakomybė ant jūsų pečių. Profesionalus tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Fleckney atleidžia nuo šio streso, nors kainuoja brangiau, bet ramybės už pinigus nusipirkti neįmanoma.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kur kas pigiau?

Čia yra toji vieta, kur reikia būti labai atsargiam. Jei kaina atrodo per gera būti tiesa, tai greičiausiai taip ir yra. Gali būti, kad jie neturi tinkamo draudimo, arba, dar blogiau, dirba „pilkuose“ režimu, muitinėje deklaruoja kaip asmeninį daiktų pervežimą, nors tai yra komercinis krovinys. Vieną kartą girdėjau, kaip klientui teko mokėti dvigubai daugiau Anglijoje, nes krovinys buvo „užstrigęs“ dėl blogų dokumentų. Pigiau dažnai reiškia, kad vairuotojas važiuos be poilsio, kas yra nelegalu ir pavojinga.

Ar galima gauti nuolaidą, jei važiuoju ne sezono metu?

Žinoma, jei galite planuoti savo tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Fleckney lapkritį arba sausį, kai orai blogesni, o užsakymų mažiau, tai tikrai įmanoma pasiderėti. Tuo metu keltų kainos taip pat krenta, nes keleivių mažiau. Bet čia yra savas rizikos faktorius – Anglijoje vėjuota ir drėgna, o jei dar tenka krauti antro aukšto butą be lifto (kas Fleckney senosiose namuose būna dažnai), tai tai gali būti tikras išbandymas. Tačiau pinigai taupo nemažai.

Dokumentai, muitinė ir tas prakeiktas Brexitas

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Pagrindinis dalykas – T1 dokumentas arba tiesiog geras deklarantas. Nuo Brexito situacija pasikeitė drastiškai, ir nebegalima tiesiog važiuoti per sieną kaip anksčiau. Reikės turėti daiktų sąrašą (packing list), kuris turi būti tikslus, o ne parašytas „ant kelio“. Jei turite transporto priemonę, reikės jos techninį pasą. Ir, žinoma, pasai. Be to, svarbu, kad vairuotojas turėtų sutartį su mumis, kadangi muitininkai mėgsta klausti, kas jį samdo.

Kas tas T1 dokumentas ir kodėl visi apie jį kalba?

T1 tai yra tranzito deklaracija, leidžianti keliauti per ES teritoriją (ar iš jos) neismokant mokesčių tarpinėse šalyse. Kai vykstate iš Lietuvos į Angliją, krovinys „išsiregistruoja“ Lietuvoje ir „išsiregistruoja“ iš ES, pavyzdžiui, Calais arba Roterdame. Be šio dokumento jūsų daiktai gali būti užšaldyti muitinėje, o kas dėl šaldytų daiktų? Nors aš ir ne teisininkas (geriau pasikonsultuotų su broliu, jis dirba muitinėje), bet žinau, kad be T1 nepraeisi.

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus asmeniniam vartojimui?

Galite, bet čia yra griežtai ribojama. Mėsą ir pieno produktus į UK beveik neįmanoma įvežti, jei tai nėra gamintojo uždaryta ir su etiketės, kurioje viskas aišku. Vieną kartą teko matyti, kaip moteris bandė įvežti kibirą šaltos barškėčios, jos beveik nenuėmė. Alkoholio kiekis taip pat ribojamas – nustatyta apytikslė norma, jei daugiau, tai gali būti laikoma prekyba. Geriau nebandyti iššūkių su britų muitininkais, jie turi šunų nosį.

Kas daryti, jei neturiu visų daiktų sąrašo iš anksto?

Geriausia jį daryti kuo greičiau. Žinoma, mes galime padėti jį sudaryti vietoj jūsų (už papildomą mokestį), bet tai visada rizika – gal pamiršite nurodyti brangų paveikslą ar senovinius laikrodžius. Muitinėje tokių dalykų nepataisysi (arba pataisysi, bet su baudomis). Rašykite viską, net tą seną dviratį rūsyje, kurį planuojate išmesti, nes jei jis rastamas be sąrašo, kils klausimų.

Ar reikia mokėti PVM ar muito mokestį?

Jei tai yra asmeninis daiktų perkraustymas ir jūs gyvenote ne Lietuvoje mažiau nei 12 mėnesių, dažniausiai nuo PVM ir importo mokesčio atleidžiama. Tačiau reikia pateikti įrodymus – gyvenamosios vietos leidimą iš UK, mokesčių deklaracijas ir panašiai. Jei tiek dokumentų nėra, gali tekti mokėti standartinį 20% PVM ir importo mokestį, kas gali smarkiai padidinti sąskaitą. Tai reikia pasitikslinti išanksto.

Kaip Brexitas pakeitė dalykus vairuotojams?

O kaip, pakeitė visiškai. Anksčiau buvo paprasta: važiuoji, perieni. Dabar reikia eiti pro imigracijos kontrolę, gauti įleidimo žymą pasą, o vairuotojams dar reikia specialių leidimų (Kent Access Pass ir panašiai), jei nori važiuoti pro Kentą. Eilės ten būna milžiniškos, kartais praleidžiame ten po 6–8 valandas tiesiog stovėdami. Tai suvalgo laiką, kurį prarandame važiuodami į Fleckney, o klientas stovi ir klausia, kodėl vėluojame.

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaida?

Tuomet prasideda nervai. Jei klaida maža, pvz., neteisingai parašyta prekės svoris, gali nubausti pinigine bauda. Jei klaida didelė, pvz., nenurodytas transporto priemonės numeris ar klaidingas gavėjas, krovinys gali būti sulaikytas. Tada reikia kreiptis į tarpininkus, mokėti jiems už greitą sprendimą, o darbo laikas bėga. Geriau dukart patikrinti prieš išvykstant.

Ką daryti su baldais ir daiktais

Ar jūsų komanda padeda surinkti ir išardyti baldus?

Taip, tai įeina į mūsų darbą, nors ne visada tai įskaičiuota bazinėje kainoje. Reikia pasakyti iš anksto, kad turite, tarkime, didelę spintą, kuri nepraeis pro duris. Mūsų vyrai su šaltkalviu įrankiu susitvarko, bet jei baldai yra labai seni, senui type, tai gali griūti tiesiog į rankas (kaip buvo vieną kartą su 1970 metų sovietine sekcija). Tad atsakymas: taip, padedame, bet atsakomybė už senų baldų stiprumą – ne mūsų.

Kaip apsaugoti brangius daiktus, paveikslus ar vaizdo techniką?

Čia nėra vietos eksperimentams. Brangius daiktus reikia supakuoti į specialias dėžes, o paveikslus – į rėmus su stiklo vata. Aš asmeniškai visada patariu klientams vežti labiausiai vertingus daiktus (pavyzdžiui, gimimo liudijimus, šeimos lobius) su savimi mažame automobilyje, jei tokia galimybė yra. Sunkvežimis, net jei jis užrakintas, visada yra rizika – ožys arba girtas vairuotojas gali atsitrenkti. Geriau saugokite brangenybes sau.

Ar galima vežti augalus į Angliją?

Dabar tai yra labai sudėtinga. Anksčiau buvo lengviau, bet dėl fitosanitarinių taisyklių, dauguma augalų yra uždrausti arba reikalauja specialių sertifikatų. Jei turite kaktusą arba keletą vazonų, gali praeiti, jei žemės nėra daug, bet jei bandysite vežti sodą nugaroje? Tikėkitės, kad muitinėje viską išmes ir sudegins. Geriau pasilikite juos Lietuvoje arba duokite draugams, o Fleckney nusipirkite naujus.

Kas daryti su dideliais daiktais, pvz., pianinu?

Pianinas yra mano blogiausias košmaras. Jis sunkus, jis trapus, o Anglijoje dažnai namai turi siaurus laiptus. Jei reikia kelti pianiną į antrą aukštą be lifto, tai kainuoja kaip nupirkta mašina. Be to, reikia specialių juostų ir patyrusių krovėjų. Jei sakote „turiu pianiną“, aš iš karto keliu kainą, nes žinau, ką tai reiškia mūsų nugarai.

Ar reikia ištuštinti spintas ir stalčius?

Būtina. Niekada nevažiuokite pilnomis spintomis. Pirmiausia, tai padidina svorį, o antra, per staigius stabdymus (o Anglijoje vairuotojai stabdo staigiai) durys gali atsiverti išstumti viską.