Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Storrington: kaip išgyventi be nervų lūžio

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai vežė degtukus su savimi, kad išvirtų arbata, iki šių dienų, kai viskas valdoma iš telefonų. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Storrington atrodo kaip paprastas maršras į Angliją, bet tikrovėje tai sudėtingas mazgas. Jūs turite jūrą, kelias valstybes, Brexit formalumus ir galiausiai tas siauras Anglijos kaimo gatvelės, kur ne visada pravažiuoja didelis sunkvežimis. Čia ne tiesiog įkeliama daiktai ir važiuojama, čia reikia tikslumo, kurio dažnai trūksta, o kainos gali šokti tiesiog dėl to, kad vairuotojas užstrigo spūstyje prie Brėmeno.

Kiek kainuoja ir kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Storrington

Kiek realiai kainuoja toks perkraustymas?

Žiūrėk, klausimas labai paprastas, bet atsakymas kaip visada – „priklauso“. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Storrington paprastai prasideda nuo dviejų tūkstančių eurų, jei kalbame apie butą, bet gali šokti iki penkių, jei turite daug baldų arba brangios technikos. Kaina priklauso nuo to, kiek kubo metrų užimsite, ar reikės pakavimo paslaugų (o aš visada rekomenduoju jas imti, nes taip sutaupote nervus) ir, žinoma, nuo degalų kainos, kuri, kaip žinome, šuoliuoja kaip nori. Taip pat įtakos turi ir tai, kada važiuojate – vasarą brangiau, žiemą gali būti šiek tiek pigiau, jei oras neleis vairuotojams stabdyti.

Ar galima kažkaip taupyti ant šio perkraustymo?

Galima, bet ar verta? Jei sutalpinsite viską į mažesnę mašiną, taip, sumažės kaina, bet tada teks atrišti pusę daiktų, kad juos įkišti. Arba galite patys viską supakuoti į senas dėžes iš parduotuvės – vairuotojai tai nemėgsta, nes tos dėžės dažnai plyšta. Taip pat galima rasti pigesnį vežėją be draudimo, bet tada, jei mašina suks į Griuvėsius Vokietijoje (kaip buvo praėjusį mėnesį vienam mano klientui), liksite be nieko. Taupyti reikėtų ant to, ką nebevežiate – išmesk nereikalingus daiktus dar Lietuvoje, nevežkite juodų maišų į Angliją.

Kiek laiko užtrunka tas kelias į Storrington?

Anksčiau, kai nebuvo tiek daug kontrolių, važiuodavome tris–keturias dienas. Dabar tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Storrington trunka maždaug penkias–septynias dienas. Kelias eina per Klaipėdos uostą, tada keltas į Vokietiją arba Švediją (priklauso nuo to, kur pigiau dieną), toliau vėžimas pro Belgiją ar Olandiją, ir tada Anglija. Problema dažnai būna ne vairavimas, o laukimas – prie Kanalo tunelio arba uoste gaišti po pusę dienos. O jei dar Storrington centre yra uždaromas tiltas ar kas panašaus, tai pridėkite dar dieną.

Ar garantuojate pristatymo datą?

Garantuoti būtų melas. Mes galime pasakyti planuojamą datą, bet jei lūžsta sunkvežimis arba muitinėje kažkas ne taip su dokumentais, data pasislenka. Kartais vairuotojai tiesiog pavargsta ir turi pristoti po 11 valandų vairavimo – taisyklės griežtos. Geriausia susitarti dėl lankstumo, jei galite. Esu matęs situacijų, kai žmonės laukė savo lovos dvi savaites, nes mašina buvo techniniame remonte. Tai nėra mūsų kaltė, tai gyvenimas.

Dokumentai, muitinė ir tas nemalonus Brexit

Kokius dokumentus reikia parengti išvykstant iš Lietuvos?

Reikės daiktų sąrašo – jis turi būti tikslus, ne „kelios dėžės su drabužiais“, o parašyta, kas viduje yra (bent apytiksliai). Taip pat reikės paso arba asmens dokumento. Jei vežate brangius daiktus (pvz., brangią paveikslų kolekciją ar elektroniką virš tūkstančio eurų), gali tekti pateikti įrodymus, kad tai jūsų nuosavybė ir ne pirkta prieš pat išvykimą pardavimo mokesčiui vengiant. Be sąrašo nepraleis nei Lietuvos, nei Anglijos muitinės.

Kaip dabar vyksta su muitine įeinant į Angliją?

Nuo Brexit tai tapo viena didžiausių bėdų. Anksčiau važiuodavom ir sustodavom tik trumpai, o dabar reikia pateikti deklaraciją. Jei naudojatės profesionalia perkraustymų kompanija, mes tai darome (Transfer of Residence – TOR procedūra). Jei važiuojate patys, gausite daug problemų su anglų muitininkais, kurie mėgsta užstrigti dėl to, kad dėžėje su knygomis rado seną vaikišką žaislą be etiketės. Tarptautinis perkraustymas iš Klaipėdos į Storrington be TOR numerio gali baigtis tuo, kad privalėsite sumokėti PVM ir muito mokesčius už visus savo daiktus.

Ar tikrai reikia mokėti mokesčius už savo senus daiktus?

Jei gyvenate ne ES šalyje mažiau nei 12 mėnesių ir perkraustote savo asmeninius daiktus į gyvenamąją vietą Anglijoje, tai dažniausiai mokesčių nereikia (TOR forma). Bet jei radote seną tėvo dviratį garaže ir nusprendėte jį parduoti Anglijoje, tai jau yra prekyba ir mokesčiai bus. Muitinė labai aiškiai žiūri, ar daiktai atrodo kaip naudoti namų ūkio reikmenys, ar kaip naujas prekės katalogas. Buvo atvejis, kai klientas bandė įvežti dešimt naujų monitorių – teko gražinti atgal.

Kas nutinka, jei pamiršiu ką nors įrašyti į sąrašą?

Jei tai nedidelis daiktas, pvz., šepetys ar keletas porų kojinių, nieko nepasidarys. Jei tai svarbi technika ar brangus baldas, gali būti bauda arba privalėsite sumokėti mokesčius nuo to daikto vertės. Anglai labai griežti dėl deklaruojamos vertės – jei parašysite, kad sofa kainuoja 10 eurų, o ji atrodo kaip tūkstančio vertės, jie patys įvertins ir paskaičiuos mokesčius pagal savo kainoraščius (kuris dažnai būna per aukštas). Geriau sąraše padaryti klaidą kairiau (parašyti daugiau) nei dešiniau.

Kelias, mašinos ir vairuotojai

Ar didelis sunkvežimis gali važiuoti tiesiai į Storrington centrą?

Storrington yra Vakarų Sasekse, tai gana mielas kaimelis, bet ten gatvės... Štai ten gali būti bėda. Didelis „artikas“ (18 arba 22 pėdų) gali nepraeiti pro siaurus posūkius arba tiltus. Kartais teka iškrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę (šią procedūrą mes vadiname „šuteliavimu“) ir tik tada vežti prie namo. Tai gali padidinti kainą, bet taip išvengsite, kad vairuotojai nešiotų jūsų sofą pusę kilometro peščiomis, nes sunkvežimis užstrigo.

Kokiomis mašinomis dažniausiai vežate?

Standartinis variantas yra 30–40 kubo metrų sunkvežimis su uždanga. Jis telpa daugumai butų arba mažų namų. Jei turite labai daug daiktų, važiuoja du vairuotojai su dviem mašinomis arba viena didelė (pvz., 90 kubų), bet tokios į Storrington pavažiuoti sunkiau. Kartais, jei klientas turi tik kelis dėžutes, mes juos sujungiame su kitu krovininiu reisu (tai vadinama daliniu kroviniu), bet tai ilgiau trunka, nes reikia laukti, kai surinksime viską.

Kas dėl keltų – ką geriau rinktis?

Dažniausiai važiuojame iš Klaipėdos į Kylą (Kiel) arba Brėmeną. DFDS keltas yra patogus, bet gana brangus. Nors kainos svyruoja, dažnai tenka tenkinti su tuo, kas yra. Kartais vairuotojai sako, kad Kyl uoste maistas brangesnis, bet ten gerai ilsėtis. Kelionė jūra trunka apie 20 valandų, tai vairuotojai turi praleisti laiką kajutėse. Jei jūs nuspręsite plaukti kartu su mašina (kaip keleivis), tai visai kita istorija, bet dažniausiai klientai tiesiog laukia Anglijoje.

Ar vairuotojai gali padėti su iškrovimu?

Taip, jie gali, bet jie ne baldų surinkėjai. Jie padės nuleisti dėžutes iš mašinos ir padėti jums namuose, bet neįsitrauks į sudėtingą baldų montavimą. Jei reikia išpakuoti dėžes ir padėti knygas į lentynas, tai jau papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti. Ir neprašykite vairuotojo nešti pianino per tris aukštus be liftų – jis tiesiog atsisakys arba pareikalaus didelių pinigų, nes tai ne jo darbas.

Kas vyksta, jei kelyje lūžta mašina?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Mes turime draudimą, bet problemos sprendimas užtrunka. Vieną kartą vairuotojas užstrigo Belgijoje su perdegusiu sankaba (tai labai nemaloni dalyka), ir teko išsiųsti kitą mašiną iš Anglijos, kad paimtų daiktus. Klientas laukė papildomai dvi dienas. Tokiu atveju mes stengiamės padengti išlaidas arba suteikti nuolaidą, bet emocijų negrąžinsi. Todėl rinkitės kompanijas, kurios turi techninę pagalbą kelyje, o ne „vieno vyrio įmones“.

Daiktų saugumas ir pakavimas

Ar tikrai verta pirkti jūsų dėžes?

Manau, kad taip. Tas, kas parduodamas parduotuvėse, yra per plonas ir minkštas. Mūsų dėžės – dvigubos sienelės, specialios formos. Jei ant jų pastatysite sunkų televizorių, dėžė nesulūšta. O jei naudosite senas „Rimi“ dėžes, gali būti, kad jas išmesime tiesiog į šiukšliadėžę, nes jos neišlaikys krovinio svorio. 20 eurų už dėžę atsipirka tada, kai atidarote ją Anglijoje ir matai, kad indai sveiki.

Kaip elgtis su lūžtančiais daiktais?

Stiklas, porcelianas, paveikslai – viskas turi būti supakuota į burbuliukų plėvelę (daug jos!) ir uždėta į specialias kėdes. Aš visada sakau – geriau perdaug plėvelės nei per mažai. Kartais klientai sako „o, čia tik vazą“, o tą vazą braižo į dėžę su drabužiais. Tokio daikto nebeatsigausite.