Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Chester: kas nutinka tiesiogiai kelyje ir biurokratijoje
Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Chester nėra lengvas pasivažiavimas į parduotuvę. Tai ilgas kelias, kertantis kelias šalis ir, svarbiausia, jūrą, o nuo Breksito pasikeitė tiek daug, kad net patys seni "vilkai" kartais susipainioja su dokumentais. Žmonėms dažnai atrodo, kad tai tik užsakymas ir tiek, bet iš tiesų tai sudėtingas mechanizmas, kur viena sugedusi detalė gali užstrigti sienoje arba tiltuose. Čia ne tik apie kainas, bet ir apie nervus, tad stengsiuosi paaiškinti tiesiogiai, kaip tai yra iš tikrųjų.
Kainos, laikas ir kodėl viskas brangsta
Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas į Angliją?
Kainos labai svyruoja, bet pradedant nuo maždaug 1500-2000 eurų už mažą kiekį, jei tai dalinis krovinys, ir einant iki 4000-5000 eurų, jei reikalingas visas sunkvežimis. Viskas priklauso nuo tų pačių kubinių metrų – kuo daugiau daiktų, tuo brangiau, be to, į kainą įeina kuras, kelių mokesčiai Vokietijoje ar Prancūzijoje ir, žinoma, keltų perėjimas per Lamanšą. Dar reikia prisidėti darbo užmokestį vairuotojams, kurie Anglijoje privalo uždirbti daugiau. Tad, jei kas nors pasako, kad tai atsieis šimtus litų, tuoj pat bėkite toliau, nes tai melas.
Kiek laiko užtrunka tas visas kelionės maršrutas?
Įprastai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Chester trunka apie 3-4 dienas, jei niekas nesikerta ant kelio, bet mes visi žinome, kad idealijų nebūna. Vairuotojai turi poilsio režimus, kurie griežtai reglamentuoti, taigi jie negali važiuoti 24 valandas iš eilės, be to, dar reikia lauke laukti keltuose. Kartais įvyksta eismo įvykiai arba užstringa muitinė, tuomet galima laukti ir savaitę, nors tai retas atvejis. Geriau tikėtis, kad daiktai atvyks po 5-7 dienų, kad nebūtum nuliūdęs, kai mašina vėluos.
Kas labiausiai įtakoja galutinę sumą?
Žinoma, tūris yra pagrindas, bet taip pat labai svarbu, kiek sunku krauti daiktus – jei turi nelygius paviršius be lifto penktame aukšte, tai kainos šokteli. Dar vienas dalykas yra padangų mokestis Anglijoje, kurį mums teko mokėti už kiekvieną sunkvežimį, tai nėra maža pinigų suma. Taip pat, jei reikia ypatingos priežiūros daiktų, kaip pianinas ar safas, mums reikia imti papildomą įrangą ir žmones. Ir žinoma, degalų kaina, kuri, kaip žinome, šiuo metu... na, jūs žinote, kokia ji.
Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina nepakis?
Pasirašant sutartį, galime uždėti "fiksuotą kainą", bet tai paprastai brangiau, nes mes tada prisirišame prie tos sumos nepaisant degalų pokyčių. Dažniausiai darome preliminarią apskaitą, kuri gali šiek tiek pasikeisti galutiniame sąskaitos faktūros pristatyme, jei pasikeičia kuro kaina arba muitinės reikalavimai. Aš visada sakau klientams – žiūrėkite į sutarties smulkmenas, ten yra parašyta, kas gali įtakoti priešpaskutiniame punkte. Negaliu garantuoti 100 proc., jei pasaulis sudegs, bet stengiamės būti sąžiningi.
Ar verta laukti "paskutinės minutės" pasiūlymų?
Labai pavojinga žaidimas, nes gali likti be mašinos, ypač jei turi eiti tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Chester šiltuoju metų laiku. Tada visi sunkvežimiai užimti, ir mes negalėsime tiesiog taip paprastai "išmesti" vairuotojo į maršrutą be planavimo. Pigiau gali būti tik tada, jei mums tenka tuščias grįžimas, tačiau tokią laimę susitikti sunku, kaip laimėti loterijoje. Geriau užsakyti bent porą savaičių iš anksto, o dar geriau – mėnesį, tada galime derinti su kitais kroviniais.
Brexit, muitinė ir dokumentų chaosas
Ar po Breksito pasikeitė kas nors esminio?
Oi, pasikeitė, ir dar kaip. Anksčiau buvo paprasčiau – važiuoji, praeini, o dabar turime rankose duomenų pakelą, kuris prilygsta knygai. Mums reikia pateikti prekių deklaracijas, o vairuotojai turi turėti specialius leidimus, kadangi jau ne ES piliečiai (tai yra, jų įmonėms reikia licencijų). Be to, viskas dabar eina per "Clearance" procedūrą, ką užtikrina mūsų brokeriai, bet tai laiko reikalauja. Iš tiesų, daugelis vokiečių lenkiškų vežėjų nustojo važiuoti į Angliją dėl šito šlamšto.
Kokius dokumentą būtina parengti klientui?
Jums būtinai reikės sąrašo daiktų su apytiksl verte (angliškai vadinamas "packing list"), o taip pat kopiją paso arba asmens kodą. Jeigu neesate ES pilietis, gali reikėti vizos arba leidimo gyventi (Settled Status), kitaip muitinė neleis įvežti jūsų asmeninių daiktų be mokesčių. Vienas kartas buvo toks atvejis, kad klientas pamiršo paso kopiją ir mes teko laukti valandą pasienyje, kol jis nufotografavo jį telefonu. Dabar viską tikriname trimis kartus.
Kas yra tas ToR01 numeris ir kodėl visi apie jį kalba?
Tai yra "Transfer of Residence" numeris, leidžiantis atvežti daiktus į JK be muito ir PVM, jei ten gyvenate daugiau nei 12 mėnesių. Be šio kodo, muitinė gali apmokestinti visas tavo statines kaip naujas prekes, o tai kainuos fortune. Užpildyti paraišką galite internetu, ji nemokama, bet gali užeiti iki kelių savaičių, kol ją išnagrinės. Negerai, kai vairuotojas jau stovi sienoje, o pareigūnai klausia "Kur ToR?", o tu neturi ką atsakyti.
Ar jums padeda muitinės brokeriai ar viską darome patys?
Mes turime savo partnerių brokerių tinklą Anglijoje, kuris suveda visus dokumentus į vieną sistemą prieš atvykstant mašinai. Vairuotojas tiesiog duoda MRN numerį (tai toks unikalus deklaracijos kodas) ir važiuoja toliau, jei viskas tvarkinga. Būtų beprotybė mėginti tai daryti paties vairuotojui, nes jis neprisimins visų tų HS kodų (prekių kodų) ir procedūrų. Brokerais mokame už paslaugas, bet tai sutaupo daugiau nei kainuoja.
Kas nutinka, jei dokumentuose yra klaidų?
Tada gali tekti mokėti baudas arba laukti, kol išsiųsite teisingą dokumentą, o tai gali užtrukti dieną ar dvi. Muitinė dabar yra griežta, ypač Anglijoje, jie tikrina, ar nenešate narkotikų arba neteisėtų maisto produktų, todėl klaidos sąraše sukelia įtarimų. Kartais netyčia užrašome "baldai" vietoje "asmeniniai daiktai" ir tai sukelia problemų su PVM grąžinimu. Geriau užtrukti dieną ir viską patikrinti, nei vėliau spręsti galvą.
Kas ir kaip vežiame? Baldai, dėžės ir keisti daiktai
Ar geriau patiems pakuoti ar pasitikėti jumis?
Jei norite, kad daiktai atvyktų sveiki, geriau mums palikti tai, nes mes naudojame profesionalią medieną ir putlas, o ne senas laikraščius. Žinoma, galite pakuoti patys dėžėse, bet tada mes neprisiimame atsakomybės, jei viduje subyrės porcelianas arba stiklas. Vienas klientas bandė taupyti ir pakavo indus į paprastas krepšius, rezultate – viskas buvo suskaldęs, o jis dar mums pyko, nors sakiau, kad taip daryti negalima.
Kaip elgiatės su dideliais baldais, pvz., spintomis?
Didelius baldus visada stengiamės išardyti, nes taip talpiname daugiau ir mažiau tikėtina, kad jie nudings ar nusibraižys transporto metu. Jeigu spinta labai sena ir negali būti išardyta (pvz., klijų technologija), tada užrišame ją grindų juosta ir apvyniojome antklodėmis. Bet tada reikia daugiau vietos sunkvežimyje, o tai reiškia aukštesnę kainą, todėl visada svarstome, ar verta tokią senovę vežti.
Ar galima vežti maistą, vyną ar alkoholį?
Asmeniniam vartojimui galima, bet yra griežti apribojai, ypač mėsai ir pieno produktams dėl ligų. Alkoholio galima atvežti tam tikrą kiekį be muito (kaip turistui), bet jei turi dešimt dėžių vyno, tai jau bus traktuojama kaip prekė. Vieną kartą mums bandė įvežti keletą dešimčių butelių lietuviško degtinės "dovanoms draugams", bet muitinė juos konfiskavo. Neapsukite galvos ties tuo, geriau nusipirkti čia, nors ir brangiau.
O kaip su augalais ar augintiniais?
Augalus vežti labai sunku, turi būti specialus fitosanitarinis pažymėjimas, o daugelių rūšių (pvz., kėnių) visai draudžiama atvežti į Angliją. Augintinis gali važiuoti su vairuotoju tik tada, jei jis turi visus skiepijimus ir čipą, o šunims dar ir kirmėlių gydymo pažymėjimą (tai labai svarbu, be jo nepraleis). Buvau atvejis, kad žmonės norėjo paslėpti katiną dėžėje su drabužiais – važiuoti negalima, tai baudžiama ir yra nelabai humaniška gyvūnui.
Ar saugu vežti pianiną ar brangią techniką?
Pianinus ar kėdžių rinkinius vežame tik specialiuose kėbuluose su užraktomis ir fiksavimo juostomis, o techniką pakavame į dėžes su putomis. Tačiau visada rekomenduoju pasirašyti draudimo polisą, nes nėra garantijos, kad mašina nepateks į duobę ar kad neiškils avarijos. Brangiausius daiktus geriau vežti su savimi rankiniame bagaže, jei telpa, nes taip jausitės ramiau. Mes atsakingi tik tiek, kiek leidžia mūsų draudimo sąlygos, kurios kartais būna... na, "įdomios".
Kelias į Česterą: vairuotojų kasdienybė
Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?
Standartinis maršrutas yra per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją ar Olandiją, tada keltu per Lamanšą (Dover-Calais arba Dunkirk) ir toliau per Anglijos autostradą M6 link Česterio. Kartais važiuojame pro šiaurę (Švedija, Danija), bet tai retai, tik jei yra kiti kroviniai toje pusėje. Kelionė yra ilga, apie 1800-2000 kilometrų viena kryptimi, todėl vairuotojai keičiasi arba ilsisi mažiausiai 9 valandas per 24 valandas.
Ar sunkvežimys gali tiesiai važiuoti prie mano namo Česteryje?
Čia yra tas momentas, kuriame dažnai kyla nesusipratimų, nes Česteris – senas miestas siauromis gatvelėmis, o mūsų sunkvežimiai yra dideli, ilgi ir vargingai sukinėjasi. Kartais vairuotojas tiesiog negali privažiuoti prie pat durų dėl aukštų šaligatvio bortų arba istorinių pastatų apsaugos zonų. Tada tenka iškrauti ant didesnės gatvės ir pernešti rankomis (arba samdyti vietinių porter'ius). Geriau viską iš anksto pasižiūrėti Google Street View, kad nereikėtų vėliau nervintis.
Kas daroma su mašina, kol ji laukia iškrovos?
Jei atvyksta ankščiau nei numatyta, vairuotojas dažniausiai važiuoja į artimiausią stovėjimo aikštelę (pavadinimu "truck stop"), kur gali pailsėti ir dušuotis. Negalima tiesiog stovėti miesto centre, nes Anglijoje greitai ateina policija ir baudos už neteisėtą stovėjimą yra milžiniškos. Kartais jis gali stovėti prie jūsų namų, jei yra leidimas, bet tik ribotą laiką, todėl derinimas su laiku yra labai svarbus.
O jei vairuotojas susirgo ar sužeistas?
Tai retas atvejis, bet įvyksta, tada mes turime kvieti kitą vairuotoją iš artimiausios vietos, kas gali užtrukti ir padidinti sąskaitą (ne jums, o mums, jei mes to nesugalvojome). Mes turime draudimą ir pagalbos tarnybą, kuri padeda rasti pakeitimą, bet jei kas nutinka šeštadienį vakare Vokietijoje, tai gali būti problema. Laimei, mūsų vyrai yra stiprūs, bet ir žmonės ne iš geležies.
Ar reikia mokėti už parkavimą ar uostus Anglijoje?
Taip, uostuose mokame mokestį už važiavimą (kurai), o kai kuriose vietose, netoli miesto centro, gali tekti mokėti už "Congestion charge" arba už leidimą įvažiuoti į "Low Emission Zone". Tai nėra dideli pinigai, bet jie susideda, todėl į kainą įtraukiame visus šiuos "papildomus" mokesčius. Kartais klientai stebisi, kodėl sąskaitoje yra eilutė "London Congestion", nors mes važiavome pro Londoną, nes ten tiesiog reikėjo važiuoti.
Rizikos, draudimas ir blogos patirtys
Ar verta rinktis pigias firmas iš skelbimų?
Asmeniškai aš nebūčiau rinkęs, nes dažnai jos yra "skrajūnės", kurios neturi nei licencijos, nei draudimo, nei normalios technikos. Gali nutikti taip, kad jie pasiims daiktus, reikalaus iš karto mokėti grynais, o tada dingsta arba pareikalauja daugiau pinigų prieš pat iškrovą. Man pačiam teko padėti žmonėms, kurių daiktus buvo pagrobę tokios firmos, ir pasakykite – tai nėra malonus vaizdas. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad turi su kuo kalbėtis.
Kaip veikia draudimas ir ar jis padengia viską?
Draudimas dažniausiai apima viską, kas yra sąraše, bet yra ribojimai (pvz., juvelyriniai dirbiniai, pinigai, brangmenos). Taip pat, jei jūs patys blogai supakavote ir subyrėja, draudimas negalės padėti, nes kaltė jūsų. Visada perskaitykite draudimo sąlygas, ypač skyrelį apie "excluded items", nes ten dažnai būna nurodytos būtent tautos, kurios mums dažniausiai dingsta. Aš visai neseniai sužinojau, kad kai kurios draudimo kompanijos nemoka už drabužius, jei jie nebuvo dėžėse (nežinojau tokio dalyko anksčiau).
Kas daryti, jei atvykstant pastebėjau, kad kažkas sužalota?
Pirmiausia nieko neiškraukinėkite, kol nesufotografuote pažeidimo vietos ant pakuojimo (jei dėžė sutrupėjusi) ir pačio daikto. Tada tuoj pat susisiekite su vadovu (manimi arba диспетчеру) ir parašykite pretenziją el. paštu, mes perduosime draudimo kompanijai. Negalima laukti savaitės, tada gali būti per vėlu, nes nebus įrodymų, kad tai nutiko pervežimo metu, o ne jūsų namuose.
Ar buvote atvejų, kai dingo visą mašina su daiktais?
Dėkojant Dievui, man su mano komanda dar nėra nutikę taip blogai, bet girdėjau istorijų iš kolegų, kad mašinas vogdavo Ispanijoje arba Italijoje. Anglijoje dėl daugybės vaizdo kamerų (CCTV) saugumas yra geresnis, todėl čia tikimybė mažesnė. Tačiau visada yra rizika, todėl mes stengiamės neleisti vairuotojams palikti pilnos mašinos be priežiūros pavojingose vietose per naktį. Saugumas mums yra pirmiausia, nors kartais tai brangiau.
Ką daryti, jei tiesiog nespėju susitarti su laiku?
Nesijaudinkite, mes esame žmonės, ne robotai, ir suprantame, kad gyvenimas yra neprognozuojamas. Jei reikia atidėti dieną-dvi, paprastai mes galime tai padaryti be didelių problemų, jei mašina dar neįvyko iš Vilniaus. Jei jau važiuoja, teks laukti galinėje, bet galime sutarti dėl laikino sandėliavimo mūsų bazėje Česteryje arba netoliese. Pagrindas – nedarykite tylos ir praneškite iš karto, kai suprantate, kad vėluosite.
Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Chester tikrai nėra lengvas procesas, reikalaujantis kantrybės ir gero planavimo, bet su tinkama komanda viskas įmanoma. Nerašykite mums vidury nakties be reikalo, bet taip pat nesilaikykite iki paskutinės minutės su dokumentais. Sėkmės jūsų naujame gyvenime Anglijoje, ir tikiuosi, kad mums teks susitikti ne dėl problemų, o dėl puikiai atlikto darbo kartą.