Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Wareham: praktiniai patarimai ir tiesa be cukraus

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo idealiai suruoštų dėžių iki tokių chaoso vergų, kad vairuotojas norėjo pasimesti priešais pirmąją degalinę Vokietijoje. Jei galvojate, kad tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Wareham yra tik tai, kad užsukate sunkvežimį ir važiuojate, tai labai klystate. Tai yra sudėtingas logistikos ir biurokratijos šou, kuriame viena maža klaida arba prastai užklijuota dėžė gali sugadinti visus nusistatymus. Čia nebus sausų faktojimų, o paprastas šnekėjimas apie tai, ką iš tikrųjų reikia žinoti, norint sėkmingai persikelti į Jungtinę Karalystę.

Kainos ir pinigai: kiek tai kainuoja iš tikrųjų

Kiek vidutiniškai kainuoja toks perkraustymas?

Visada kai ką nors klausia kainos, o aš žinau tik vieną atsakymą – tai priklauso nuo tų daiktų kiekio. Bet kalbant apie tarptautinį perkraustymą iš Klaipėdos į Wareham, pradėkime nuo to, kad mažia partija (5-10 kubinių metrų) kainuos daugiau už kubą nei didelis sunkvežimis. Vidutiniškai, jei turite standartinį butą, galite žiūrėti į sumas nuo 2500 iki 4000 eurų, priklausomai nuo to, kiek darbo turime daryti su pakavimu. Nepamirškite, kad dabar kuro kainos šokinėja, o ferių bilietai iš Klaipėdos ar Kylas brangsta kaip ant rago.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo metų laiko?

Žinoma, keičiasi. Jei bandysite važiuoti rugpjūčio viduryje, kai visi sulaiko atostogas, tai kaina šoks aukštyn, nes darbuotojų trūksta, o ferių vietų beveik nėra. Geriausia laikas yra pavasaris arba ruduo, tada ir tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Wareham gali atsieiti pigiau maždaug 10–15 procentų. Be to, oras Anglijoje tais laikais yra švelnesnis vairuotojams, nors pasakyti, kad ten oras geras – tai vis tiek per didelis optimizmas.

Kas papildomai gali branginti kainą?

O čia prasideda smulkmenos, kurios klientams dažnai krenta ant galvos. Pavyzdžiui, jei gyvenate penktame aukšte be lifto, tai papildomai mokate už nešėjus nustatytą valandinį įkainį. Taip pat, jei staiga nuspręsite, kad reikia išvežti kažką, ko nebuvo sąraše, pvz., seną pianiną ar didelį garažo siurbliuką, tai gali paveikti galutinę sumą. Dar vienas dalykas – prieigos prie namų Warehame. Ten gatvės kartais tokos siauros, kad tenka naudoti mažesnę mašiną, o tai vėl papildomi pinigai.

Ar galima gauti nuolaidą, jei važiuoju abiem kryptimis?

Jeigu turi ką gabenti atgal (pvz., baldus iš Anglijos į Lietuvą), tai taip, mes galime pasiūlyti geresnę kainą, nes mašina važiuoja tuščia tik viena kryptimi. Bet tai retas atvejis, kadangi tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Wareham dažniausiai yra galutinis įvykis žmonėms. Kartais susitariame dėl lankstaus grafiko, jei leidžiate mums paimti krovinią kelioms dienoms anksčiau ar vėliau, taip užpildant tarpus tarp kitų užsakymų.

Mokėjimo grafikas – ar galima atidėti mokėjimą?

Standartiškai imame 30 proc. avansą, kad užtikrintume, kad jūs neatsisakysite paskutinę minute, nes mes jau esame įsigiję bilietus ir planavę maršrutą. Likusią sumą reikia apmokėti iš karto, kai krovinys pasiekia paskirties vietą. Kartais nusprendžiu patikėti ir imuoti dalį pinigų po iškrovimo, jei klientas atrodo sąžiningas (ir jei jis nebuvo tardamas prieš 5 metus dėl neapmokėtų sąskaitų). Bet dažniausia – grynais pinigais prieš raktus nuo sandėlio arba prieš iškraunant paskutinę dėžę.

Ar draudimas įeina į kainą?

Draudimas yra kaip kava su pienu – kai kurie jį turi, kai kurie ne. Standartinė transporto įmonės draudimas dengia tik tai, kas nutinka dėl mūsų kaltės (pvz., važiavome per raudoną šviesoforą ir dėžė nukrito). Jei jūs blogai užklijuojate dėžę ir viduje suyra stiklinis vazas, mūsų kaltės nėra. U papildomą mokestį galima įsigyti visišką "All Risk" draudimą, tai tikrai verta apsvarstyti, kai kalbame apie brangius daiktus.

Pasiruošimas ir dokumentai: biurokratinis chaosas

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš Lietuvos?

Na, čia viskas prasideda nuo paprasto daiktų sąrašo, kurį reikia pateikti muitinės delegatui prieš išvykstant iš Klaipėdos uosto. Sąrašas turi būti gana detalus, nurodyant vertę, nes jei ten bus užrašyta "viskas 10 eurų", o bus rasta televizorius, gausite baudą. Dar reikės pajamų deklaracijos iš Jungtinės Karalystės (jei ten jau gyvenate ir darbate), kad įrodytumėte, kad tai ne prekės, o asmeniniai daiktai. Be to, pasas arba asmens kodas patikrinimui.

Kaip susitvarkyti su Brexit muitinės taisyklėmis?

O čia yra didžiausias galvos skausmas. Nuo Brexit, kai važiuojate į Angliją, tai tampa kaip važiavimas į trečiąją šalį. Reikia pildyti importo deklaraciją, gauti EORI numerį (jį gali padėti gauti jūsų brokeris arba mes). Jeigu dar neturite PRTD (Settled Status) arba darbo leidimo Anglijoje, muitinė gali labai smarkiai užkabinti krovinią ir prašyti mokesčių už naujus daiktus. Vieną kartą teko laukti tris dienas prie sienos, kol klientui išsiuntė numerį SMS žinute – buvo baisu.

Ar reikia rūšiuoti daiktus prieš pakavimą?

Būtina. Negalima mesti maisto produktų į tą pačią dėžę su drabužiais, nes muitinėje gali atsižvelgti į tai kaip į galimą infekcijos šaltinį arba tiesiog konfiskuoti. Taip pat, vaistus ir skysčius reikia išskirti. Turiu omenyje, kad jei turite alkoholio kolekciją, ją reikia deklaruoti atskirai, kitaip gali būti įtarimas dėl prekybos be licencijos. Geriau viską pasakyti iš karto, kad vėliau neaiškintumėm, kodėl dėžėje sprogsta šampano buteliukai.

Ar reikia iš anksto užsakyti vietą laive (ferį)?

Taip, būtinai. Ypač jei planuojate tarptautinį perkraustymą iš Klaipėdos į Wareham vasaros sezono metu. Laivai iš Klaipėdos į Kylą arba Roterdamą užpildomi savaitėmis iki išvykimo. Jei užsisakysite vėlai, gali tekti važiuoti per Švediją arba Daniją, kas prailgina kelionę ir brangina kainą. Kartais netgi tenka laukti kelias dienas uoste, kol atsiskuria vieta, ir tada klientai skambina, kodel vairuotojas stovi vietoje.

Kaip užpildyti daiktų sąrašą, kad nebūtų problemų?

Sąrašas turi būti realus. Nerašykite, kad "knygų dėžė sveria 10 kg", jei ten yra enciklopedijos ir sveria 30 kg. Muitininkai turi akis kaip sakalai. Jei sąraše rašote "baldai", parašykite "sofa 2viet., spinta 3 durys" ir t.t. Paprastumas čia neveikia – kuo konkrečiau, tuo greičiau praeisite per patikrą. (Patarkite, kad sąrašą sudarytų kas nors, kas su tuo susidūręs, o ne tiesiog "žiūrėk į stalą" principu).

Ar verta kreiptis į brokerį arba jūs tai padarote?

Mes, kaip logistikos kompanija, turime savo partnerius brokerius, todėl dažniausiai tai įtraukiame į paslaugą. Bet jei norite pasirūpinti patys, tai gali būti pigiau, bet labai pavojinga. Vienas klientas bandė tai padaryti pats ir susirgo su EORI numeriu – gavau jį tik po mėnesio, o mašina jau buvo Anglijoje laukianti. Geriau, kad profesionalai susitvarkytų su tais popieriais, kad jums nereikėtų galvoti apie HMRC (muitinės) reikalavimus.

Kelionės eiga: kas vyksta kelyje?

Kiek laiko trunka kelionė į Warehamą?

Teoriškai, jei keliais žodžiais, tai tai yra apie 3–4 dienos važiavimo, priklausomai nuo maršruto. Dažniausiai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją, tada keltas į Angliją (Hull arba Dover). Bet realiai su perkrovimais, poilsiu ir muitinėmis, tai trunka apie 5–6 dienų. Vieną kartą užstrigome prie Hamburgo dėl avarijos autostradoje ir vairuotojas skambino man vidury nakties, ką daryti – čia ir būna tas "netvarka" momentas.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojate?

Standartinis maršrutas yra Klaipėda – Kielas (jei keltu iš Klaipėdos) arba važiuojame sausuma iki Kaliningrado, paskui į Lenkiją (jei taip išeina pigiau). Bet dažniausiai visgi keltas iš Klaipėdos į Kylą, toliau vokiškais keliais į Belgiją ar Olandiją, o iš ten į Angliją. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur brangiau keltas ir kur mažiau eismo įvykių. Kartais nukrypame į Prancūziją, kad panaudotume Eurotunelį – ten šuolis per Lamanšą trunka 35 minutes.

Ar vairuotojas gali sustoti nakvynei kur nori?

Vairuotojai turi griežtai apibrėžtas poilsio valandas, todėl jie negali tiesiog sustoti priešais bet kurį viešbutį. Jie naudojasi specialiomis stovėjimo aikštelėmis su patogumais. Kartais klientai prašo: "Gal sustoti pas mano draugą prie Berlyno padovanoti dėžę?" – tai neįmanoma dėl draudimo ir logistikos taisyklių. Krovininė mašina ne yra taksi. (Aš vienąkart bandžiau tokį dalyką padaryti ir beveik gavau baudą už neteisingą krovinių apskaitą).

Kas nutinka, jei pasikeičia orai arba įvyksta avarija?

Tai yra rizika. Jei dėl blogo oro nenukeliauja keltas, tai viskas užstringa. Mes tada stengiamės rasti alternatyvą, pavyzdžiui, važiuoti per Daniją, bet tai brangiau. Avarijų atveju, jei pasidaro žala, mes turime draudimą, kuris padengia daiktus, bet kelionės laikas tikrai pasididina. Svarbiausia – susisiekti su klientu iš karto ir pasakyti tiesą, kad nežinome, kada busims ten, o ne meluoti, kad "jau važiuojam".

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS sekimo sistemas, todėl galime jums nusiųsti nuorodą, kur matote, kur yra mašina.