Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Bruton: praktinis vadovas ir keletas nuogių tiesos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir matavau viską – nuo tų, kurie bando įtempti sofas į „Smart“ automobilį, iki didelių korporacinių perkraustymų, kurie užstringa dėl vienos blogai užpildytos muitinės deklaracijos. Kalbant apie tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Bruton, čia nėra tiesiog įkėlimo ir važiavimo, ypač dabar, kai su Didžiąja Britanija viskas pasikeitė po „Brexit“. Žmonės dažnai galvoja, kad tai tiesiog ilgas kelias, bet iš tiesų tai sudėtingas logistinis žaidimas, kuriame viena klaida gali kainuoti dienų delsaą ar pinigų praradimą. Turiu būti nuoširdus – ne visada nueina taip lygiai, kaip planuojame, bet apie tai retai kas kalba atvirai. Štai irgi kasdienybė.

Biurokratija ir dokumentai (taip, tas nuobodžiausias dalis)

Ar tikrai reikalingas T1 dokumentas, kai vežami daiktai į Angliją?

Žinoma, klausiate apie tai, kiekvienas klientas, bet mažai kas su tuo susiduria iki pat paskutiniųjų dienų. Kadangi Lietuva jau ne ES šalis britų akimis (ir atvirkščiai), tai tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Bruton reikalauja eksporto deklaracijos. T1 dokumentas – tai tai kas užtikrina, kad jūsų krovinys legaliai palieką ES erdvę be mokesčių. Be šio popieriaus siena gali tapti neišveikiamu mūriu, o muitininkai su jumis nešoklės. Geriausiai, kad šį daiktą padarytų brokeris, nes bandyti tai daryti patys – tai tikras galvos skausmas ir laiko švaistymas.

Kas nutinka, jei pamiršti paminėti vyną ar maisto produktus deklaracijoje?

O čia būna įdomiausia, žmonės visada pamiršta pasakyti apie „nedidelius“ dalykus. Jei muitinėje randa deklaruotą maistą ar alkoholį, kurio nėra sąraše, gali būti bauda ar net viso krovinio sulaikymas tikrinimui. Vieną kartą vydome klientą į Londoną, jis užmiršo paminėti keletą dešrelių ir butelį vyno „atžvilgiui“, pasakė, o galvą sukdėme tris valandas. Geriau viską užrašyti iš karto, net jei tai atrodo keista, kad vedi puse kiaulės į Brutoną.

Kiek laiko užtrunka vizitų surinkimas muitinei?

Niekas negali pasakyti tiksliai, bet paprastai tai trunka nuo vienos iki trijų darbo dienų, priklausomai nuo to, kiek užsiimęs tavo brokeris. Kartais viskas eina kaip pagrietas sviestas, o kartais sistemose kažkas stringa ir laukai savaitę. Įtraukę tai į tarptautinį perkraustymą iš Vilniaus į Bruton grafiką, būtinai palikite rezervą – nespėsite laiku ir vairuotojas liks stovėti prie pat sienos.

Ar galiu vairuoti savo automobiliu, jei jis yra krovininėje mašinoje?

Techniškai – taip, jeigu jis įrašytas į T1 dokumentą kaip asmeninis transporto priemonės perkėlimas. Bet yra vienas „bet“ – jei automobilis nėra ant priekabos, o jums reikia jį nuvažiuoti iki jūros uosto ar perbritanijos, tai jums reikės „Green Card“ draudimo ir galbūt laikinojo numerių lentų. Man atrodo, kad paprasčiau jį įvežti kaip krovinį, vengiant problemų su britų policija kelyje.

Dėl ko dažniausiai užstringa dokumentų tvarkymas?

Pagrinde dėl to, kad žmonės pateikia neteisingus paso duomenis arba sumaišo adreso kodus. Vienas klientas parašė, kad gyvena Vilniuje, o dokumentuose buvo Kaunas – sistema metė klaidą. Dar dažnai būna, kad nenurodomas tikslus gavėjo adresas Brutone, o tada britų muitinė negali nustatyti, kur iš tiesų važiuoja daiktai. Dėmesys detalėms čia svarbiau nei bet kur.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus, jei tai asmeniniai daiktai?

Jei gyvenate Jungtinėje Karalystėje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate (arba pirmą kartą keliatės gyventi), jums neturėtų būti taikomi importo mokesčiai už asmeninius daiktus, tačiau turi būti pateikti įrodymai, kad šie daiktai naudoti ne mažiau kaip 6 mėnesių. Naujus daiktus, pirklius Lietuvoje prieš išvykstant, gali apmokestinti. Geriau nesiųsti neįpakuotų pirkinių su etiketėmis, tai kelia įtarimų.

Kas vyksta su šunimis ir katėmis per šią kelionę?

Gyvūnai turi turėti mikročipą, pasą ir antšerdinės vakcinos pažymėjimą, be to, turi būti atliktas gyvūno gydytojo patikrinimas ne anksčiau kaip 48 valandos prieš išvykimą. Tai dabar griežčiau nei buvo anksčiau. Vieną kartą teko laukti uoste, nes klientas šunį pasėmė be to pažymėjimo – gyvūną į leidimą neįleido, teko važiuoti atgal. Gaila gyvūno.

Ar verta rinktis „prekės nekomerciniam naudojimui“ kodą?

Taip, tai būtinas variantas, jei norite išvengti PVM. Bet būkite atsargūs – jei vystate kokį nors verslą ir vežate prekių, kurios atrodo kaip prekybinis partijos, muitinė gali nustatyti, kad tai verslas. Tuomet gausite sąskaitą už mokesčius. Geriau būti nuoširdus ir deklaruoti kaip yra, negu vėliau aiškintis su pareigūnais.

Ką daryti, jei prarandate daiktą iš sąrašo pakelyje?

Tikrai blogai. Jei sąraše yra 100 dalių, o atvyksta 99, tai turite problemą. Muitinė gali pareikalauti paaiškinimų, kur dingo ta viena dalis. Geriausia yra patikrinti viską dar Lietuvoje, įkeliant į mašiną, ir padaryti nuotraukas. Vieniems klientams dingo dviračio raktai, ir visą perkraustymą teko stabdyti, kol ieškojo.

Ar galima vežti vaistus be recepto?

Daugelis veža, bet yra ribojimai, ypač jei tai stiprūs narkotiniai vaistai. Reikia turėti gydytojo išduotą anglų kalba rašytą pažymėjimą, kad vaistai skirti jums asmeniškai. Kitu atveju juos gali konfiskuoti kaip nelegalias medžiagas. Nesiųskit savo senelių vaistų „atsargų“, tai neverta rizikos.

Kaina ir pinigai (kas visiems labiausiai rūpi)

Kiek apytiksliai kainuoja tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Bruton?

Sakyčiau, kad kainos svyruoja labai stipriai, bet maždaugiai nuo 1500 iki 3000 eurų už standartinę 3-5 kubinių metrų partiją. Brangiausiai kainuoja ekskursiniai reisai, kai mašina važiuoja tik su jūsų daiktais. Jeigu sutalpiname į bendrą krovininę mašiną („daline“ apkrova), gali būti pigiau, bet reikės laukti, kol ji užsipildo. Kuro kainos dabar taip pat leidžia norą.

Kas padidina kainą staigiai?

Pagrindiniai dalykai – sunkiems kroviniams kelti (jei nėra lifto ar įvažiavimas į kiemą perstatytas), greitas pristatymas (pvz., „per 48 valandų“), ir papildomai įrenginėjimas (pakavimas). Jei reikia sušaldyti daiktus arba jie yra labai jautrūs šilumai, tai taip pat kainuoja. Vieną kartą teko kelti pianiną per trečią aukštą langą – kaina pakilo dvigubai.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia statyti dėžes?

Taip, tai papildoma paslauga, bet dažnai verta investuoti. Mūsų darbuotojai tai daro greičiau ir saugiau, nei jūs bandysit tai daryti paskutinę naktį. Be to, jei dėžės sugenda pervežimo metu – mes atsakome, o jei jūsų – problema jūsų. Geriau užsakyti pilną įpakavimą, ypač kai kalbame apie tolimus maršrutus.

Kaip mokama už paslaugas – iš karto ar po atvykimo?

Įprasta yra sumokėti depozitą (apie 30-50 proc.) užsakant paslaugą, o likusią dalį – kai daiktai pasiekia paskirties vietą arba prieš išvykstant iš Vilniaus. Niekada nepatartu mokėti 100 proc. iš karto, niekas negarantuoja, kad firma nebankrotuos kitą dieną. (Nors mes dirbam jau 20 metų, bet žinot, kaip būna).

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Kartais, jei esate ilgamečiai klientai arba didelės kompanijos, galima galvoti apie sąskaitos apmokėjimą per 14 dienų (pvm sąskaita-faktūra). Bet privatūs asmenys dažniausiai turi mokėti iš karto. Bankai dabar griežtai žiūri į tokias operacijas. Geriau pasikalbėti iš anksto, o ne įrenginėjimo dieną.

Ką daryti, jei kaina neatitiko galutinės sąskaitos?

Tai nepavyksta retai. Pasitaiko, kad pradinis apskaičiavimas buvo „akies“, o paskui pasirodo, kad daiktų buvo daugiau arba reikėjo ilgiau krauti. Būtinai reikia rašyti sutartyje, kad kaina yra fiksuota arba kad bet koks pokytis turi būti sutvirtintas raštu. Jei pristatėjo daiktus ir pareikalauja dvigubai daugiau – tai beveik šantažas.

Ar verta drausti daiktus ir kiek tai kainuoja?

Draudimas paprastai kainuoja apie 2-3 proc. nuo daiktų vertės. Manau, kad verta, ypač kai vežate brangius elektronikos prietaisus ar meno kūrinius. Kelionė per jūrą ir vėduiantis keliai Anglijoje gali būti drąsūs – viena staigia stabdymo gali viską sudaužyti.

Ar taikoma mokestis už „laukimą“ prie adreso?

Taip, jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą, o jūsų nėra arba dar nesiruošiate, laukimas gali būti mokamas. Anglijoje daug kur yra griežti apribojimai, kur ilgai stovėti negalima. Vieną kartą klientas užtruko valandą ieškodamas raktų, tai mums teko mokėti baudą už stovėjimą, kurią vėliau „perkėlėme“ į sąskaitą.

Kokie yra mokesčiai už uosto paslaugas (Dover, Calais)?

Tai paprastai įskaičiuota į mūsų bendrą kainą, bet jei organizuojate patys, gali tekti mokėti už keltą, muitinės išlaidas („clearance fees“) ir galbūt už „handling charges“. Angliški uostai mėgsta apmokestinti už viską, netgi už oro užterštumą (taip, tai ne juokas).

Logistika ir patogumas (kaip tai vyksta iš vidaus)

Kiek laiko trunka kelionė nuo durų iki durų?

Standartiškai tai užtrunka apie 4-6 dienas, kartais ilgiau, jei užstrigta sienoje arba laukiama keltų. Tarptautinis perkraustymas iš Vilniaus į Bruton nėra greitas reisas. Vienas reisas įvyko per 3 dienas, bet tai buvo stebuklas, vairuotojui beveik nemiegant. Geriau planuokite savaitę.

Ar įmanoma susitikti su vairuotoju Brutone naktį?

Galima, bet nelabai patartu. Anglijoje kaimiškose vietose, kaip yra Brutonas, gatvės tamsios ir siauros. Vairuotojai po ilgos kelionės (jie gali vairuoti tik 9 valandas per parą) gali būti pavargę. Geriau susitarti dėl ryto pradžios, o ne bandyti šluotą kiemą vidurnaktį.

Ką daryti, jei mano gatvė Brutone per siaura dideliam sunkvežimiui?

Tai reali problema. Brutonas – tai mažas miestelis Somersete, su siauromis akmeninėmis gatvėmis. Kartais teka įrenginėti mažesnę mašiną („7.5 ton“) arba net perkrauti į dar mažesnį „Luton“ tipą. Tai gali brangiau kainuoti, bet padės išvengti to, kad sunkvežimis užstrigtų tarpsnyje ir užblokuotų visą kaimą.

Ar galima sekti savo krovinią realiu laiku?

Dauguma didelių firmų siūlo GPS sekimą, bet mažesnės gali tiesiog skambinti vairuotojui. Aš asmeniškai visada rekomenduoju susirašinėti su vairuotoju tiesiogiai per WhatsApp – jis gali nusiųst nuotrauką, kur yra. Sistema kartais vėluoja arba rodo „paskutinę žinutę prieš 2 valandas“, o vairuotojas jau gali būti už uosto.

Kas daroma su daiktais, jei negalima iškrauti nustatytu laiku?

Jei vairuotojas negali laukti (jis turi apibrėžtas poilsio valandas), krovinys gali būti nugabentas į sandėlį (pvz., Bristolio ar Exeterio apylinkėse). Sandėliavimas kainuoja, ir tai ne malonus siurprizas. Todėl būtinai pasirūpinkite, kad kas nors būtų vietą, jei jūsų nėra. (Aš asmeniškai vieną kartą taip pat nuklydau, bet buvo baisi audra).

Ar galiu įsivežti savus baldus ar geriau nusipirkti naujus Anglijoje?

Jei baldai yra brangūs, šeimos arba antikvariniai – verta vežti.